Įmonės

Šiuolaikiškas ir dažnai sėkmingai veikiantis Europos verslas sparčių technologinių pokyčių amžiuje ir vis didėjant užsienio šalių konkurencijai negali stovėti vietoje.

ES verslo politika siekiama užtikrinti, kad neatsiliktume nuo konkurentų ir kurtume naujas darbo vietas. Ypač daug dėmesio skiriama gamybos pramonės ir mažųjų įmonių reikmėms.

Visas straipsnisVisas straipsnis

Nepaisant greito paslaugų sektoriaus augimo paskutiniaisiais dešimtmečiais, gamyba išlieka Europos Sąjungos ekonomikos pagrindu. Jai tenka 75 % viso ES eksporto.

ES įmonių politika siekiama sukurti tinkamą aplinką investicijoms ne tik į strategiškai svarbius sektorius (kaip kosmoso ar biotechnologijų), bet ir į tradicines pramonės šakas (tekstilės, automobilių ir pan.).

Pažangiosios technologijos yra nepaprastai svarbios verslui ir pramonei.

Ateities pramonės šakos

ES ekonomikos augimo pagrindas ateityje bus žiniomis grindžiami ir inovacijas diegiantys sektoriai, kuriems reikia tvirtos pramonės struktūros ir priemonių naujausioms technologijoms valdyti.

Dėl to reikia suartinti akademinį ir verslo pasaulius, nes tik taip geros laboratorijose gimstančios idėjos galės būti paverčiamos konkurencingais pasaulinės rinkos produktais.

Europos inovacijos ir technologijos institutas šiuo tikslu kuria vadinamąsias „žinių ir inovacijų bendrijas“ – glaudžiai integruotus viešojo ir privačiojo sektorių tinklus, jungiančius įvairių dydžių universitetus, mokslinių tyrimų centrus ir bendroves.

Parama smulkiajam verslui

Nors daugumai žmonių verslas asocijuojasi su didžiulėmis tarptautinėmis kompanijomis, ES beveik visos bendrovės (92 %) yra mažosios įmonės, kuriose dirba mažiau kaip 10 darbuotojų.

Šios įmonės užtikrina du trečdalius darbo vietų ES, todėl joms skiriamas ypatingas dėmesys ES verslo ir finansavimo programose:

konkurencingumo ir inovacijų programoje, pagal kurią 2007–2013 m. numatyta investuoti 3,6 mlrd. eurų – visų pirma į energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiuosius energijos šaltinius ir informacines bei ryšių technologijas;
Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros septintojoje bendrojoje programoje (pagrindinė ES mokslinių tyrimų (akademinių ir pramonės) finansavimo programa ), kurios metinis biudžetas – per 7 mlrd. eurų.

Šių programų paskirtis – skatinti verslumą, ugdyti įgūdžius, padėti mažosioms įmonėms patekti į rinką ir didinti jų mokslinių tyrimų bei technologinės plėtros pajėgumus.

Norėdamos gauti informacijos ir patarimų, mažosios įmonės gali kreiptis į Europos įmonių tinklą, kurį sudaro apie 500 „vieno langelio“ principu visoje ES veikiančių ir iš dalies ES finansuojamų centrų.

Moteris prie popierių krūvos © Imageselect

Mažinti biurokratines kliūtis įmonėms – vienas svarbiausių ES darbotvarkės uždavinių.

Europa be sienų

Viena pagrindinių šios politikos sėkmės sąlygų – veiksmingas ES rinkos be sienų veikimas ir ypač laisvas prekių judėjimas per ES šalių sienas.

Taip visos įmonės gali lengviau pasiekti daugiau vartotojų, turi daugiau augimo galimybių, bet kartu susiduria ir su didesne konkurencija, verčiančia nuolat tobulėti.

Tačiau dar daug reikia nuveikti siekiant, kad būtų išsaugoti dabartiniai laimėjimai ir kad bendrosios rinkos privalumais galėtų naudotis daugiau sektorių.

ES laisvosios rinkos teisės aktai turi būti nuolat tikslinami, kad neatsiliktų nuo technologijų pažangos. Jais reikia užtikrinti, kad valstybės narės vėl neimtų vykdyti pernelyg protekcionistinės nacionalinės pramonės politikos.

Reikia daugiau nuveikti ir siekiant visiškai integruoti labai svarbių paramos verslui paslaugų,, tokių kaip ryšiai, transportas, energijos ir dujų tiekimas, rinką. Dėl konkurencijos šiuose sektoriuose ir žemesnių kainų mažėja rinkai teikiamų prekių kainos.

ES taisyklės: kaip rasti tinkamą pusiausvyrą?

Galiausiai būtina užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp būtinybės taikyti taisykles (kad būtų užtikrinamas rinkos atvirumas, saugomi vartotojai, aplinka, darbuotojai ir t. t.) ir dėl to atsirandančių administracinių verslo apribojimų.

Šiuo metu tokia pusiausvyra nėra pasiekta, todėl Europos Komisija ketina iki 2012 m. įmonėms tenkančią administracinę naštą sumažinti 25 %.

Vis dėlto ES masto taisyklės taip pat padeda pramonei , nes dėl jų nereikia laikytis kiekvienos šalies skirtingų administracinių procedūrų. Pavyzdžiui, sistema REACH sudaro įmonėms sąlygas registruoti chemines medžiagas tik vieną kartą vienoje bendroje duomenų bazėje.

Į puslapio pradžią

ES institucijos ir įstaigos

Europos Komisija
- Įmonių ir pramonės departamentas
Europos Parlamentas
- Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas
ES Taryba
- Konkurencingumas (vidaus rinka, pramonė, moksliniai tyrimai)
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteta
- Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Regionų komitetas
- Ekonominės ir socialinės politikos komisija (ECOS)
Europos investicijų bankas
- Europos investicijų bankas
- Europos investicijų fondas
ES agentūros
- Konkurencingumo ir inovacijų vykdomoji įstaiga (EACI)
- Europos įmonių tinklas
- Mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga (REA)
- Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA)
- Europos palydovinės navigacijos agentūra (GSA)
- Europos kosmoso agentūra (ESA)
- Europos maisto saugos tarnyba (EFSA)
- Europos standartizacijos komitetas (CEN)
- Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (CENELEC)
- Europos telekomunikacijų standartų institutas (ETSI)
- Europos gynybos agentūra (EDA)