Naršymo kelias

Žemės ūkis


Bendrąja ES žemės ūkio politika siekiama įvairių tikslų:

  • padėti ūkininkams pagaminti tiek maisto, kad jo Europoje pakaktų,
  • užtikrinti, kad šis maistas būtų saugus (pavyzdžiui, nustačius atsekamumo reikalavimus),
  • apsaugoti ūkininkus nuo pernelyg didelio kainų svyravimo ir rinkos krizių,
  • padėti jiems investuoti į ūkių modernizavimą,
  • remti gyvybingas kaimo bendruomenes, kurioms būdinga ekonominės veiklos įvairovė,
  • kurti ir išlaikyti maisto pramonės darbo vietas,
  • saugoti aplinką ir gyvūnų gerovę.

Žemės ūkio politikos pokyčiai

ES žemės ūkio politika pastaraisiais dešimtmečiais gerokai keitėsi. Šiais pokyčiais siekta padėti ūkininkams spręsti naujus uždavinius ir atsižvelgti į kintantį visuomenės požiūrį. Po kelių reformų pasiekta, kad ūkininkai spręstų, ką auginti, remdamiesi paklausa rinkoje, o ne Briuselyje priimtais sprendimais.

Po naujausios (2013 m.) reformos daugiausia dėmesio skiriama:

  • ekologiškesniems ūkininkavimo metodams,
  • moksliniams tyrimams ir žinių sklaidai,
  • sąžiningesnei ūkininkų rėmimo sistemai,
  • tvirtesnei ūkininkų pozicijai maisto grandinėje.

Kiti svarbūs aspektai:

  • pagalba vartotojams gauti pakankamai informacijos apie perkamą maistą. Šiuo tikslu naudojamos ES kokybės ženklinimo sistemos. Etiketės, kuriose nurodoma maisto produktų kilmės vieta, tradicinės sudedamosios dalys arba gaminimo būdai (įskaitant ekologinį ūkininkavimą), padeda ES ūkio produktams būti konkurencingiems pasaulio rinkose;
  • ūkininkavimo ir maisto perdirbimo sričių inovacijų skatinimas (pasitelkus ES mokslinių tyrimų projektus) siekiant didinti produktyvumą ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai, pavyzdžiui, gaminant energiją iš žemės ūkio kultūrų šalutinių produktų ir atliekų;
  • sąžiningų prekybos santykių su besivystančiomis šalimis skatinimas sustabdant žemės ūkio produktų eksporto subsidijų teikimą ir sudarant besivystančioms šalims geresnes sąlygas eksportuoti savo produktus į ES.

Ateities uždaviniai

2050 m. maisto pasaulyje reikės dvigubai daugiau, nes daugės pasaulio gyventojų, o turtingesni vartotojai valgys daugiau gyvūninių produktų. Tuo pat metu reikės spręsti ir dėl klimato kaitos kylančias problemas (nykstančios biologinės įvairovės, prastėjančios dirvožemio ir vandens kokybės).

Kad ūkininkams būtų lengviau įvykdyti šią užduotį, jiems patariama investicijų ir inovacijų klausimais.

Lėšos Europos žemės ūkiui

Žemės ūkis – tai politikos sritis, kurioje ES šalių vyriausybės susitarė sutelkti visą atsakomybę ir skirti reikiamą viešąjį finansavimą. Todėl politinę ir finansinę paramą teikia ne kiekviena šalis atskirai, o visa Europos Sąjunga.

Žemės ūkiui skiriama ES biudžeto dalis gerokai sumažėjo nuo beveik 70 % aštuntajame XX a. amžiaus dešimtmetyje (tuomet jo dalis ES biudžete buvo didžiausia) iki maždaug 38 % dabar. Taip atsitiko ir dėl padidėjusios ES atsakomybės kitose srityse, ir dėl išlaidų mažinimo reformomis. Pavyzdžiui, 2004 m. į ES įstojus 13 naujų valstybių narių, išlaidos žemės ūkiui nebuvo padidintos.

Į puslapio pradžią

Žemės ūkis

Rankraštis atnaujintas 2014 m. novembris mėn.

Tai vienas iš serijos „Apie Europos Sąjungos politiką“ leidinių


Į puslapio pradžią



Prisijunkite

Facebook

  • Europos Komisija. Žemės ūkisEnglish (en)

Į puslapio pradžią

KONTAKTAI

Bendra informacija

Kreipkitės nemokamu tel.
00 800 6 7 8 9 10 11 Informacija apie skambučius

Siųskite klausimus e. paštu

Lankymasis ES institucijose ir jų kontaktiniai duomenys, kontaktinė informacija žiniasklaidai

Padėkite mums tobulinti tinklalapį

Ar radote reikiamą informaciją?

TaipNe

Kokios informacijos ieškojote?

Turite pasiūlymų?