Klimato kaita

Švarus vanduo – švari aplinka.
Klimato kaita – viena iš didžiausių žmonijai iškilusių problemų. ES siekia, kad būtų sudarytas visuotinis susitarimas mažinti išmetamų šiltnamio dujų kiekį, ir rodo pavyzdį drąsiais savo veiksmais. Svarbiu sprendimu 2008 m. gruodį ES vadovai patvirtino didelės apimties išmetamų šiltnamio dujų kiekio mažinimo priemonių rinkinį. Pagal šį planą siekiama iki 2020 m. išmetamų šiltnamio dujų kiekį sumažinti bent 20 % (palyginti su 1990 m. lygiu), padidinti iš atsinaujinančių šaltinių gaunamos energijos dalį rinkoje iki 20 % ir 20 % sumažinti bendrą energijos suvartojimą (palyginti su prognozuojamu lygiu). Siekiant labiau propaguoti atsinaujinančių šaltinių energiją, buvo sutarta, kad 10 % transporto priemonių sunaudojamų degalų turi būti biodegalai, vandenilis arba elektra.
Prekyba taršos leidimais
Svarbiausias ES kovos su klimato kaita strategijos elementas yra prekybos taršos leidimais sistema, pagal kurią skatinamos anglies dvideginio dujų išmetimą mažinančios įmonės, o daugiau negu leidžiama išmetančioms įmonėms taikomos sankcijos.
Sistema įdiegta 2005 m., ji taikoma apie 12 000 gamyklų, išmetančių apie pusę viso ES į atmosferą išmetamo CO2 kiekio. Anglies dvideginio (CO2) dujos laikomos pagrindiniu visuotinio atšilimo kaltininku.
Pagal minėtą sistemą ES vyriausybės nustato, kokį kiekį šių dujų leidžiama išmesti daug energijos suvartojančioms pramonės įmonėms, pvz., plieno, cemento gamintojams, elektrinėms. Jei šios įmonės pageidauja išmesti daugiau CO2 negu nustatyta jų kvotoje, jos turi įsigyti atliekamų leidimų iš taupesnių įmonių.
Ateityje kvotos bus nustatomos ir kitų rūšių įmonėms, įskaitant oro susisiekimo bendroves ir naftos chemijos pramonės įmones. Be to, ES šalys galės kompensuoti išmetamą šiltnamio dujų kiekį įsigydamos CO2 išmetimo mažinimo ES nepriklausančiose šalyse projektų kreditų.
Biologinė įvairovė
ES įsipareigojo iki 2010 m. sustabdyti gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms gresia pavojus, ir jų buveinių nykimą Europos Sąjungoje, bet tam reikės didelių pastangų. Šiai problemai spręsti skirtos politinės priemonės ir teisės aktai jau priimti, bet pastangų jiems įgyvendinti reikia imtis daug didesniu mastu. Visų pirma ES nori išplėsti programą „Natura 2000“, pagal kurią kuriamos augalų ir gyvūnų rūšių bei jų buveinių apsaugos zonos. Visoje ES jau yra per 26 000 tokių zonų.
Aplinkos būklė
Triukšmas, maudyklų vanduo, retų gyvūnų ir augalų rūšys, greitas reagavimas gaivalinių nelaimių atveju – tai tik keletas sričių, reglamentuojamų gausiais aplinkos apsaugos teisės aktais, kuriuos ES parengė bėgant dešimtmečiams. Pagal šiuos teisės aktus, kuriais iš esmės siekiama nustatyti teršalų ribojimo reikalavimus, atsižvelgiant į jų įtaką sveikatai, ES šalys turi stebėti daugybę įvairių teršalų ir imtis veiksmų, jei jų kiekis viršija saugumo ribas.
Vienas iš naujausių ES veiksmų šioje srityje – 2008 m. pasiūlymas nustatyti privalomas smulkių kietųjų dalelių (vadinamųjų PM2.5) išmetimo ribas. Šios mikroskopinės dalelės, kurias išmeta lengvieji ir sunkiasvoriai automobiliai, gali sukelti kvėpavimo takų ligas. Pagal naująjį teisės aktą, įsigaliosiantį 2011 m., ES šalys iki 2020 m. turės sumažinti mikroskopinių dalelių koncentraciją miesto vietovėse vidutiniškai 20 % (palyginti su 2010 m. lygiu).
Darnus vystymasis
Darnus vystymasis jau ilgą laiką yra vienas iš svarbiausių ES politikos prioritetų. ES vadovai patvirtino pirmą ES darnaus vystymosi strategiją 2001 m., o 2006 m. ją atnaujino, kad pašalintų trūkumus ir atsižvelgtų į naujas problemas.
Atnaujintoje strategijoje, kuri glaudžiai siejasi su kovos su klimato kaita ir energetikos politika, pabrėžiama švietimo, mokslinių tyrimų ir viešojo finansavimo svarba, siekiant tausios gamybos ir vartojimo.
Nuo tada vykdant šią politiką įdėta nemažai pastangų. Dabar svarbiausia šią politiką įgyvendinti praktiškai. 2009 m. Europos Komisija pasiūlė ekologiškų produktų propagavimo priemonių, tarp jų – plačiau naudoti energijos efektyvumo etiketes, kuriomis dabar ženklinamos, pvz., skalbyklės.