Europos Sąjungos veikla. Užsienio ir saugumo politika

Ryžtingesnė diplomatija

ES techninėmis priemonėmis padeda pasienio tarnyboms Ukrainos ir Moldovos pasienyje.

Europos Sąjungai tenka esminis vaidmuo sprendžiant tarptautines problemas – nuo visuotinio atšilimo iki konfliktų Artimuosiuose Rytuose. Sprendžiant konfliktus ir siekant tarptautinio sutarimo ES bendroje užsienio ir saugumo politikoje (BUSP) ir toliau remiasi diplomatija, o kai reikia, dar pasitelkiama prekyba, pagalba, saugumas ir gynyba.

Taikos palaikymas ir stabilizavimas

ES siuntė taikos palaikymo karius į kelis „karštuosius“ pasaulio taškus. 2008 m. rugpjūtį ES Gruzijai ir Rusijai padėjo pasiekti paliaubas, nusiuntė ES stebėtojus padėčiai stebėti (ES stebėjimo misija Gruzijoje ) ir teikė humanitarinę pagalbą iš karo veiksmų zonos pasitraukusiems gyventojams.

Svarbus vaidmuo ES tenka ir Balkanuose. Ten ji finansuoja pagalbos projektus septyniose šalyse, kad padėtų joms sukurti stabilias visuomenes. 2008 m. gruodį ES dislokavo Kosove 1900 pareigūnų teisingumo ir policijos pajėgas, kad padėtų užtikrinti teisinę sistemą ir tvarką („EULEX Kosovo“ ).

Įtakos priemonės

ES taikdariai atvyksta į Čadą.

ES neturi nuolatinės kariuomenės, bet, kaip numatyta pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką, prireikus ES šalys siunčia karius:

į bendras nuginklavimo operacijas;
vykdyti humanitarines ir gelbėjimo užduotis;
teikti karines konsultacijas ir pagalbą;
užkirsti kelią konfliktams ir palaikyti taiką;
atlikti kovines krizių valdymo, taikdarystės ir pokonfliktinio stabililizavimo užduotis.

Visos šios užduotys gali prisidėti kovojant su terorizmu, taip pat remiant trečiąsias šalis, savo teritorijose kovojančias prieš terorizmą.

Per pastarąjį dešimtmetį ES 3 žemynuose vykdė 23 civilines misijas ir karines operacijas, pradėtas ištikus krizėms. Tai ir taikos atkūrimas Ačeche po cunamio, ir pabėgėlių Čade apsauga, ir kova su jūrų piratais. ES, kaip saugumą užtikrinančios jėgos, vaidmuo didėja.

Nuo 2007 m. sausio, jeigu ES Taryba priima atitinkamą sprendimą, ES gali vykdyti greitojo reagavimo operacijas su dviem kovinėmis grupuotėmis po 1500 karių kiekvienoje ir, jeigu būtina, abi operacijas pradėti beveik vienu metu.

Atsakingos vyriausybės

Už užsienio ir saugumo politiką iš esmės tebėra atsakingos ES valstybių vyriausybės, bet Europos išorės veiksmų tarnyba ir iš dalies Europos Komisija ir Europos Parlamentas taip pat dalyvauja šiame procese. Svarbiausi sprendimai priimami vienbalsiai.

ES įvedė lanksčią balsavimo dėl BUSP sprendimų tvarką, bet sprendimus karo ar gynybos klausimais reikia priimti vienbalsiai.

Išorės santykiai

Pasaulinio masto užduotis

Jau vien dėl savo ekonominės, prekybinės ir finansinės įtakos 27 valstybių ES pasaulyje yra reikšminga jėga. Pagal prekybos apimtį ji užima pirmą vietą pasaulyje ir turi antrą pagal svarbą valiutą. Visame pasaulyje ji yra sudariusi partnerystės susitarimų ir kasmet skiria per 7 mlrd. eurų pagalbos besivystančioms šalims.

ES tenka svarbus vaidmuo pasauliniuose reikaluose ir jis vis didėja, kadangi ES šalys užsienio politikos sprendimus vis dažniau priima kolektyviai.

Vidurinė Azija. Trys berniukai laiko ES lankstinukus © ES, EuropeAid

Plėtojami ryšiai su Vidurinės Azijos šalimis.

ES plėtoja partnerystės ryšius su visomis – senomis ir naujomis – įtakingiausiomis pasaulio valstybėmis, kurių kiekviena laikosi savo pažiūrų ir turi savų interesų. Ji siekia užtikrinti, kad šie ryšiai būtų grindžiami bendrais interesais ir nauda, o abi šalys turėtų ir teisių, ir pareigų. ES reguliariai rengia aukščiausiojo lygio susitikimus su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Japonija, Kanada, Rusija, Indija, Kinija. ES su šiomis ir kitomis šalimis bendrauja spręsdama daugelio sričių (švietimo, aplinkos, saugumo ir gynybos, kovos su nusikaltamumu, žmogaus teisių ir kt.) klausimus.

JAV

ES pasiryžusi išlaikyti veiksmingą ir subalansuotą partnerystę su savo didžiausia prekybos partnere – JAV. Bendradarbiaujama įvairiais lygmenimis:

Transatlantinė ekonominė taryba rūpinasi pastangomis stiprinti ekonominius ryšius;
glaudesnio bendradarbiavimo valdant krizes pagrindų susitarimas sudaro sąlygas ES ir JAV artimiau bendradarbiauti, pavyzdžiui, Kongo Demokratinėje Respublikoje, taip pat vykdant būsimas ES bendro saugumo ir gynybos politikos užduotis;
ES siekia plėsti bendradarbiavimą klimato kaitos ir pasaulinės bankų sistemos tobulinimo srityse.

Rusija

ES ir Rusijos ryšiai stiprėja. Jos siekia visapusiškai bendradarbiauti įvairiose srityse, pvz.:

energijos tiekimo;
investicijų ir inovacijų;
saugumo klausimų, įskaitant įšaldytus konfliktus, kovą su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu;
aplinkos klausimų, įskaitant klimato kaitą.

Vykdant ES bendrą saugumo ir gynybos politiką, su Rusija plėtojami ypatingi santykiai – kuriamas bendras saugumo planas, ieškoma praktinių glaudesnio bendradarbiavimo priemonių. Nuo 2003 m. Rusija taip pat prisidėjo prie kai kurių ES užduočių vykdymo (pvz., Bosnijoje ir Hercegovinoje, Čade).

Moteris padeda vyrui į balsadėžę įmesti balsavimo biuletenį © ES, ECHO

Saugodama žmogaus teises ES į visas pasaulio vietas siunčia rinkimų stebėtojus.

Žvilgsnis į Rytus

ES siekia stiprinti ryšius ne tik su Rusija, bet ir su Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanu, Moldova, Ukraina, Baltarusija. ES rūpinasi ir šio regiono stabilumu: 2008 m. rugpjūtį įvykęs Rusijos ir Gruzijos konfliktas, baigėsi paliaubomis, sudarytomis tarpininkaujant ES, o į Gruziją dar nuvyko ES stebėtojų. ES skiria šioms šalims reikšmingą finansavimą ir atveria laisvos prekybos susitarimų perspektyvą, jeigu jos įsipareigoja vykdyti politines ir ekonomines demokratijos įtvirtinimo reformas.

Artimesni ryšiai su Viduržemio jūros regionu ir Artimaisiais Rytais

Viduržemio jūros šalių sąjunga siekiama užmegzti glaudesnius ryšius su Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos ES kaimynėmis. Šia nauja iniciatyva suburiamos 27 ES valstybės narės ir 16 pačių įvairiausių kitų šalių (pvz., Izraelis, Turkija, Sirija) bei beveik 800 mln. jų gyventojų. Bus imtasi bendrų projektų Viduržemio jūros regionui atgaivinti – taršos šalinimo, uostų renovacijos, laivų transporto tobulinimo, saulės energetikos plėtojimo ir kitų. Dalyvaus ir Arabų valstybių lygos bei Palestinos savivaldos atstovai.

Azija ir Lotynų Amerika

ES stiprina ryšius su regioninėmis grupėmis, visų pirma Azijos ir Lotynų Amerikos. Su savo sparčiai besivystančiomis Azijos partnerėmis ES plėtoja glaudesnės partnerystės santykius. Tai susitarimai, kuriais nustatoma šių santykių ekonominių, politinių, socialinių ir kultūrinių aspektų pusiausvyra.

Būsimosios ES valstybės narės. Balkanai

Kroatija ir buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija jau oficialiai paskelbtos šalimis kandidatėmis. Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kosovas, Juodkalnija ir Serbija yra potencialios šalys kandidatės.

Kosovas paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos 2008 m., bet dėl jo statuso tarptautinio susitarimo dar nėra. ES aktyviai ieško diplomatinio sprendimo, o kol kas teikia praktinę pagalbą.