Ekonomika ir pinigų reikalai


ES šalys koordinuoja savo ekonominę politiką, kad galėtų drauge spręsti tokius sunkius klausimus kaip dabartinė ekonomikos ir finansų krizė. 18 šalių ėmėsi dar glaudžiau koordinuoti savo ekonominę politiką įsivesdamos bendrą valiutą – eurą.

Visos ES šalys priklauso ekonominei ir pinigų sąjungai (EPS). Tai ekonominio bendradarbiavimo pagrindas. Bendri tikslai:

  • skatinti tvarų ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir siekti didesnės socialinės gerovės visiems,
  • darniai spręsti visuotinius ekonominius ir finansinius uždavinius,
  • padaryti ES šalis atsparesnes išorės sukrėtimams.

Siųsti pinigus užsienyje studijuojantiems vaikams dėl ES priemonių tapo pigiau.

Darnus atsakas į krizę

Nuo ekonomikos ir finansų krizės pradžios 2008 m. spalį nacionalinės vyriausybės, Europos Centrinis Bankas ir Europos Komisija drauge dirbo, kad:

  • atkurtų stabilumą ir sudarytų palankias sąlygas ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui (tai daryta koordinuojant priežiūrą, intervenciją ir remiant bankus),
  • apsaugotų santaupas (minimali valstybių narių garantuojama vieno kliento viename banke laikoma suma padidinta iki 100 000 eurų),
  • išlaikytų įmonėms ir namų ūkiams prieinamų kreditų srautą, 
  • įdiegtų geresnę ES ekonomikos ir finansų valdymo sistemą.

Kad išvengtų visiško bankų sistemos žlugimo, ES vyriausybės padėjo savo bankams – skubiai suteikė precedento neturinčio masto paramą, kad juos išgelbėtų. 2008–2011 m. į sistemą įlieta 1,6 trln. eurų garantijų arba tiesioginio kapitalo forma. Tai sudaro 13 % metinio Europos Sąjungos BVP. 

Kad išsaugotų ES finansinį stabilumą ir sumažintų įtampą euro zonos valstybių skolos vertybinių popierių rinkose, ES sukūrė sunkumų patiriančių euro zonos šalių apsaugos sistemą – Europos stabilumo mechanizmą (ESM). Šis mechanizmas, pakeitęs ankstesnes laikinas priemones, yra didžiausia pasaulyje tarptautinė finansų įstaiga. Turėdamas 500 mlrd. eurų siekiantį realųjį skolinimo pajėgumą ESM tapo neatsiejama ES visa apimančios strategijos, kuria siekiama užtikrinti finansinį stabilumą euro zonoje, dalimi.

Daugiau informacijos apie ES atsaką į krizę ir geresnį euro bei ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) valdymą pateikiama skyriuje Finansų ir ekonomikos krizė.

Euro nauda

Turint bendrą valiutą eurą didelėje Europos dalyje Europos Sąjungai buvo lengviau derinti veiksmus, kuriais siekta įveikti pasaulinę kreditų krizę. Be to, ši valiuta suteikė daugiau stabilumo, kuris be jos nebūtų buvęs įmanomas. Pavyzdžiui, kadangi Europos Centrinis Bankas galėjo visoje euro zonoje sumažinti palūkanų normas (užuot kiekvienai šaliai nustatinėjus savą valiutos kursą), dabar visos ES bankai turi tokias pačias sąlygas skolintis pinigus vieni iš kitų ir skolinti vieni kitiems.

Bendra valiuta, kuria naudojasi daugiau kaip 333 milijonai ES piliečių, naudinga visiems:

  • į kitas euro zonos šalis vykstantiems arba verslu jose užsiimantiems žmonėms nebereikia keisti valiutos, taip jie sutaupo laiko ir išvengia banko operacijų atlikimo išlaidų;
  • tarptautiniai mokėjimai Europos Sąjungoje kainuoja pigiau (arba nekainuoja visai nieko);
  • vartotojams ir įmonėms paprasčiau palyginti kainas, taip įmonės brangininkės skatinamos mažinti kainas.

Euro zonoje garantuojamos stabilios kainos. Europos Centrinis Bankas nustato tokias palūkanų normas, kad vidutinės trukmės laikotarpiu infliacija euro zonoje nebūtų didesnė kaip 2 %. Be to, ECB tvarko ES užsienio valiutos atsargas ir gali daryti įtaką užsienio valiutų rinkoms, kad paveiktų euro kursą.

Kaip prisijungti prie euro zonos

Euro zonai nepriklausančios ES šalys turėtų įsivesti eurą, kai jų ekonomika bus tam parengta. 2004 m., 2007 m. ir 2013 m. prie ES prisijungusios šalys palaipsniui įsiveda eurą. Danija ir Jungtinė Karalystė neprisijungė prie euro zonos sudariusios specialų politinį susitarimą.

Kad šalis galėtų prisijungti prie euro zonos, jos valiutos kursas turi būti buvęs stabilus dvejus metus. Yra kitų griežtų sąlygų, susijusių su:

  • palūkanų normomis,
  • biudžeto deficitu,
  • valdžios sektoriaus skolos dydžiu,
  • infliacijos lygiu. 

Pigesni tarptautiniai mokėjimai Europos Sąjungoje

Europos Centrinis Bankas ne tik rūpinasi kainų stabilumu, bet ir užtikrina, kad bankų ir jų klientų pervedimai į kitas valstybes nares būtų kuo pigesni.

Kai pinigų sumos labai didelės, Europos Centrinis Bankas ir nacionaliniai centriniai bankai naudoja atsiskaitymo realiuoju laiku sistemą TARGET2. 2015 m. birželį pradėjus naudoti sistemą „TARGET2-Securities“, vertybinių popierių sandoriai tarp ES šalių bus vykdomi pasitelkus bendrą Eurosistemos valdomą platformą. Dėl to vertybinių popierių atsiskaitymas taps saugesnis ir efektyvesnis.

ECB ir Europos Komisija kartu kuria bendrą mokėjimų eurais erdvę (SEPA), kad veiksmingiau ir mažesnėmis sąnaudomis būtų galima atsiskaityti kuo didesnėje teritorijoje. Siekiama, kad atsiskaitant eurais visada – tiek pervedant pinigus per banką, tiek atsiskaitant tiesioginiu debetu arba kortele – būtų taikomos vienodos sąlygos ir vidaus, ir tarptautinio mokėjimo atvejais. Šiuo metu ES siekia į sistemą įtraukti kredito pervedimus ir tiesioginio debeto operacijas.

Į puslapio pradžią

Ekonominė ir pinigų sąjunga ir euras

Paskelbta 2013 m.

Tai vienas iš serijos „Apie Europos Sąjungos politiką“ leidinių


Į puslapio pradžią


Vaizdo siužetai


Prisijunkite

Twitter

  • Europos Komisija. Ekonomikos ir finansų reikalaiEnglish (en)

Į puslapio pradžią

KONTAKTAI

Bendra informacija

Kreipkitės nemokamu tel.
00 800 6 7 8 9 10 11 Informacija apie skambučius

Siųskite klausimus e. paštu

Lankymasis ES institucijose ir jų kontaktiniai duomenys, kontaktinė informacija žiniasklaidai

Susijusios temos

Padėkite mums tobulinti tinklalapį

Ar radote reikiamą informaciją?

TaipNe

Kokios informacijos ieškojote?

Turite pasiūlymų?