Audiovizualinė informacija ir žiniasklaida


Kaip ir kitoms prekėms ir paslaugoms, taip ir audiovizualinei produkcijai – kinui, televizijai, vaizdo programoms ir radijui – taikomos tam tikros ES masto taisyklės siekiant užtikrinti, kad ji bendrojoje Europos rinkoje būtų platinamalaisvai ir sąžiningai nepriklausomai nuo platinimo būdo (įprastoje televizijoje, teikiant užsakomąsias vaizdo programų paslaugas, internetu ir t. t.).

Tai yra ES audiovizualinės ir žiniasklaidos politikos English tikslas, kurio siekiama pasitelkus konkrečią teisinę priemonę – Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą English. Be to, ES investuoja apie 1,4 mlrd. eurų į audiovizualinį ir kultūros sektorius pasitelkdama programą „Kūrybiška Europa“ English (en) .

Pagrindinės taisyklės

Vaikas žiūri televizorių © Shutterstock

ES taisyklėmis vaikai saugomi nuo jiems žalingo turinio.

Tikslai

Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje reikalaujama, kad ES valstybės narės tarpusavyje koordinuotų nacionalinius teisės aktus, kad būtų:

  • visose šalyse sudarytos panašios sąlygos besivystančiai audiovizualinei žiniasklaidai;
  • apsaugoti vaikai ir vartotojai;
  • saugomas žiniasklaidos pliuralizmas English;
  • kovojama su rasine ir religine neapykanta;
  • išsaugoma kultūrų įvairovė;
  • užtikrinamas nacionalinių žiniasklaidos reguliuotojų nepriklausomumas.

Metodai

Kiekviena šalis raginama laikytis šių sričių minimalių standartų:

  • reklamos ir skatinimo – taikyti pagrindines taisykles, specialias taisykles ir apribojimus tam tikriems produktams (pvz., alkoholiui, tabakui bei vaistams) ir transliuoti ne daugiau kaip 12 minučių reklamos per valandą;
  • nustatytų renginių transliavimo – didžiausi renginiai, pavyzdžiui, Olimpinės žaidynės ir Pasaulio futbolo čempionatas, turi būti transliuojami plačiai auditorijai, o ne tik per mokamus televizijos kanalus;
  • vaikų apsaugos – programas, per kurias rodomas smurtas arba pornografija, planuoti vėlai vakare arba riboti prieigą pasitelkus tėvų kontrolės prietaisus;
  • Europos filmų ir kito audiovizualinio turinio reklamos – Europos filmams ir televizijos programoms skirti bent pusę televizijos laiko. Europos kūriniai taip pat turėtų būti propaguojami užsakomosiomis vaizdo programų paslaugomis;
  • neįgaliųjų – žiniasklaidos bendrovės raginamos pritaikyti savo audiovizualinį turinį silpnaregiams ir klausos negalią turintiems žmonėms.

Komisija taip pat išnagrinėjo tradicinės televizijos ir interneto susiliejimo English galimą rezultatą, 2013 m. surengusi viešas konsultacijas.

Europos kūrinių populiarinimas

Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva English skatinama kultūrų įvairovė remiant Europos filmų ir kito audiovizualinio turinio kūrimą bei platinimą:

  • reikalaujama, kad transliuotojai Europos filmus ir programas (neskaitant žinių, sporto renginių, žaidimų, reklamos, teleteksto ir teleparduotuvių paslaugų) transliuotų bent pusę laiko;
  • populiarinti Europos kūrinius turėtų padėti ir užsakomosios vaizdo programų paslaugos: ES šalys gali užsakomųjų paslaugų kataloguose tam tikrą dalį skirti Europos kūriniams arba kitaip užtikrinti, kad toks turinys kataloguose būtų aiškiai matomoje vietoje. Jos taip pat gali reikalauti, kad užsakomųjų vaizdo programų paslaugų teikėjai finansiškai paremtų tokių kūrinių kūrimą ir (arba) įsigijimą.

Tarptautiniu mastu ES yra pasirašiusi UNESCO konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo ir užsitikrino išimtį iš PPO laisvosios prekybos taisyklių (išimtį kultūrai), pagal kurią ES šalys turi teisę riboti kultūros prekių, pavyzdžiui, filmų importą.

Visuomeninis transliavimas

ES valstybės narės yra įsipareigojusios remti visuomeninės transliacijos paslaugas. 1999 m. Amsterdamo sutartimi pripažinta, kad teikiant šias paslaugas tenkinami demokratiniai, socialiniai bei kultūriniai poreikiai, kurių netenkina rinka, ir užtikrinama, kad šiame sektoriuje neimtų dominuoti tik vienas ar keli stambūs rinkos dalyviai.

Todėl vyriausybės dotacijoms visuomeniniams transliuotojams griežtos ES valstybių subsidijų taisyklės netaikomos, jeigu finansavimas naudojamas viešųjų paslaugų tikslais ir jei jis nėra nesąžiningas privačiųjų transliuotojų atžvilgiu (jei privatieji transliuotojai neatsiduria nepalankioje padėtyje).

Programa „Kūrybiška Europa“

Septynerių metų programos „Kūrybiška Europa“ English (en) tikslas – sutvirtinti Europos kultūros ir kūrybos pramonę skiriant lėšų bent:

  • 250 000 menininkų ir kultūros srities specialistų;
  • 2 000 kino teatrų;
  • 800 filmų;
  • 4 500 knygų vertimui.

Pagal ją taip pat bus pradėta taikyti finansinių garantijų priemonė, dėl kurios sektoriaus mažosios įmonės galės gauti iki 750 mln. eurų banko paskolų.

Kino studija © Shutterstock

ES remia Europos kiną.

Programos tikslai

  • Saugoti ir populiarinti Europos kultūros ir kalbų įvairovę bei turtingumą.
  • Skatinti ekonomikos augimą.
  • Padėti kultūros ir kūrybos sektoriams prisitaikyti prie skaitmeninio amžiaus ir globalizacijos.
  • Atverti naujų tarptautinių galimybių, rinkų ir pasiekti platesnę auditoriją.

Kino paveldas

ES skatina savo valstybes nares bendradarbiauti išsaugant ir apsaugant svarbiausius kultūrinės reikšmės objektus, o jiems priklauso ir kinas. Šiuo tikslu ji paskelbė rekomendaciją, kuria raginama Europos kino paveldą English metodiškai rinkti, kataloguoti, išsaugoti ir restauruoti – kad jį būtų galima perduoti iš kartos į kartą.

Į puslapio pradžią

Į puslapio pradžią



KONTAKTAI

Bendra informacija

Kreipkitės nemokamu tel.
00 800 6 7 8 9 10 11 Informacija apie skambučius

Siųskite klausimus e. paštu

Lankymasis ES institucijose ir jų kontaktiniai duomenys, kontaktinė informacija žiniasklaidai

Padėkite mums tobulinti tinklalapį

Ar radote reikiamą informaciją?

TaipNe

Kokios informacijos ieškojote?

Turite pasiūlymų?