Žemės ūkis

Svarbu ne kiekybė, o kokybė

Europoje keičiantis aplinkybėms, ilgainiui kito ir ES žemės ūkio prioritetai. Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama:

• tam, kad ūkininkai būtų pajėgūs tiekti Europos vartotojams pakankamai saugaus ir kokybiško maisto (grūdų, mėsos, pieno produktų, vaisių, daržovių, vyno...), kurti didesne įvairove pasižyminčią kaimo ekonomiką ir kuo geriau rūpintis aplinka bei savo gyvuliais;
• tam, kad vartotojai gautų pakankamai informacijos apie perkamą maistą. Šiuo tikslu naudojamos savanoriškos ES kokybės ženklinimo sistemos. Etiketės, kuriose nurodoma maisto produktų kilmės vieta, tradicinės sudedamosios dalys arba tradiciniai ir ekologiški gaminimo būdai, padeda ES ūkio produktams būti konkurencingesniems pasaulio rinkose;
• ūkininkavimo ir maisto perdirbimo sričių inovacijų skatinimui (pasitelkus ES mokslinių tyrimų projektus) siekiant didinti produktyvumą ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai, pavyzdžiui, gaminant energiją iš žemės ūkio kultūrų šalutinių produktų ir atliekų;
• sąžiningų prekybos santykių su besivystančiomis šalimis skatinimui mažinant ES žemės ūkio produktų eksporto subsidijas ir taip padedant besivystančioms šalims parduoti savo produkciją.

Pasirengti ateičiai

Vienas iš būsimų uždavinių – iki 2050 m. dvigubai padidinti pasaulinę maisto produkciją, nes daugės pasaulio gyventojų ir dėl gerėsiančio gyvenimo lygio bus vartojama daugiau mėsos. Tačiau tuo pat metu reikės spręsti ir klimato kaitos problemas (nykstančios biologinės įvairovės, prastėjančios žemės ir vandens kokybės).

Siekiant spręsti šiuos klausimus ir atsižvelgiant į ES piliečių pageidavimus, nuo 2013 m. ES žemės ūkio politikoje daugiau dėmesio bus skiriama:

• tvariems ūkininkavimo metodams,
• inovacijoms, moksliniams tyrimams ir žinių sklaidai,
• sąžiningesnei Europos ūkininkų rėmimo sistemai.

Kodėl žemės ūkiui skiriama tiek daug ES lėšų?

Žemės ūkio politikos valdymas labiau centralizuotas ES lygmeniu negu kitų politikos sričių. Tai reiškia, kad lėšas, kurias žemės ūkiui būtų skyrusi jūsų šalies vyriausybė, jos vietoje valdo ES.

Tačiau žemės ūkiui skirta ES biudžeto dalis gerokai sumažėjo (nuo 70 proc. aštuntajame dešimtmetyje iki maždaug 40 proc. dabar). Taip atsitiko ir dėl padidėjusios ES atsakomybės kitose srityse, ir dėl išlaidų sumažinimo reformomis. 2004 m. į ES įstojus 12 naujų valstybių narių, išlaidos žemės ūkiui nebuvo padidintos.

Į puslapio pradžią

ES institucijos ir įstaigos

• Europos Komisija
  • Žemės ūkis ir kaimo plėtra
• Europos Parlamentas
  • Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas
• Europos Sąjungos Taryba
  • Žemės ūkis ir žuvininkystė
• Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
  • Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
• Regionų komitetas
  • Gamtos išteklių komisija (NAT)
• ES agentūros
  • Europos maisto saugos tarnyba
  • Bendrijos augalų veislių tarnyba
  • Europos aplinkos agentūra (EEA)

Galimybės gauti finansavimą

• Dotacijos
• Konkursai (viešieji pirkimai)

Leidiniai, informaciniai biuleteniai ir statistika

• Leidiniai
• Informaciniai biuleteniai
• Statistika

Teisės aktai

• ES žemės ūkio srities teisės aktų santraukos
• Galiojantys žemės ūkio srities teisės aktai (nesutrumpinti tekstai)
• Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 38–44 straipsniai (žemės ūkis ir žuvininkystė)