Ekonominio bendradarbiavimo pagrindas yra ekonominė ir pinigų sąjunga (EPS), kuriai priklauso visos ES šalys. Šios sąjungos narės susitaria dėl bendrų principų, kaip spręsti ekonominius klausimus, todėl ekonomika auga sparčiau, sukuriama daugiau darbo vietų ir užtikrinamas aukštesnis socialinės gerovės lygis. Be to, kai visame pasaulyje kyla ekonominių ir finansinių sunkumų, taip bendradarbiaujančios valstybės gali veikti darniai ir yra atsparesnės išoriniams sukrėtimams.
Siųsti pinigus užsienyje studijuojantiems vaikams dėl ES priemonių tapo pigiau.
Įveikti krizę drauge
ES atsakas į dabartinę ekonomikos ir finansų krizę buvo darnus nuo pat šios krizės pradžios 2008 m. spalį. Nacionalinės vyriausybės, Europos centrinis bankas (ECB) ir Europos Komisija bendradarbiavo siekdami apsaugoti santaupas, išlaikyti įmonėms ir namų ūkiams prieinamų kreditų srautą ir pagerinti finansų valdymo sistemą. Siekiama ne tik atkurti stabilumą, bet ir sudaryti sąlygas ekonomikai augti ir darbo vietoms kurti.
Gelbėdamos ekonomiką ES vyriausybės išleido daugiau kaip 2 trilijonus eurų. ES vadovai derino bankų rėmimo ir paskolų garantijų teikimo veiksmus. Be to, ES padidino minimalią valstybių narių garantuojamą privačių asmenų taupomosiose sąskaitose laikomą sumą iki 100 000 EUR.
2010 m. gegužę priimtas Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonių rinkinys, suteikiantis galimybę sunkumų patiriančioms ES valstybėms narėms suteikti finansinę paramą ir taip išsaugoti ES finansinį stabilumą atsiradus didelei įtampai euro zonos valstybės garantuotų skolų rinkose. Apsaugos sistemą sudaro Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė (EFSM) ir Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF). Pridėjus Tarptautinio valiutos fondo (TVF) indėlį, finansiniam stabilumui užtikrinti skirta suma siekia 750 mlrd. eurų. 2013 m. viduryje euro zonoje bus įdiegtas naujas nuolatinis krizių valdymo mechanizmas – Europos stabilumo mechanizmas (ESM).
Euro nauda
Turint bendrą valiutą eurą didelėje Europos dalyje Europos Sąjungai buvo lengviau derinti veiksmus, kuriais siekta įveikti pasaulinę kreditų krizę, ši valiuta suteikė stabilumo, kuris be jos nebūtų buvęs įmanomas. Pavyzdžiui, kadangi Europos centriniam bankui pavyko visoje euro zonoje sumažinti palūkanų normas (ir išvengti, kad kiekviena šalis nustatytų savo palūkanų normą), dabar visos ES bankai turi tokias pačias sąlygas skolintis pinigus vieni iš kitų ir skolinti vieni kitiems.
Eurais kasdien atsiskaito per 60 % ES gyventojų. Bendroji valiuta naudinga visiems: piliečiai ir įmonės nepatiria jokių pinigų keitimo išlaidų, kai keliauja iš vienos šalies į kitą ar sudaro verslo sandorius su užsienio partneriais, nieko nemoka arba moka daug mažesnius mokesčius už tarptautinį atsiskaitymą, gali lengvai palyginti kainas skirtingose šalyse – dėl to konkurencija tik auga.
Euro zonoje garantuojamos stabilios kainos. Europos centrinis bankas nustato tokias palūkanų normas, kad vidutinės trukmės laikotarpiu infliacija euro zonoje nebūtų didesnė kaip 2 %. Be to, ECB tvarko ES užsienio valiutos atsargas ir gali daryti įtaką užsienio valiutų rinkoms, kad paveiktų euro kursą.
Euras visoje ES
Eurą įsivesti turėtų visos šalys, tačiau tai įvyks tik tuomet, kai tų šalių ekonomika bus tam parengta. Dėl to 2004 ir 2007 m. į ES įstojusios šalys prie euro zonos prisijungia palaipsniui, o Danija ir Jungtinė Karalystė šiuo metu nenaudoja euro, nes yra sudariusios specialius politinius susitarimus. Kad šalis galėtų prisijungti prie euro zonos, jos valiutos kursas turi būti buvęs stabilus dvejus metus. Turi būti įvykdytos ir kitos sąlygos, susijusios su palūkanų normomis, biudžeto deficitu, infliacijos ir valstybės skolos dydžiu.
Pigesnis tarptautinis atsiskaitymas
Europos centrinis bankas turi ne tik rūpintis kainų stabilumu, bet ir užtikrinti, kad bankų ir jų klientų pervedimai užsienio partneriams būtų kuo pigesni.
Naudojantis ECB ir valstybių narių centrinių bankų tvarkoma atsiskaitymo realiu laiku sistema TARGET2 galima pervesti labai dideles pinigų sumas. Ateityje tokiomis pačiomis palankiomis sąlygomis bus galima sudaryti vertybinių popierių sandorius.
ECB ir Europos Komisija kartu kuria bendrą mokėjimo eurais erdvę (SEPA), kad veiksmingiau ir mažesnėmis sąnaudomis būtų galima atsiskaityti kuo didesnėje teritorijoje. Siekiama, kad atsiskaitant eurais visada – tiek pervedant pinigus per banką, tiek atsiskaitant tiesioginiu debetu arba kortele – būtų taikomos vienodos sąlygos ir vidaus, ir tarptautinio mokėjimo atvejais. Šiuo metu ES mažina mokėjimo tiesioginiu debetu kainas.
straipsniai 
