Užsienio ir saugumo politika


ES laikosi per daugelį metų palaipsniui suformuotos užsienio ir saugumo politikos, todėl pasaulio reikalų klausimais gali pasisakyti ir veikti vieningai. Veikdamos drauge 28 ES valstybės narės daro daug didesnę įtaką nei kiekviena iš jų darytų vykdydama savo atskirą politiką.

2009 m. Lisabonos sutartimi šiai politikos sričiai suteikta daugiau svarumo įsteigus:

Taika ir saugumas

ES užsienio ir saugumo politikos tikslai:

  • saugoti taiką ir didinti tarptautinį saugumą,
  • skatinti tarptautinį bendradarbiavimą,
  • plėtoti ir stiprinti
    - demokratiją,
    - teisinę valstybę,
    - pagarbą žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms.

Diplomatija ir partnerystė

ES rinkimų stebėtojas vienoje iš Pakistano rinkimų apylinkių 2013 m. © ES

ES rinkimų stebėtojai per 2013 m. visuotinius rinkimus Pakistane

Europos Sąjungai tenka esminis vaidmuo sprendžiant įvairias problemas – nuo Irano branduolinės programos ir padėties Somalyje bei visame Somalio pusiasalyje stabilizavimo iki visuotinio atšilimo. Jos bendra užsienio ir saugumo politika, kurios tikslas – spręsti konfliktus ir siekti tarptautinio sutarimo, grindžiama diplomatija. Dažnai papildomai naudojamasi ir prekybos, humanitarinės pagalbos, saugumo ir gynybos priemonėmis.

Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulyje vystymuisi skirtos paramos teikėja, dėl to ji turi puikių galimybių plėtoti bendradarbiavimą su besivystančiomis šalimis.

Jau vien dėl gyventojų skaičiaus ir ekonomikos dydžio 28 valstybių blokas yra didelė galia. Ji yra pasaulio prekybos lyderė ir turi antrą pagal svarbą valiutą – eurą. Kadangi vis daugiau užsienio politikos sprendimų priimama bendrai, ES įgyja daugiau galios.

ES palaiko partnerystės ryšius su įtakingiausiomis pasaulio valstybėmis, įskaitant besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis. Ji siekia užtikrinti, kad šie ryšiai būtų grindžiami bendrais interesais ir nauda, o abi pusės turėtų ir teisių, ir pareigų.

ES reguliariai rengia aukščiausiojo lygio susitikimus su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Japonija, Kanada, Rusija, Indija, Kinija. Ji plėtoja tarptautinius santykius šiose srityse:

  • švietimo,
  • aplinkos,
  • saugumo ir gynybos,
  • kovos su nusikalstamumu,
  • žmogaus teisių.

Taikos palaikymo misijos

ES siuntė taikos palaikymo karius į kelis „karštuosius“ pasaulio taškus. 2008 m. rugpjūtį ji Gruzijai ir Rusijai padėjo pasiekti paliaubas, nusiuntė ES stebėtojus stebėti padėties (ES stebėjimo misija Gruzijoje RUEnglish) ir teikė humanitarinę pagalbą iš karo veiksmų zonos pasitraukusiems gyventojams.

Balkanuose ji finansuoja projektus, pagal kuriuos septynioms šalims padedama kurti stabilias visuomenes. Ten dislokuotos didelės teisingumo ir policijos pajėgos (EULEX Kosovo SREnglish), padedančios palaikyti tvarką.

Įtakos priemonės

EULEX misijos Kosove pareigūnas paduoda skrajutę žmogui automobilyje © ES

EULEX platina informaciją apie ES indėlį į Balkanų atstatymą

ES neturi nuolatinės kariuomenės, bet laikydamosi bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) françaisEnglish ES šalys prireikus siunčia karius:

  • į bendras nuginklavimo operacijas;
  • vykdyti humanitarinių ir gelbėjimo užduočių;
  • teikti karines konsultacijas ir pagalbą;
  • užkirsti kelią konfliktams ir palaikyti taiką;
  • atlikti krizių valdymo, pavyzdžiui, taikdarystės ir stabilizavimo po konfliktų užduotis.

Nuo 2003 m. ES vykdė apie 30 civilinių misijų ir karinių operacijų trijuose žemynuose. Visos jos vykdytos reaguojant į krizes. Tai:

  • taikos atkūrimas po cunamio Indonezijoje,
  • pabėgėlių apsauga Malyje ir Centrinės Afrikos Respublikoje,
  • kova su Somalio françaisEnglish piratais.

ES, kaip saugumą užtikrinančios jėgos, vaidmuo didėja.

Nuo 2007 m. sausio mėn. ji gali vykdyti greitojo reagavimo operacijas su dviem kovinėmis grupuotėmis po 1500 karių kiekvienoje. Jei reikia, galima beveik vienu metu pradėti dvi operacijas. Sprendimus dėl šių karių dislokacijos priima ES šalių ministrai per ES Tarybos susitikimus.

Rytų partnerystė

Europos Sąjungai padidėjus Rytų Europos ir Pietų Kaukazo šalys tapo artimesnėmis jos kaimynėmis. Nuo šių šalių saugumo, stabilumo ir gerovės vis labiau priklauso mūsų saugumas, stabilumas ir gerovė. Vienas iš svarbiausių ES užsienio santykių elementų – glaudesnis ES bendradarbiavimas su Rytų Europos šalimis partnerėmis Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldovos Respublika ir Ukraina.

Artimesni ryšiai su Viduržemio jūros regionu ir Artimaisiais Rytais

Stažuotę atliekančios Afganistano policininkės. Viena iš jų kalbasi su EUPOL policininke © ES

Policininkių vadovių kursai Afganistano policijos kolegijoje

Po vadinamojo Arabų pavasario įvykių 2011 m. Europos Sąjunga atnaujino Europos kaimynystės politiką DeutschEnglishfrançais, kad išreikštų solidarumą su tais, kas siekia demokratijos. Šia politika siekiama sutvirtinti ES ryšius su rytų ir pietų kaimynėmis. Pagal ją siūloma:

  • politinė asociacija,
  • ekonominė integracija,
  • didesnis asmenų judumas.

ES toliau rėmė demokratijos kūrimą Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose nepaisant didelio politinio nestabilumo ir ekonominių sunkumų.

ES ir Tuniso darbo grupė koordinuoja Europos ir tarptautinę paramą, skirtą padėti Tunisui kurti demokratiją ir sutvirtinti ekonomiką. 2012 m. lapkričio mėn. įkurta panaši ES ir Egipto darbo grupė.

ES įvairiais būdais remia tarptautinės bendruomenės pastangas įtvirtinti taiką Artimuosiuose Rytuose. Ji norėtų, kad būtų sudarytas dviejų valstybių susitarimas, pagal kurį šalia Izraelio gyvuotų Palestinos valstybė. Todėl Europos Sąjunga, JT, JAV ir Rusija (vadinamasis Artimųjų Rytų ketvertas) drauge skatina abi puses siekti tokio susitarimo.

2013 m. pradžioje vienas iš skubiausiai spręstinų įtampą tarptautinėje arenoje keliančių klausimų buvo Irano branduolinė programa. Lapkričio mėn. sudarytas svarbus susitarimas su tarptautine bendruomene buvo pirmas žingsnis link šio klausimo sprendimo. Europos Sąjungai, vadovavusiai taikos deryboms tarptautinės bendruomenės vardu, tai buvo atpildas už įdėtas pastangas.

Azija ir Lotynų Amerika

ES stiprina ryšius su Azijos ir Lotynų Amerikos regioninėmis grupėmis. Su savo sparčiai besivystančiomis Azijos partnerėmis ji plėtoja glaudesnės partnerystės santykius. Su jomis sudaromi susitarimai, kuriuose derinami ekonominiai, politiniai, socialiniai ir kultūriniai aspektai.

Būsimosios ES valstybės narės. Balkanai

2013 m. liepos mėn. Kroatija tapo 28-ąja Europos Sąjungos nare, o buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Juodkalnija ir Serbija jau oficialiai paskelbtos galimomis narėmis. Albanija ir Bosnija ir Hercegovina yra pateikusios kandidatūras.

2013 m. įvyko lūžis Serbijos ir Kosovo dialoge. Nors Kosovas paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos 2008 m., jo tarptautinis statusas tebėra neaiškus. Dėl uolaus Europos Sąjungos tarpininkavimo derybose 2013 m. balandžio mėn. šios dvi šalys pasiekė reikšmingą susitarimą. Tai buvo Vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton bei Serbijos ir Kosovo ministrų pirmininkų atkaklaus darbo bei ES pastangų siekti taikos ir susitaikymo Vakarų Balkanuose vaisius. Tai taip pat parodė, kad Europos žmonės ir šalys ir toliau siekia glaudesnių ryšių su ES.

ES užsienio politikos sprendimų priėmimas

Svarbiausia Europos Sąjungos sprendimų priėmimo institucija yra Europos Vadovų Taryba, į kurią susirenka 28 Sąjungos narių valstybių ir vyriausybių vadovai. Tarybos susitikimai vyksta keturis kartus per metus, per juos nustatomi politikos principai ir bendrosios gairės.

ES vyriausioji įgaliotinė Catherine Ashton spaudžia ranką JT generaliniam sekretoriui Ban Ki-Moonui © ES

ES vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton susitikimas su JT generaliniu sekretoriumi Ban Ki-Moonu. Taikos palaikymas pasitelkus daugiašalį bendradarbiavimą

Vyriausiojo įgaliotinio vaidmuo – suteikti ES užsienio ir saugumo politikai daugiau nuoseklumo. Todėl vyriausioji įgaliotinė pirmininkauja kartą per mėnesį vykstantiems Užsienio reikalų tarybos susitikimams, kuriuose dalyvauja 28 ES šalių užsienio reikalų ministrai. Be to, ji dalyvauja Europos Vadovų Tarybos susitikimuose ir juose praneša apie užsienio reikalus.

Daugumai užsienio ir saugumo politikos sprendimų turi pritarti visos ES šalys.

Išorės veiksmų tarnybos (EIVT) uždavinys – padėti vyriausiajam įgaliotiniui. Ji atlieka ES diplomatinės tarnybos funkcijas. Pasitelkus daugiau kaip 139 delegacijų ir biurų visame pasaulyje tinklą propaguojamos ir ginamos Europos vertybės ir interesai.

Į puslapio pradžią

Į puslapio pradžią



Prisijunkite

Facebook

  • Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės (EKPP) informacijos centrasEnglish (en)

Twitter

  • Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės (EKPP) informacijos centrasEnglish (en)

Į puslapio pradžią

KONTAKTAI

Bendra informacija

Kreipkitės nemokamu tel.
00 800 6 7 8 9 10 11 Informacija apie skambučius

Siųskite klausimus e. paštu

Lankymasis ES institucijose ir jų kontaktiniai duomenys, kontaktinė informacija žiniasklaidai

Susijusios temos

Padėkite mums tobulinti tinklalapį

Ar radote reikiamą informaciją?

TaipNe

Kokios informacijos ieškojote?

Turite pasiūlymų?