Audiovizualinė informacija bei žiniasklaida


Audiovizualinę politiką nacionaliniu lygmeniu rengia atskiros vyriausybės. ES užduotis – nustatyti pagrindines taisykles ir gaires bendrų interesų srityse, tokiose kaip atviros ES rinkos ir sąžininga konkurencija.

Televizija ir užsakomosios paslaugos

ES sėkmingai reguliuoja tarptautines televizijos transliacijas nuo 1989 m. Nuo to laiko ji ne kartą atnaujino taisykles, atsižvelgdama į didėjantį televizijos paslaugų, įskaitant užsakomųjų, pasirinkimą. Televizijos paslaugos šiandien teikiamos įvairiausiomis priemonėmis, pavyzdžiui, mobiliaisiais telefonais ir planšetiniais kompiuteriais (žr. Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą).

Vaikas žiūri televizorių © Shutterstock

ES taisyklėmis nuo žalingo žiniasklaidos poveikio saugomi vaikai.

Direktyvoje reikalaujama, kad ES valstybės narės tarpusavyje koordinuotų nacionalinius teisės aktus, kad:

  • nebūtų kliūčių laisvai televizijos programų ir užsakomųjų vaizdo paslaugų prekybai ES rinkoje;
  • kai tai įmanoma, televizijos kanalai bent pusę savo transliavimo laiko skirtų Europoje sukurtiems filmams ir programoms; užsakomosiomis paslaugomis taip pat turėtų būti propaguojami Europos kūriniai;
  • būtų saugoma kultūrų įvairovė ir kiti svarbūs visuomenės interesai;
  • didelio masto renginius, pvz., Olimpines žaidynes ir Pasaulio futbolo čempionatus, per televiziją galėtų matyti visi žiūrovai, o ne tik mokamų televizijos kanalų abonentai;
  • vaikai ir jaunimas būtų apsaugoti nuo smurtą demonstruojančių ar pornografinių programų, jas rodant vėlai vakare ar naktį ir (arba) nuotolinio valdymo pulte įmontuotu įtaisu apribojant galimybę jas žiūrėti;
  • per televiziją neteisingai kritikuojamos šalys turėtų teisę į šią kritiką atsakyti;
  • visų audiovizualinių paslaugų teikėjai laikytųsi pagrindinių reklamos taisyklių (gerbtų žmogiškajam orumą, taikytų alkoholio, tabako gaminių ir vaistų reklamos apribojimus ir t. t.);
  • per valandą reklama būtų rodoma ne ilgiau kaip 12 minučių (tai maksimali leidžiama reklamos trukmė).
Filmavimo studija © Shutterstock

ES remia Europos filmų kūrėjus.

Visuomeninis transliavimas

ES valstybės narės yra įsipareigojusios remti visuomeninės transliacijos paslaugas. 1999 m. Amsterdamo sutartimi pripažinta, kad teikiant šias paslaugas tenkinami demokratiniai, socialiniai bei kultūriniai poreikiai ir užtikrinama, kad šiame sektoriuje neimtų dominuoti tik vienas ar keli rinkos dalyviai.

Vyriausybės gali finansiškai remti visuomeninius transliuotojus, jeigu finansavimas naudojamas viešųjų paslaugų teikimo tikslais, netrukdo įprastoms komercinėms operacijoms ir neiškraipo konkurencijos tarp transliuotojų.

Europos turinys (išimtis kultūrai)

Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje nustatytas reikalavimas dėl minimalaus europietiškų programų laiko atspindi susirūpinimą, kad kitaip didžioji Europos rinkos dalis atiteks amerikietiškai produkcijai. Nors ES šalyse sukuriama daugiau filmų negu JAV, Europos kino teatrai 75 % pajamų gauna iš amerikietiškų filmų.

ES yra pasirašiusi UNESCO konvenciją dėl kultūrinės raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo. Siekdama išsaugoti savo kultūrų įvairovę ir reklamuoti vietos produkciją, ES Pasaulio prekybos organizacijoje užsitikrino laisvosios prekybos taisyklių išimtį, vadinamąją išimtį kultūrai. Pagal ją ES valstybės narės turi teisę riboti kultūros kūrinių, pvz., filmų, importą.

2007–2013 m. programa MEDIA

Pagal programą MEDIA teikiama finansinė parama kokybiškų Europos filmų bei televizijos programų kūrėjams. Siekiama, kad Europoje būtų kuriama ir platinama daugiau europietiškos produkcijos, ir reklamuoti Europos filmus, kitus audiovizualinius kūrinius bei naujas skaitmenines technologijas.

Pagal naują programą „MEDIA Mundus“ (2011–2013 m.) English, kurios biudžetas – 15 mln. eurų, naudojamasi audiovizualiniame sektoriuje didėjančiu pasaulinio masto bendradarbiavimu ir jo teikiamomis galimybėmis. Dėl jos didėja vartotojų pasirinkimas, nes Europos ir tarptautinėse rinkose yra kultūriniu požiūriu įvairesnių produktų. Ja taip pat sukuriama naujų verslo galimybių Europos ir viso pasaulio audiovizualinio sektoriaus profesionalams.

2014–2020 m. dabartines Kultūros DeutschEnglishfrançais ir MEDIA programas pakeis programa „Kūrybiška Europa“, pagal kurią numatyta:

  • 210 mln. eurų paskolų garantijų sistema, kad bankai teiktų daugiau paskolų kultūros sektoriaus MVĮ;
  • per 900 mln. eurų kino ir audiovizualiniam sektoriui (kuriems skirta dabartinė programa MEDIA);
  • apie 500 mln. eurų kultūrai.

Į puslapio pradžią

Į puslapio pradžią



KONTAKTAI

Bendra informacija

Kreipkitės nemokamu tel.
00 800 6 7 8 9 10 11 Informacija apie skambučius

Siųskite klausimus e. paštu

Lankymasis ES institucijose ir jų kontaktiniai duomenys, kontaktinė informacija žiniasklaidai

Padėkite mums tobulinti tinklalapį

Ar radote reikiamą informaciją?

TaipNe

Kokios informacijos ieškojote?

Turite pasiūlymų?