You are here:

Užsienio ir saugumo politika

ES laikosi per daugelį metų palaipsniui suformuotos užsienio ir saugumo politikos, todėl pasaulio reikalų klausimais gali pasisakyti ir veikti vieningai. Veikdamos drauge 28 ES valstybės narės daro daug didesnę įtaką, nei kiekviena iš jų darytų vykdydama savo atskirą politiką.

2009 m. Lisabonos sutartimi šiai politikos sričiai suteikta daugiau svarumo įsteigus:

Taika ir saugumas

ES užsienio ir saugumo politikos tikslai:

  • saugoti taiką ir didinti tarptautinį saugumą,
  • skatinti tarptautinį bendradarbiavimą,
  • plėtoti ir stiprinti
    • demokratiją,
    • teisinę valstybę,
    • pagarbą žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms.

Diplomatija ir partnerystė

Europos Sąjungai tenka esminis vaidmuo sprendžiant įvairias problemas – nuo Irano branduolinės programos ir padėties Somalyje bei visame Somalio pusiasalyje stabilizavimo iki kovos su visuotiniu atšilimu. Jos bendra užsienio ir saugumo politika, kurios tikslas – spręsti konfliktus ir siekti tarptautinio sutarimo, grindžiama diplomatija. Dažnai papildomai naudojamasi ir prekybos, humanitarinės pagalbos, saugumo ir gynybos priemonėmis.

Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulyje vystymuisi skirtos paramos teikėja, dėl to ji turi puikių galimybių plėtoti bendradarbiavimą su besivystančiomis šalimis.

Jau vien dėl gyventojų skaičiaus ir ekonomikos dydžio 28 valstybių blokas yra didelė galia. Ji yra pasaulio prekybos lyderė ir turi antrą pagal svarbą valiutą – eurą. Kadangi vis daugiau užsienio politikos sprendimų priimama bendrai, ES įgyja daugiau galios.

ES palaiko partnerystės ryšius su įtakingiausiomis pasaulio valstybėmis, įskaitant besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis. Ji siekia užtikrinti, kad šie ryšiai būtų grindžiami bendrais interesais ir nauda. ES reguliariai rengia aukščiausiojo lygio susitikimus su Indija, Japonija, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Kanada, Kinija ir Rusija. Ji plėtoja tarptautinius santykius šiose srityse:

  • švietimo,
  • aplinkos,
  • saugumo ir gynybos,
  • kovos su nusikalstamumu,
  • žmogaus teisių.

Taikos palaikymo misijos

ES siuntė taikos palaikymo karius į kelis „karštuosius“ pasaulio taškus. 2008 m. rugpjūtį ji Gruzijai ir Rusijai padėjo pasiekti paliaubas, nusiuntė ES stebėtojus stebėti padėties (ES stebėjimo misija Gruzijoje Pasirinkti šios nuorodos vertimus   English (en) ) ir teikė humanitarinę pagalbą iš karo veiksmų zonos pasitraukusiems gyventojams.

Kosove dislokuotos didelės teisingumo ir policijos pajėgos (EULEX Kosovo Pasirinkti šios nuorodos vertimus   English (en) ), padedančios palaikyti tvarką.

Įtakos priemonės

ES neturi nuolatinės kariuomenės, bet vykdydamos bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP) ES šalys prireikus siunčia karius:

  • į bendras nuginklavimo operacijas;
  • vykdyti humanitarinių ir gelbėjimo užduočių;
  • teikti karines konsultacijas ir pagalbą;
  • užkirsti kelią konfliktams ir palaikyti taiką;
  • atlikti krizių valdymo, pavyzdžiui, taikdarystės ir stabilizavimo po konfliktų, užduotis.

Nuo 2003 m. ES vykdė apie 30 civilinių misijų ir karinių operacijų trijuose žemynuose. Visos jos vykdytos reaguojant į krizes. Tai:

  • taikos atkūrimas po cunamio Indonezijoje,
  • pabėgėlių apsauga Malyje ir Centrinės Afrikos Respublikoje,
  • kova su Somalio piratais.

Europos Sąjunga atlieka svarbų saugumo užtikrintojos vaidmenį.

Nuo 2007 m. sausio mėn. ji gali vykdyti greitojo reagavimo operacijas su dviem kovinėmis grupuotėmis po 1500 karių kiekvienoje. Jei reikia, galima beveik vienu metu pradėti dvi operacijas. Sprendimus dėl šių karių dislokacijos priima ES šalių ministrai per ES Tarybos susitikimus.

Artimesni ryšiai su kaimyninėmis šalimis. Europos kaimynystės politika

Pasitelkusi Europos kaimynystės politiką (EKP) ES palaiko ryšius su 16 pietų ir rytų kaimynių.

Pietų kaimynės: Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Marokas, Palestina (šis pavadinimas nereiškia, kad Palestina pripažįstama kaip valstybė, ir juo nekeičiama pozicija dėl Palestinos pripažinimo valstybe), Sirija ir Tunisas.

Rytų kaimynės: Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina.

Šia politika siekiama sutvirtinti ES ryšius su kaimynėmis. Siūloma:

  • politinė asociacija,
  • ekonominė integracija,
  • didesnis asmenų judumas.

Europos Sąjungai padidėjus, Rytų Europos ir Pietų Kaukazo šalys tapo artimesnėmis mūsų kaimynėmis. Nuo šių šalių saugumo, stabilumo ir gerovės vis labiau priklauso mūsų saugumas, stabilumas ir gerovė. 2009 m. imtasi bendros strateginės iniciatyvos – Rytų partnerystės iniciatyvos, kuria siekiama artimesnių ES ir šešių jos rytų kaimynių ryšių. Vienas iš svarbiausių ES užsienio santykių elementų – glaudesnis ES bendradarbiavimas su Rytų Europos šalimis partnerėmis Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldovos Respublika ir Ukraina.

Po vadinamojo Arabų pavasario įvykių Europos Sąjunga atnaujino Europos kaimynystės politiką, kad galėtų veiksmingiau remti partneres, vykdančias reformas, kuriomis remiama demokratija, teisinė valstybė ir įtvirtinamos žmogaus teisės. Ji siekia skatinti šiose šalyse integracinę ekonominę plėtrą ir, be ES santykių su vyriausybėmis, remti partnerystę su įvairiomis grupėmis bei organizacijomis.

Be to, ES padeda kaimyninėms šalims, kuriose vyksta konfliktai ir krizės. Ji teikia daugiausia pagalbos krizės Sirijoje aukoms. Nuo 2011 m. šiuo tikslu ji skyrė per 3,2 mlrd. eurų. ES stengiasi padėti ir Libijai, kurios politinė ir saugumo padėtis šiuo metu sudėtinga.

ES toliau prisideda prie tarptautinių pastangų įtvirtinti taiką Artimuosiuose Rytuose. Ji remia dviejų valstybių sambūvio sprendimą, pagal kurį šalia Izraelio gyvuotų Palestinos valstybė. Europos Sąjunga, JT, JAV ir Rusija (vadinamasis Artimųjų Rytų ketvertas) drauge skatina abi puses siekti susitarimo. Be to, jos glaudžiai bendradarbiauja su regioniniais partneriais, kad konfliktas būtų išspręstas taikiai.

Vienas iš skubiausiai spręstinų įtampą tarptautinėje arenoje keliančių klausimų buvo Irano branduolinė programa. 2013 m. lapkričio mėn. sudarytas svarbus susitarimas su tarptautine bendruomene buvo pirmas žingsnis link šio klausimo sprendimo. Europos Sąjungai, vadovavusiai taikos deryboms tarptautinės bendruomenės vardu, tai buvo atpildas už įdėtas pastangas.

Azija ir Lotynų Amerika

ES stiprina ryšius su Azijos ir Lotynų Amerikos regioninėmis grupėmis. Su savo sparčiai besivystančiomis Azijos partnerėmis ji plėtoja glaudesnės partnerystės santykius. Su jomis sudaromi susitarimai, kuriuose derinami ekonominiai, politiniai, socialiniai ir kultūriniai aspektai. Be to, ji tvirtai remia abiejų regionų regioninę integraciją.

Vakarų Balkanai

Vakarų Balkanų šalys nori prisijungti prie ES.

Šalis Statusas
Kroatija 2013 m. liepą įstojo į ES ir tapo 28-ąja jos nare
Juodkalnija, Serbija Pradėjo derybas dėl narystės
Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija Komisija rekomendavo pradėti derybas
Albanija Tarybai patvirtinus paraišką, Albanija tapo šalimi kandidate
Bosnija ir Hercegovina, Kosovas Potencialios šalys kandidatės

Nors Kosovas paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos 2008 m., jo tarptautinis statusas tebėra neaiškus. Dėl uolaus Europos Sąjungos tarpininkavimo derybose 2013 m. balandžio mėn. šios dvi šalys pasiekė reikšmingą susitarimą. Šis susitarimas – tai abiejų šalių ministrų pirmininkų ir buvusios Vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton nenuilstamų pastangų normalizuoti santykius liudijimas ir tvirto ES pasiryžimo siekti susitaikymo Vakarų Balkanuose įrodymas.

ES užsienio politikos sprendimų priėmimas

Svarbiausia Europos Sąjungos sprendimų priėmimo institucija yra Europos Vadovų Taryba, į kurią susirenka 28 Sąjungos narių valstybių ir vyriausybių vadovai. Tarybos susitikimai vyksta keturis kartus per metus, per juos nustatomi politikos principai ir bendrosios gairės.

Vyriausiosios įgaliotinės vaidmuo – suteikti ES užsienio ir saugumo politikai daugiau nuoseklumo. Ji pirmininkauja kartą per mėnesį vykstantiems Užsienio reikalų tarybos susitikimams, kuriuose dalyvauja 28 ES šalių užsienio reikalų ministrai. Be to, ji dalyvauja Europos Vadovų Tarybos susitikimuose ir juose praneša apie užsienio reikalus.

Daugumai užsienio ir saugumo politikos sprendimų turi pritarti visos ES šalys.

Išorės veiksmų tarnybos (EIVT) uždavinys – padėti vyriausiajam įgaliotiniui. Ji atlieka ES diplomatinės tarnybos funkcijas. Pasitelkus daugiau kaip 139 delegacijų ir biurų visame pasaulyje tinklą propaguojamos ir ginamos Europos vertybės ir interesai.