Užsienio ir saugumo politika


ES laikosi per daugelį metų palaipsniui suformuotos užsienio ir saugumo politikos, todėl pasaulio reikalų klausimais gali pasisakyti ir veikti vieningai.

Veikdamos drauge 28 ES valstybės narės gali tarti svaresnį žodį ir daryti didesnę įtaką nei veikdamos pavieniui ir kiekviena laikydamasi skirtingos politikos.

Bendrai ES užsienio ir saugumo politikai daugiau svarumo suteikta 2009 m. Lisabonos sutartimi, pagal kurią įsteigta ES Vyriausiojo užsienio reikalų ir saugumo politikos įgaliotinio pareigybė. Tuo pat metu įkurta Europos diplomatinė tarnyba – Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT).

Taika ir saugumas

ES užsienio ir saugumo politikos tikslas – saugoti taiką ir didinti tarptautinį saugumą, skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, plėtoti ir stiprinti demokratiją, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms.

ES rinkimų stebėtojai vienoje iš Siera Leonės rinkimų apylinkių © ES

ES rinkimų stebėtojai Siera Leonėje, 2012 m. ES skatina plėtoti demokratiją ir gerbti žmogaus teises visame pasaulyje

Diplomatija ir partnerystė

Europos Sąjungai tenka esminis vaidmuo sprendžiant tarptautines problemas – nuo visuotinio atšilimo iki konfliktų Artimuosiuose Rytuose. Sprendžiant konfliktus ir siekant tarptautinio sutarimo ES bendroje užsienio ir saugumo politikoje remiamasi diplomatija, o kai reikia, dar pasitelkiama prekyba, pagalbos, saugumo ir gynybos politika. Europos Sąjunga yra didžiausia tarptautinės paramos vystymuisi teikėja, dėl to ji turi puikių galimybių plėtoti bendradarbiavimą su besivystančiomis šalimis.

Jau vien dėl savo ekonominės, prekybinės ir finansinės įtakos 28 valstybių Europos Sąjunga pasaulyje yra reikšminga jėga. Pagal prekybos apimtį ji užima pirmą vietą pasaulyje ir turi antrą pagal svarbą valiutą – eurą. ES tenka svarbus vaidmuo sprendžiant įvairius klausimus visame pasaulyje ir jis vis didėja, kadangi ES šalys užsienio politikos sprendimus vis dažniau priima kolektyviai.

ES plėtoja partnerystės ryšius su visomis – senomis ir naujomis – įtakingiausiomis pasaulio valstybėmis, kurių kiekviena laikosi savo pažiūrų ir turi savų interesų. Ji siekia užtikrinti, kad šie ryšiai būtų grindžiami bendrais interesais ir nauda, o abi pusės turėtų ir teisių, ir pareigų.

ES reguliariai rengia aukščiausiojo lygio susitikimus su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Japonija, Kanada, Rusija, Indija, Kinija. ES bendravimas su šiomis ir kitomis šalimis – tai dialogai daugelio sričių (švietimo, aplinkos, saugumo ir gynybos, kovos su nusikaltamumu, žmogaus teisių ir kt.) klausimais.

Taikos palaikymo misijos

ES siuntė taikos palaikymo karius į kelis „karštuosius“ pasaulio taškus. 2008 m. rugpjūtį ES Gruzijai ir Rusijai padėjo pasiekti paliaubas, nusiuntė ES stebėtojus stebėti padėties (ES stebėjimo misija Gruzijoje English) ir teikė humanitarinę pagalbą iš karo veiksmų zonos pasitraukusiems gyventojams.

Svarbus vaidmuo ES tenka ir Balkanuose. Ten ji finansuoja pagalbos projektus septyniose šalyse, kad padėtų joms sukurti stabilias visuomenes. 2008 m. gruodį ES dislokavo Kosove 1900 teisingumo sistemos ir policijos pareigūnų (EULEX KOSOVO English), kad padėtų palaikyti tvarką.

Europos Sąjungos teisinės valstybės misijos Kosove narys paduoda skrajutę žmogui automobilyje © ES

Europos Sąjungos teisinės valstybės misijos Kosove narys platina informaciją apie ES indėlį į Vakarų Balkanų atstatymą

Įtakos priemonės

ES neturi nuolatinės kariuomenės, bet, kaip numatyta pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką, prireikus ES šalys siunčia karius:

  • į bendras nuginklavimo operacijas;
  • vykdyti humanitarinių ir gelbėjimo užduočių;
  • teikti karines konsultacijas ir pagalbą;
  • užkirsti kelią konfliktams ir palaikyti taiką;
  • atlikti kovines krizių valdymo, taikdarystės ir pokonfliktinio stabilizavimo užduotis.

Visos šios užduotys gali prisidėti prie kovos su terorizmu, kartais taip remiamos ES nepriklausančios šalys, kovojančios su terorizmu savo teritorijose.

Europos Sąjungos policijos misijos Afganistane nariai kalbasi su vaiku © ES

Afganistane ES padeda rengti teismo ir policijos pareigūnus

Per pastarąjį dešimtmetį ES 3 žemynuose krizių ištiktose vietose vykdė 23 civilines misijas ir karines operacijas. Tai taikos atkūrimas Ačeche po cunamio, pabėgėlių Čade apsauga, kova su Somalio ir Somalio pusiasalio English (en) français (fr) piratais. ES, kaip saugumą užtikrinančios jėgos, vaidmuo didėja.

Nuo 2007 m. sausio ES gali vykdyti greitojo reagavimo operacijas su dviem kovinėmis grupuotėmis po 1500 karių kiekvienoje ir, jeigu būtina, abi operacijas pradėti beveik vienu metu. Sprendimus dėl šių karių dislokacijos priima ES šalių ministrai per ES Tarybos susitikimus.

Žvilgsnis į Rytus

ES siekia stiprinti ryšius ne tik su Rusija, bet ir su Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanu, Moldova, Ukraina, Baltarusija. 2008 m. rugpjūtį įvykęs Rusijos ir Gruzijos konfliktas baigėsi paliaubomis, sudarytomis tarpininkaujant ES, o į Gruziją nuvyko ES stebėtojų. Dėl šio konflikto susirūpinta regiono stabilumu. ES skiria šioms šalims nemažai lėšų ir atveria laisvos prekybos susitarimų perspektyvą, jeigu jos įsipareigoja vykdyti politines ir ekonomines demokratijos įtvirtinimo reformas.

Artimesni ryšiai su Viduržemio jūros regionu ir Artimaisiais Rytais

Po vadinamojo Arabų pavasario įvykių 2011 m. Europos Sąjunga atnaujino Europos kaimynystės politiką Deutsch (de) English (en) español (es) français (fr) hrvatski (hr) , kad išreikštų solidarumą su tais, kas siekia demokratijos. Šia politika siekiama sutvirtinti ES ryšius su rytų ir pietų kaimynėmis. Pagal ją siūloma politinė asociacija, ekonominė integracija ir didesnis judumas. Atnaujinus šią politiką ketinama daugiau ES paramos teikti toms kaimynėms, kurios įsipareigoja vykdyti politines ir ekonomines reformas, ir daugiau bendrauti su šiose kaimyninėse šalyse gyvenančiais žmonėmis.

ES ir Tuniso darbo grupė koordinuoja Europos ir tarptautinę paramą, skirtą padėti Tunisui kurti demokratiją ir atgaivinti ekonomiką. 2012 m. įkurta panaši ES ir Egipto darbo grupė.

ES įvairiais būdais prisideda prie tarptautinių pastangų įtvirtinti taiką Artimuosiuose Rytuose. ES tikslas – dviejų valstybių susitarimas, pagal kurį šalia Izraelio gyvuotų Palestinos valstybė. Todėl Europos Sąjunga drauge su JT, JAV ir Rusija (tai vadinamasis Artimųjų Rytų ketvertas) skatina abi puses siekti tokio susitarimo.

Svarbus ir ES vaidmuo Irane, kur ji veda derybas, kurių tikslas – paskatinti šalį sumažinti savo branduolinės programos užmojus.

Azija ir Lotynų Amerika

ES stiprina ryšius su regioninėmis grupėmis, visų pirma Azijos ir Lotynų Amerikos. Su savo sparčiai besivystančiomis Azijos partnerėmis ES plėtoja glaudesnės partnerystės santykius. Su jomis sudaromi susitarimai, kuriais nustatoma šių santykių ekonominių, politinių, socialinių ir kultūrinių aspektų pusiausvyra.

Būsimosios ES valstybės narės. Balkanai

2013 m. liepos mėn. Kroatija tapo 28-ąja Europos Sąjungos nare, o buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Juodkalnija ir Serbija jau oficialiai paskelbtos šalimis kandidatėmis. Albanija ir Bosnija ir Hercegovina yra pateikusios kandidatūras.

Kosovas paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos 2008 m., bet tarptautinio susitarimo dėl jo statuso dar nėra. ES aktyviai ieško diplomatinio sprendimo vadovaudama Prištinos ir Belgrado dialogui, o kol kas teikia praktinę pagalbą.

ES užsienio politikos sprendimų priėmimas

Svarbiausia Europos Sąjungos sprendimų priėmimo institucija yra Europos Vadovų Taryba, į kurią susirenka 28 valstybių narių valstybių ir vyriausybių vadovai. Tarybos susitikimai vyksta keturis kartus per metus, per juos nustatomi politikos principai ir bendrosios gairės.

ES vyriausiosioji įgaliotinė Catherine Ashton spaudžia ranką JT generaliniam sekretoriui Ban Ki-Moonui © ES

ES vyriausiosiosios įgaliotinės Catherine Ashton susitikimas su JT generaliniu sekretoriumi Ban Ki-Moonu. Taikos palaikymas pasitelkus daugiašalį bendradarbiavimą

Vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton vaidmuo – padaryti ES užsienio politiką nuoseklesnę. Todėl ji pirmininkauja kartą per mėnesį vykstantiems Užsienio reikalų tarybos susitikimams, kuriuose dalyvauja 28 ES šalių užsienio reikalų ministrai. Be to, vyriausioji įgaliotinė dalyvauja Europos Vadovų Tarybos susitikimuose ir juose praneša apie užsienio reikalus.

Dauguma užsienio ir saugumo politikos sprendimų priimami visais balsais – jiems turi pritarti visos ES šalys.

Išorės veiksmų tarnybos (EIVT) užduotis – padėti vyriausiajam įgaliotiniui. Ši tarnyba veikia kaip ES diplomatinė tarnyba. Jos tinklui visame pasaulyje priklauso daugiau nei 140 delegacijų ir biurų, atsakingų už Europos interesų gynimą.

Į puslapio pradžią

Į puslapio pradžią



Prisijunkite

Facebook

  • Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės (EKPP) informacijos centrasEnglish (en)

Twitter

  • Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės (EKPP) informacijos centrasEnglish (en)

Į puslapio pradžią

KONTAKTAI

Bendra informacija

Kreipkitės nemokamu tel.
00 800 6 7 8 9 10 11 Informacija apie skambučius

Siųskite klausimus e. paštu

Lankymasis ES institucijose ir jų kontaktiniai duomenys, kontaktinė informacija žiniasklaidai

Susijusios temos

Padėkite mums tobulinti tinklalapį

Ar radote reikiamą informaciją?

TaipNe

Kokios informacijos ieškojote?

Turite pasiūlymų?