Naršymo kelias

Žemės ūkis


ES bendrąja žemės ūkio politika siekiama daug tikslų: padėti ūkininkams ne tik tiekti pakankamai maisto produktų, bet ir saugoti aplinką, gyvūnų gerovę ir išlaikyti kaimo bendruomenių gyvybingumą.

Dėmesys kokybei ir tvarumui

Parmezano sūris © Van Parys Media

ES kokybės ženklu pažymėtas tikras Parmezano sūris.

Nuo 1960 m.ES žemės ūkio politika gerokai pasikeitė, kad ūkininkams būtų padedama spręsti naujus uždavinius. Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama:

  • tam, kad ūkininkai būtų pajėgūs tiekti Europos vartotojams pakankamai saugaus ir kokybiško maisto (grūdų, mėsos, pieno produktų, vaisių, daržovių, vyno...), kurti didesne įvairove pasižyminčią kaimo ekonomiką ir taikyti aukščiausius aplinkos apsaugos ir rūpinimosi ūkyje auginamais gyvūnais standartus;
  • tam, kad vartotojai gautų pakankamai informacijos apie perkamą maistą. Šiuo tikslu naudojamos savanoriškos ES kokybės ženklinimo sistemos. Etiketės, kuriose nurodoma maisto produktų kilmės vieta, tradicinės sudedamosios dalys arba tradiciniai ir ekologiški gaminimo būdai, padeda ES ūkio produktams būti konkurencingiems pasaulio rinkose;
  • ūkininkavimo ir maisto perdirbimo sričių inovacijų skatinimui (pasitelkus ES mokslinių tyrimų projektus) siekiant didinti produktyvumą ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai, pavyzdžiui, gaminant energiją iš žemės ūkio kultūrų šalutinių produktų ir atliekų;
  • sąžiningų prekybos santykių su besivystančiomis šalimis skatinimui sustabdant žemės ūkio produktų eksporto subsidijų teikimą ir sudarant besivystančioms šalims geresnes sąlygas eksportuoti savo produktus į ES.
Turgus © Bilderbox

Užtikrinti platų prekių pasirinkimą prieinamomis kainomis – vienas pagrindinių ES žemės ūkio politikos principų.

Pasirengti ateičiai

Vienas iš būsimų uždavinių – iki 2050 m. padvigubinti pasaulinę maisto produkciją, nes daugės pasaulio gyventojų ir dėl gerėsiančio gyvenimo lygio bus vartojama daugiau mėsos. Tačiau tuo pat metu reikės spręsti ir dėl klimato kaitos kylančias problemas (nykstančios biologinės įvairovės, prastėjančios dirvožemio ir vandens kokybės).

Siekiant spręsti šiuos uždavinius ir atsižvelgiant į ES piliečių pageidavimus, 2013 m. įvykdžius reformą ES žemės ūkio politikoje daugiau dėmesio skiriama:

  • ekologiškesniems ūkininkavimo metodams,
  • inovacijoms, moksliniams tyrimams ir žinių sklaidai,
  • sąžiningesnei ūkininkų rėmimo sistemai,
  • tvirtesnei ūkininkų pozicijai maisto grandinėje.

Didelė ES biudžeto dalis

Žemės ūkis – tai politikos sritis, kurioje ES šalys susitarė sutelkti visą atsakomybę ir skirti didelę dalį viešojo finansavimo. Todėl lėšas žemės ūkiui administruoja ne kiekviena šalis atskirai, o Europos Sąjunga. 

Tai daroma siekiant užtikrinti patikimą saugaus maisto tiekimą visų valstybių narių gyventojams. Kartu ūkininkams padedama modernizuoti ūkius ir įveikti sunkumus, kylančius, pavyzdžiui, dėl nepalankių klimato sąlygų ir rinkos krizių.

Žemės ūkiui skirta ES biudžeto dalis gerokai sumažėjo nuo beveik 70 % aštuntajame XX a. amžiaus dešimtmetyje (tuomet jo dalis ES biudžete buvo didžiausia) iki maždaug 40 % dabar. Taip atsitiko ir dėl padidėjusios ES atsakomybės kitose srityse, ir dėl išlaidų mažinimo reformomis. 2004 m. į ES įstojus 13 naujų valstybių narių, išlaidos žemės ūkiui nebuvo padidintos.

Į puslapio pradžią

Žemės ūkis

Paskelbta Vas 2013

Tai vienas iš serijos „Apie Europos Sąjungos politiką“ leidinių


Į puslapio pradžią



Prisijunkite

Facebook

  • Europos Komisija. Žemės ūkisEnglish (en)

Į puslapio pradžią

KONTAKTAI

Bendra informacija

Kreipkitės nemokamu tel.
00 800 6 7 8 9 10 11 Informacija apie skambučius

Siųskite klausimus e. paštu

Lankymasis ES institucijose ir jų kontaktiniai duomenys, kontaktinė informacija žiniasklaidai

Padėkite mums tobulinti tinklalapį

Ar radote reikiamą informaciją?

TaipNe

Kokios informacijos ieškojote?

Turite pasiūlymų?