Užsienio ir saugumo politika

Taika ir saugumas

ES užsienio ir saugumo politikos tikslas – saugoti taiką ir didinti tarptautinį saugumą; skatinti tarptautinį bendradarbiavimą; plėtoti ir stiprinti demokratiją, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms.

Diplomatija ir partnerystė

Europos Sąjungai tenka esminis vaidmuo sprendžiant tarptautines problemas – nuo visuotinio atšilimo iki konfliktų Artimuosiuose Rytuose. Sprendžiant konfliktus ir siekant tarptautinio sutarimo ES bendroje užsienio ir saugumo politikoje ir toliau remiamasi diplomatija, o kai reikia, dar pasitelkiama prekyba, pagalbos, saugumo ir gynybos politika. Europos Sąjunga yra didžiausia tarptautinės paramos vystymuisi teikėja, dėl to ji turi puikių galimybių plėtoti bendradarbiavimą su besivystančiomis šalimis.

Jau vien dėl savo ekonominės, prekybinės ir finansinės įtakos 27 valstybių Europos Sąjunga pasaulyje yra reikšminga jėga. Pagal prekybos apimtį ji užima pirmą vietą pasaulyje ir turi antrą pagal svarbą valiutą. ES tenka svarbus vaidmuo pasauliniuose reikaluose ir jis vis didėja, kadangi ES šalys užsienio politikos sprendimus vis dažniau priima kolektyviai.

ES plėtoja partnerystės ryšius su visomis – senomis ir naujomis – įtakingiausiomis pasaulio valstybėmis, kurių kiekviena laikosi savo pažiūrų ir turi savų interesų. Ji siekia užtikrinti, kad šie ryšiai būtų grindžiami bendrais interesais ir nauda, o abi pusės turėtų ir teisių, ir pareigų.

ES reguliariai rengia aukščiausiojo lygio susitikimus su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Japonija, Kanada, Rusija, Indija, Kinija. ES bendravimas su šiomis ir kitomis šalimis – tai dialogai daugelio sričių (švietimo, aplinkos, saugumo ir gynybos, kovos su nusikaltamumu, žmogaus teisių ir kt.) klausimais.

Taikos palaikymo misijos

ES siuntė taikos palaikymo karius į kelis „karštuosius“ pasaulio taškus. 2008 m. rugpjūtį ES Gruzijai ir Rusijai padėjo pasiekti paliaubas, nusiuntė ES stebėtojus stebėti padėties (ES stebėjimo misija Gruzijoje ) ir teikė humanitarinę pagalbą iš karo veiksmų zonos pasitraukusiems gyventojams.

Svarbus vaidmuo ES tenka ir Balkanuose. Ten ji finansuoja pagalbos projektus septyniose šalyse, kad padėtų joms sukurti stabilias visuomenes. 2008 m. gruodį ES dislokavo Kosove 1900 teisingumo sistemos ir policijos pareigūnų (EULEX KOSOVO ), kad padėtų palaikyti tvarką.

Įtakos priemonės

ES neturi nuolatinės kariuomenės, bet, kaip numatyta pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką, prireikus ES šalys siunčia karius:

• į bendras nuginklavimo operacijas;
• vykdyti humanitarinių ir gelbėjimo užduočių;
• teikti karines konsultacijas ir pagalbą;
• užkirsti kelią konfliktams ir palaikyti taiką;
• atlikti kovines krizių valdymo, taikdarystės ir pokonfliktinio stabilizavimo užduotis.

Visos šios užduotys gali prisidėti prie kovos su terorizmu, kartais taip remiamos ES nepriklausančios šalys, kovojančios su terorizmu savo teritorijose.

Per pastarąjį dešimtmetį ES 3 žemynuose krizių ištiktose vietose vykdė 23 civilines misijas ir karines operacijas. Tai taikos atkūrimas Ačeche po cunamio, pabėgėlių Čade apsauga, kova su Somalio ir Somalio pusiasalio piratais. ES, kaip saugumą užtikrinančios jėgos, vaidmuo didėja.

Nuo 2007 m. sausio ES gali vykdyti greitojo reagavimo operacijas su dviem kovinėmis grupuotėmis po 1500 karių kiekvienoje ir, jeigu būtina, abi operacijas pradėti beveik vienu metu. Sprendimus dėl šių karių dislokacijos priima ES šalių ministrai per ES Tarybos susitikimus.

Žvilgsnis į Rytus

ES siekia stiprinti ryšius ne tik su Rusija, bet ir su Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanu, Moldova, Ukraina, Baltarusija. 2008 m. rugpjūtį įvykęs Rusijos ir Gruzijos konfliktas baigėsi paliaubomis, sudarytomis tarpininkaujant ES, o į Gruziją nuvyko ES stebėtojų. Dėl šio konflikto susirūpinta regiono stabilumu. ES skiria šioms šalims nemažai lėšų ir atveria laisvos prekybos susitarimų perspektyvą, jeigu jos įsipareigoja vykdyti politines ir ekonomines demokratijos įtvirtinimo reformas.

Artimesni ryšiai su Viduržemio jūros regionu ir Artimaisiais Rytais

Po vadinamojo Arabų pavasario įvykių 2011 m. Europos Sąjunga atnaujino Europos kaimynystės politiką, kad išreikštų solidarumą su tais, kas siekia demokratijos. Šia politika siekiama sutvirtinti ES ryšius su rytų ir pietų kaimynėmis. Pagal ją siūloma politinė asociacija, ekonominė integracija ir didesnis judumas. Atnaujinus šią politiką ketinama daugiau ES paramos teikti toms kaimynėms, kurios įsipareigoja vykdyti politines ir ekonomines reformas, ir daugiau bendrauti su šiose kaimyninėse šalyse gyvenančiais žmonėmis.

ES ir Tuniso darbo grupė koordinuoja Europos ir tarptautinę paramą, skirtą padėti Tunisui kurti demokratiją ir atgaivinti ekonomiką. 2012 m. įkurta panaši ES ir Egipto darbo grupė.

ES įvairiais būdais prisideda prie tarptautinių pastangų įtvirtinti taiką Artimuosiuose Rytuose. ES tikslas – dviejų valstybių susitarimas, pagal kurį šalia Izraelio gyvuotų Palestinos valstybė. Todėl Europos Sąjunga drauge su JT, JAV ir Rusija (tai vadinamasis Artimųjų Rytų ketvertas) skatina abi puses siekti tokio susitarimo.

Svarbus ir ES vaidmuo Irane, kur ji veda derybas, kurių tikslas – paskatinti šalį sumažinti savo branduolinės programos užmojus.

Azija ir Lotynų Amerika

ES stiprina ryšius su regioninėmis grupėmis, visų pirma Azijos ir Lotynų Amerikos. Su savo sparčiai besivystančiomis Azijos partnerėmis ES plėtoja glaudesnės partnerystės santykius. Su jomis sudaromi susitarimai, kuriais nustatoma šių santykių ekonominių, politinių, socialinių ir kultūrinių aspektų pusiausvyra.

Būsimosios ES valstybės narės. Balkanai

2013 m. Kroatija taps 28-ąja Europos Sąjungos nare, o buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija ir Serbija jau oficialiai paskelbtos šalimis kandidatėmis. Albanija, Bosnija ir Hercegovina ir Juodkalnija pateikė kandidatūras.

Kosovas paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos 2008 m., bet dėl jo statuso tarptautinio susitarimo dar nėra. ES aktyviai ieško diplomatinio sprendimo vadovaudama Prištinos ir Belgrado dialogui, o kol kas teikia praktinę pagalbą.

ES užsienio politikos sprendimų priėmimas

Svarbiausia Europos Sąjungos sprendimų priėmimo institucija yra Europos Vadovų Taryba, į kurią susirenka 27 valstybių narių valstybių ir vyriausybių vadovai. Tarybos susitikimai vyksta keturis kartus per metus, per juos nustatomi politikos principai ir bendrosios gairės.

Vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton vaidmuo – padaryti ES užsienio politiką nuoseklesnę. Todėl ji pirmininkauja kartą per mėnesį vykstantiems Užsienio reikalų tarybos susitikimams, kuriuose dalyvauja 27 ES šalių užsienio reikalų ministrai. Be to, vyriausioji įgaliotinė dalyvauja Europos Vadovų Tarybos susitikimuose ir juose praneša apie užsienio reikalus.

Dauguma užsienio ir saugumo politikos sprendimų priimami visais balsais – jiems turi pritarti visos ES šalys.

Išorės veiksmų tarnybos (EIVT) užduotis – padėti vyriausiajam įgaliotiniui. Ši tarnyba veikia kaip ES diplomatinė tarnyba. Jos tinklui visame pasaulyje priklauso daugiau nei 141 delegacija ir biuras, atsakingi už Europos interesų gynimą.

Į puslapio pradžią

ES institucijos ir įstaigos

• Europos Komisija
  • ES pasaulyje
  • Europos išorės veiksmų tarnyba
  • Europos kaimynystės politika
  • Humanitarinė pagalba ir civilinė sauga
  • „EuropeAid“ – vystymasis ir bendradarbiavimas
  • Išorės prekyba
  • ES plėtra
• Europos Parlamentas
  • Užsienio reikalų komitetas (AFET)
  • Žmogaus teisių pakomitetis (DROI)
  • Saugumo ir gynybos pakomitetis (SEDE)
  • Vystymosi komitetas (DEVE)
  • Tarptautinės prekybos komitetas (INTA)
• Europos Sąjungos Taryba
  • Bendrieji reikalai
  • Užsienio reikalai
• Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteta
  • Išorės santykių skyrius
• Regionų komitetas
  • Pilietybės, valdymo, institucinių ir išorės reikalų komisija (CIVEX)
• Europos investicijų bankas
  • Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalys
  • Azija ir Lotynų Amerika (ALA)
  • Europos ir Viduržemio jūros regiono investicijų ir partnerystės priemonė (FEMIP)
• ES agentūros
  • Europos saugumo ir gynybos koledžas (ESDC)
  • Europos saugumo studijų institutas (ISS)
  • Europos Sąjungos palydovų centras (EUSC)
  • Europos gynybos agentūra (EDA)

Galimybės gauti finansavimą

• Dotacijos
• Konkursai (viešieji pirkimai)

Leidiniai, informaciniai biuleteniai ir statistika

• Leidiniai
• Informaciniai biuleteniai
• Statistika

Teisės aktai

• ES užsienio reikalų ir saugumo politikos teisės aktų santraukos / Išorės santykiai / Humanitarinė pagalba / Išorės prekyba / Vystymasis ir bendradarbiavimas / Žmogaus teisės ir demokratija / Kova su terorizmu
• Galiojantys užsienio reikalų ir saugumo politikos teisės aktai
• Europos Sąjungos sutarties 21–46 straipsniai
• Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 205–222 straipsniai