Prieigos priemonės
Paslaugų priemonės
Kalbų juosta
Kiekviena ES šalis formuoja savo švietimo politiką, bet ES joms padeda nustatyti bendrus tikslus ir dalytis gerąją patirtimi. ES ekonominė sėkmė ateityje priklauso nuo to, ar jos gyventojai bus pakankamai išsilavinę, kad galėtume veiksmingai konkuruoti globalizuotoje žinių ekonomikoje.
ES taip pat finansuoja programas siekdama padėti žmonėms studijuoti, mokytis, stažuotis arba užsiimti savanoriška veikla užsienyje, skatina mokytis kalbų ir propaguoja e. mokymąsi.
2007–2013 m. mokymosi visą gyvenimą ir pasaulinių mainų programoms ES skyrė beveik 13 mlrd. eurų. Svarbiausios šių sričių programos:
remiamas profesinis mokymas, ypač amato besimokančio jaunimo stažuotės kitų šalių įmonėse, bei profesinio mokymo įstaigų ir verslo įmonių bendradarbiavimo projektai;
, kurioje nuo 1987 m. dalyvavo 2,5 mln. studentų ir universitetų darbuotojų. Programa „Erasmus Mundus
“ skirta trečios pakopos studentams ir dėstytojams iš viso pasaulio, norintiems įgyti magistro ar daktaro laipsnius Europos universitetuose;
remiamas suaugusiųjų švietimas, visų pirma tarptautinė partnerystė ir tinklai;
“ remiamas mokyklų ir jų mokytojų bendradarbiavimas, vidurinių mokyklų mokinių mainai ir internetu palaikoma mokyklų partnerystė („eTwinning“);
ES siekia, kad profesinės kvalifikacijos būtų pripažįstamos visoje ES.
Daugelyje šių programų taip pat gali dalyvauti ES nepriklausančių šalių, visų pirma ES kaimyninių ir planuojančių stoti į ES šalių studentai, mokytojai ir mokymo įstaigos. ES taip pat skatina mainus su apie 80 viso pasaulio šalių ir Europos integracijos mokymo kursų rengimą jose.
Europaso dokumentais apie įgūdžius ir kvalifikaciją informuojama standartiniu formatu, taigi taip darbdaviams lengviau suprasti kitose šalyse įgytas kvaifikacijas, o darbuotojams lengviau ieškoti darbo užsienyje. Europaso dokumentai:

ES studijų užsienyje programa „Erasmus“ pavadinta XVI a. mokslininko Erazmo Roterdamiečio vardu.
Be Europaso dokumentų, nacionalinės kvalifikacijų sistemos tampa lengviau palyginamos ir dėl bendros Europos kvalifikacijų sistemos (EKS)
. Dabar kiekviena nauja ES suteikta kvalifikacija priskiriama vienam iš aštuonių Europos kvalifikacijų sistemos lygių.
33 Europos šalys (įskaitant visas ES šalis) aptaria profesinį rengimą dalyvaudamos vadinamajame Kopengagos procese
, įskaitant Europos kreditų sistemos ir kokybės užtikrinimo tinklą.
ES su kitomis 20 šalių kuria Europos aukštojo mokslo erdvę
dalyvaudamos Bolonijos procese, kuriuo skatinama tarpusavyje pripažinti studijų laikotarpius, užtikrinti, kad kvalifikacijos būtų palyginamos, o kokybės standartai – vienodi.
Europos inovacijos ir technologijos institutas
(EIT) suburia universitetus, mokslinių tyrimų organizacijas, bendroves ir fondus ir taip padeda mokslinių tyrimų rezultatus panaudoti komerciniams tikslams. Šio instituto prioritetai – klimato kaita, atsinaujinantieji energijos ištekliai bei naujos kartos informacinių ir ryšių technologijos. 2008–2013 m. jam ES skyrė 309 mln. eurų.
Iniciatyva „Judus jaunimas
“ siekiama, kad jaunimas įgytų geresnį išsilavinimą ir daugiau galimybių įsidarbinti. Jos uždaviniai:
ES jaunimo strategija
(2009 m.) siekiama lygių galimybių jaunimui mokantis bei darbo rinkoje ir jaunuoliai skatinami būti aktyviais piliečiais bei dalyvauti visuomenės gyvenime.
„Veiklaus jaunimo
“ programa jaunuoliai skatinami aktyviai dalyvauti bendruomenės gyvenime ir remiami jaunimo ES pilietiškumo jausmą ugdantys projektai, pvz., skatinama kreiptis į Europos savanorių tarnybą
ir vykti į kitą šalį savanoriauti. 2007–2013 m. šiai veiklai ES skyrė beveik 900 mln. eurų.