Aplinka

Biologinė įvairovė

ES yra parengusi strategiją, kaip sustabdyti rūšių ir buveinių nykimą iki 2020 m. Svarbiausia jos dalis – programa „Natura 2000 “, pagal kurią įkurtas 26 000 saugomų gamtos teritorijų tinklas, kurio bendras plotas sudaro beveik 20 % ES žemės ploto.

Tai nėra gamtos draustiniai, bet greičiau vietovės, kuriose žmogus gali užsiimti tausia veikla, nekeldamas pavojaus retoms ir pažeidžiamoms rūšims ir buveinėms.

Tausiai naudoti išteklius

Jei norime išvengti rimtų nemalonumų, kai ims trūkti gamtinių išteklių, kurių kiekis ribotas, turime iš pagrindų pertvarkyti ekonomiką. ES ne tik leidžia šiam tikslui siekti būtinus teisės aktus, bet ir padeda šviesti visuomenę, vykdyti mokslinius tyrimus ir teikia finansavimą.

Įgyvendinami įvairūs ilgalaikiai planai ir laipsniški pokyčiai, pvz., skatinama vartoti ekologiškus produktus, buitinius prietaisus (pvz., skalbykles) ženklinti energijos naudojimo efektyvumo etiketėmis.

Vanduo

Norint patikimai apsaugoti bendus Europos vandens išteklius ir ekosistemas nuo taršos, šiukšlių ir klimato kaitos poveikio reikia suderintų ES lygmens veiksmų.

ES vandens politika siekiama:

• užtikrinti, kad visi europiečiai turėtų pakankamai geros kokybės vandens;
• užtikrinti, kad visi Europos vandens telkiniai atitiktų minimalius švaros standartus;
• išsaugoti pažeidžiamas vandens ekosistemas.

Oras

ES labai aktyviai veikia oro kokybės srityje, ji yra nustačiusi griežtus standartus ir užsibrėžusi tikslus, kaip veiksmingai ir nedidelėmis sąnaudomis mažinti taršą įvairiais junginiais, pvz., sieros dioksidu, azoto dioksidu ir kitais oksidais, kietosiomis dalelėmis ir švinu.

Nors bendros oro kokybės tendencijos ES yra neblogos, reikia ir toliau nenuleisti rankų.

Atliekos

Jei pirmiausia galėtume sumažinti naujų atliekų kiekį, jas šalinti iš karto taptų paprasčiau. ES ketina to siekti:

• imdamasi naujų atliekų prevencijos iniciatyvų;
• geriau naudodama išteklius;
• skatindama tausiau vartoti.

Tais atvejais, kai atliekų susidarymo išvengti nepavyksta, jos turėtų būti panaudojamos kaip antrinės žaliavos ir perdirbamos, todėl ES ragina tobulinti gamybos metodus ir ragina vartotojus reikalauti ekologiškesnių ir iš perdirbtų medžiagų pagamintų produktų bei tausesnių pakuočių.

Lėšos ekologiškesnei ES finansuoti

Aplinkos ir išsaugojimo projektus ES iš esmės remia vykdydama programą LIFE , pagal kurią lėšos skiriamos ir ES, ir už jos ribų, potencialiose valstybėse narėse ir kitose kaimyninėse šalyse.

Nuo 1992 m. pagal programą LIFE daugiau kaip 3000 projektų buvo skirta apie 2 mlrd. eurų. Pvz., stengiamasi atkurti avėdrų populiaciją Andalūzijoje, perdirbti naudotas gėrimų ir kitų maisto produktų pakuotes su plastiko ir aliuminio plėvele ir panaudoti jas energijai bei aliuminiui išgauti, atkurti pakrančių pievas ir pelkynus Baltijos jūros salose.

Į puslapio pradžią

ES institucijos ir įstaigos

• Europos Komisija
  • Aplinka
  • Klimato politika
• Europos Parlamentas
  • Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
• Europos Sąjungos Taryba
  • Aplinka
• Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteta
  • Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
• Regionų komitetas
  • Aplinkos, klimato kaitos ir energetikos komisija (ENVE)
• Europos investicijų bankas
  • Europos investicijų bankas ir aplinka
  • Europos aplinkos principai
• ES agentūros
  • Europos aplinkos agentūra

Leidiniai, informaciniai biuleteniai ir statistika

• Leidiniai
• Informaciniai biuleteniai
• Statistika

Galimybės gauti finansavimą

• Dotacijos
• Konkursai (viešieji pirkimai)

Teisės aktai

• ES aplinkos srities teisės aktų santraukos
• Galiojantys aplinkos srities teisės aktai
• Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191–193 straipsniai