Naujienos

Kovo 23 d. Europos Parlamentas pritarė nedideliam Sutarties pakeitimui, kad būtų galima sukurti Europos stabilumo mechanizmą. Parlamento nariai pareiškė pasitenkinimą dėl teigiamų valstybių narių nuostatų labiau integruoti tarpvyriausybinį mechanizmą į ES sistemą.

Naujos komitologijos taisyklės

2011 m. kovo 1 d. įsigaliojo naujos komitologijos taisyklės, kuriomis nustatoma, kaip valstybės narės vykdo Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolę. Šiuo tikslu naujajame reglamente nustatytos dvi procedūros: patariamoji ir nagrinėjimo.

Patvirtintos Europos piliečių iniciatyvos taisyklės

Vasario 16 d. Taryba priėmė reglamentą, pagal kurį nuo 2012 m. ES piliečiai galės prašyti Komisijos pateikti teisės aktų pasiūlymus, jei iniciatyvą parems ne mažiau kaip milijonas reikšmingos valstybių narių dalies piliečių.

Europos Komisija pritaria nedideliam Sutarties pakeitimui

Sausio 15 d. Europos Komisija pritarė Europos Vadovų Tarybos sprendimui iš dalies pakeisti Lisabonos sutartį iki 2013 m., kad būtų galima sukurti Europos stabilumo mechanizmą ir taip išsaugoti euro zonos finansinį stabilumą.

Towards a permanent stability mechanism

On December 17, the heads of state and government of the 27 EU countries agreed on a limited amendment to the Treaty on the establishment of a future permanent mechanism to safeguard the financial stability of the euro area as a whole. This amendment should enter into force on 1 January 2013.

Spalio 28 d. valstybių ir vyriausybių vadovai, siekdami užtikrinti euro zonos finansinį stabilumą, susitarė sukurti nuolatinį krizių valdymo mechanizmą. Tuo tikslu Pirmininkas H. Van Rompuy konsultuosis su valstybėmis narėmis dėl ribotų Sutarties pakeitimų. Galutinį sprendimą planuojama priimti per kitą Europos Vadovų Tarybos susitikimą gruodžio 16–17 d., kad galimi pakeitimai būtų ratifikuoti ne vėliau kaip 2013 m. viduryje.

Nuo liepos 1 d. Europos Sąjungos vairą iš Ispanijos perėmė Belgija. Šalis supažindino su plačių užmojų 2010 m. antro pusmečio programa.

EP netrukus turėtų pasipildyti 18 naujų narių

Lisabonos sutartyje numatyto pakeitimo, pagal kurį Europos Parlamente numatoma 18 papildomų narių vietų, tvirtinimo procesas eina į pabaigą. Tarpvyriausybinėje konferencijoje birželio 23 d. pakeitimui pritarė tiek Europos Parlamento, tiek valstybių narių atstovai. Kadangi per paskutinius Parlamento rinkimus Lisabonos sutartis dar nebuvo įsigaliojusi, buvo galima išrinkti tik 736 EP narius. Dabar šį Sutarties pakeitimą turi ratifikuoti visos valstybės narės.

Balandžio 26 d. užsienio reikalų ministrai pasiekė politinį susitarimą dėl pasiūlymo įsteigti Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT). Tai bus ES diplomatinė tarnyba, kurią sudarys ir Sąjungos delegacijos trečiosiose šalyse.

Lisabonos sutartyje numatyta Europos piliečių iniciatyva siekiama suteikti piliečiams galimybę tiesiogiai dalyvauti formuojant Europos Sąjungos politiką ir taip padaryti ES demokratiškesnę.

Naujoji EK Pirmininko J. M. Barroso komanda gavo Parlamento pritarimą.

Kiti svarbūs Ispanijos pirmininkavimo darbotvarkės klausimai: ekonomikos atgaivinimas, ES įvaizdis pasaulyje ir piliečių teisės.

Lisabonos sutartimi padidinti Europos Parlamento teisės aktų leidybos įgaliojimai, todėl jam suteikta daugiau galių nei kada nors anksčiau lemti Europos likimą. Dabar Parlamento ir Tarybos teisės bendro sprendimo procedūros metu yra tokios pačios. Ši procedūra nuo šiol taikoma ir tokiose srityse kaip imigracija, ES biudžetas ir energetika. Taip siekiama, kad ES taptų labiau atskaitingesnė piliečiams.

Apie naujos ES sutarties įsigaliojimą paskelbta fejerverkų nušviestoje Lisabonoje – mieste, kuriame viskas ir prasidėjo

Europos vadovai išrinko Belgijos premjerą pirmuoju nuolatiniu ES pirmininku. Komisijos narė Catherine Ashton iš Jungtinės Karalystės bus atsakinga nebe už prekybą, o už užsienio politiką.

Lisabonos sutartis gali įsigalioti

Čekijai Romoje deponavus ratifikavimo dokumentus, baigtas paskutinis formalumas, būtinas, kad įsigaliotų Lisabonos sutartis. Taigi Sutartis turėtų įsigalioti 2009 m. gruodžio 1 d. Lapkričio 19 d. įvyks neeilinis neoficialus aukščiausiojo lygio susitikimas, kurio tikslas – susitarti, kas eis Sutartimi įsteigtas aukščiausias pareigas: Europos Vadovų Tarybos pirmininko ir Vyriausiojo Sąjungos įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai.

Greitai europiečiai turės galimybę prašyti Europos Komisijos imtis veiksmų jiems svarbiais klausimais. Tačiau kaip naujoji piliečių iniciatyva bus įgyvendinama praktiškai?

Baigtas ratifikavimo procesas

Čekijos prezidentui Vaclavui Klausui pasirašius Lisabonos sutartį, ją dabar yra patvirtinusios visos ES šalys. Čekija ratifikavimo dokumentus perduos Italijai, kuri yra jų saugotoja. Jeigu tai bus padaryta lapkričio mėnesį, Lisabonos sutartis įsigalios gruodžio 1 d. ES pirmininkaujanti Švedija gali surengti ES aukščiausiojo lygio susitikimą, kad būtų pasirengta įgyvendinti sutartį.

Lisabonos sutarties link

Europos Vadovų Tarybos susitikime Briuselyje ES vadovai nusprendė Čekijai suteikti galimybę netaikyti tam tikrų ES pagrindinių teisių chartijos nuostatų. Tokia pati galimybė jau yra suteikta Lenkijai ir Jungtinei Karalystei. Čekijos Konstitucinis Teismas pareiškė, kad Lisabonos sutartis neprieštarauja Konstitucijai, ir Prezidentas Vaclavas Klausas ją pasirašė. Taigi Sutartis galėtų įsigalioti anksčiausiai gruodžio mėnesį.

Dar vienas žingsnis arčiau Lisabonos sutarties

Varšuvoje Lenkijos Prezidentas Lechas Kaczynskis pasirašė Lisabonos sutartį. Pasirašymo ceremonijoje dalyvavo Tarybos Pirmininkas Fredrikas Reinfeldtas, Europos Komisijos Pirmininkas José Manuelis Barroso ir Europos Parlamento Pirmininkas Jerzy Buzekas. Dabar, kad Sutartis įsigaliotų, reikia tik Čekijos prezidento parašo.

Airijos piliečiai ištarė „Taip“ Lisabonos sutarčiai. Per antrąjį referendumą Sutarčiai pritarė dauguma balsuotojų. Ratifikavimo procesas bus baigtas, kai Lisabonos sutartį pasirašys Airijos Prezidentas M. McAleese. Dabar Sutartį yra patvirtinusios visos valstybės narės. 24 iš jų jau baigė visą Sutarties ratifikavimo procesą.

Spalio 16 d., praėjus dviems savaitėms nuo referendumo, per kurį Airijos piliečiai pritarė Lisabonos sutarčiai, Airijos Prezidentė Mary McAleese ją pasirašė. Ratifikavimo dokumentas deponuojamas Romoje, ir Airijos ratifikavimo procesas baigtas. Kad Sutartis įsigaliotų, ją turi ratifikuoti visos valstybės narės. Kol kas šią Sutartį yra ratifikavusios 26 valstybės narės. Čekija yra vienintelė šalis, kurioje ratifikavimo procedūra dar nebaigta.

Spalio 2 d. Airijoje vyks antrasis referendumas dėl Lisabonos sutarties. Apsilankę referendumo komisijos pirmininko svetainėje galėsite stebėti referendumo eigą ir skelbiamus rezultatus.

Vokietija baigė ratifikavimo procedūrą

Prezidentas H. Köhleris pasirašė teisės aktus, kuriais baigiama ratifikavimo procedūra, bei patį ratifikacijos aktą. Tuo baigta Lisabonos sutarties ratifikavimo procedūra Vokietijoje. Sutartį jau patvirtino 26 valstybės narės, ratifikavimo dokumentus Romoje deponavo 24.

Vokietijos Bundesratas vienbalsiai patvirtino Lisabonos sutarčiai ratifikuoti būtinus naujus teisės aktus. Dabar Ratifikavimo aktą turės pasirašyti Prezidentas H. Köhleris. Tai bus paskutinis Lisabonos sutarties ratifikavimo proceso etapas.

Vokietijos Bundestagas išleido 4 nacionalinius įstatymus dėl parlamentinės kontrolės ES reikalų srityje. Įstatymai priimti 446 Bundestago nariams balsavus už, 46 – prieš ir 2 susilaikius. Kitas etapas – rugsėjo 18 d. numatytas balsavimas Bundesrate. Ratifikavimo procesas bus užbaigtas Prezidento H. Köhlerio parašu.

Ką tik išleista nauja lengvai skaitoma knygelė apie Lisabonos sutartį. Joje paaiškinama, kokios įtakos Sutartis turės kiekvieno ES piliečio gyvenimui. Knygelėje išdėstytos pagrindinės Lisabonos sutarties nuostatos ir paaiškinama, kaip įsigaliojus Sutarčiai pasikeis ES veikla, pavyzdžiui, sprendimų priėmimo procedūra, ES institucijos ir ES vaidmuo pasaulyje.

Airijos ministras pirmininkas Brianas Cowenas oficialiai paskelbė, kad antrasis referendumas dėl Lisabonos sutarties Airijoje vyks spalio 2 d. Be to, Airijos vyriausybė paskelbė Baltąją knygą, kurioje paaiškinama, kaip įsigaliojus Lisabonos sutarčiai pasikeistų ES veikimo principai, ir išdėstomos Europos Sąjungos Airijai užtikrinamos teisinės garantijos. Tai Airijos piliečiams turėtų padėti geriau suprasti Lisabonos sutartį.

Švedija rotacijos tvarka šešiems mėnesiams perėmė pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai ir didžiausią dėmesį ketina skirti Lisabonos sutarties ratifikavimui, ekonomikos gaivinimui bei kovai su klimato kaita.

Vokietijos Konstitucinis Teismas patvirtino, kad Lisabonos sutartis neprieštarauja Vokietijos konstitucijai. Vis dėlto Teismas taip pat pareiškė, kad galutinis ratifikavimo procedūros etapas sustabdomas iki tol, kol bus atitinkamai pakeistas susijęs Vokietijos įstatymas dėl parlamento dalyvavimo teisių. Šis įstatymas bus svarstomas žemuosiuose ir aukštuosiuose parlamento rūmuose ir dėl jo bus balsuojama rudenį.

Birželio mėnesį vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime ES lyderiai suteikė Airijai teisinių garantijų, kad mokesčių, karinio neutralumo ir abortų klausimai išliks jos kompetencija. Šiomis garantijomis siekiama išsklaidyti airių nerimą, kad jie praras teisę patys spręsti šių sričių klausimus. Taip ruošiamasi rudenį vyksiančiam antrajam Airijos referendumui dėl Lisabonos sutarties.

Klausimai, kuriuos teks spręsti Europos Parlamentui: finansų ir ekonominė krizė, Lisabonos sutartis ir klimato kaita.

Čekijos Senatas pritarė Lisabonos sutarčiai

54 senatoriams iš 79 balsavus už, Čekijos Parlamento Aukštieji rūmai pritarė Lisabonos sutarčiai. Kad ratifikavimo procesas būtų baigtas, prezidentas V. Klausas dar turi pasirašyti Sutartį. Iki šiol Sutarčiai pritarė dvidešimt šešios valstybės narės.

Čekijos žemieji parlamento rūmai pritarė Lisabonos sutarčiai

Čekijos žemieji parlamento rūmai 125 balsais „už“ ir 61 balsu „prieš“ pritarė Lisabonos sutarčiai. Ratifikavimo procesas bus baigtas tik tada, kai, pritarus senatui, ją pasirašys prezidentas Vaclavas Klausas. Planuojama, kad diskusijos senate vyks balandį.

Pirmininkavimą Europos Sąjungai ateinantiems šešiems mėnesiams rotacijos tvarka perėmė Čekija. Ji yra vienintelė dėl Sutarties dar turinti balsuoti valstybė. Tikimasi, kad tai ji padarys artimiausiais mėnesiais. Iki šiol visą Sutarties ratifikavimo procesą baigė 23 valstybės narės.

Aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje ES ministrai aptarė naują Lisabonos sutarčiai skirtą veiksmų planą. Buvo susitarta, kad Sutarčiai įsigaliojus bus priimtas sprendimas leisti kiekvienai ES šaliai pasiūlyti kandidatą į Europos Komisijos narius. Be to, Airijos vyriausybė mainais už partnerių garantijas įsipareigojo iki kitų metų lapkričio surengti naują referendumą.

Čekijos Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Lisabonos sutartis neprieštarauja Čekijos Konstitucijai. Todėl šalis gali tęsti ratifikavimo procesą. 2009 m. sausio 1 d. Čekija rotacijos tvarka perims pirmininkavimą ES Tarybai.

Pasibaigus konsultacijų su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir pilietinės visuomenės organizacijomis laikotarpiui Švedija patvirtino Lisabonos sutartį. Galutinį sutikimą davė Švedijos įstatymų leidžiamasis organas Riksdagas. Švedija pirmininkaus ES Tarybai 2009 m. antrą pusmetį. Sutartį jau patvirtino 25 valstybės narės.

Europos Vadovų Taryba prie Lisabonos sutarties klausimo grįš gruodį

Airijos ministras pirmininkas supažindino su Airijos referendumo dėl Lisabonos sutarties analize. Taryba susitarė šį klausimą persvarstyti gruodžio mėnesį, kad surastų problemos sprendimo būdus ir apibrėžtų 2009 m. strategiją.

Nicolas Sarkozy ir Briano Coweno susitikimas

Artėjant Europos Vadovų Tarybos susitikimui, Airijos ministras pirmininkas Brianas Cowenas ir Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Nicolas Sarkozy aptarė Lisabonos sutarties padėtį. B. Cowenas sakė pasinaudosiantis proga pateikti Airijos vyriausybės užsakyto tyrimo, kuriame išanalizuoti referendumo rezultatai, duomenis ir išvadas, kurias jis padarė remdamasis šiuo tyrimu.

Lisabonos sutartį patvirtino dar viena ES valstybė – Italija. Daugiau kaip prieš 50 metų (1957 m.) Romoje pasirašytas kitas svarbus dokumentas – Romos sutartis, padėjusi ES pamatus.

N. Sarkozy lankėsi Airijoje

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Airijos ministras pirmininkas Brianas Cowenas pasikeitė nuomonėmis dėl Lisabonos sutarties ir Airijoje neseniai vykusio referendumo.

Ispanija tapo dar viena Lisabonos sutartį patvirtinusia šalimi. Ispanijos parlamento nariai birželio mėn. didele persvara pritarė sutarčiai: 322 deputatai balsavo „už“ ir tik 6 „prieš“. Sutarčiai pritarė ir šalies senato nariai.

Airijos referendumo dėl Lisabonos sutarties nuomonių tyrimas

2008 m. birželio 12 d. Airijoje įvykus nacionaliniam referendumui dėl Lisabonos sutarties, buvo atliktas tyrimas, siekiant išsiaiškinti, kodėl piliečiai balsavo „už“ arba „prieš“, ar kodėl iš viso nedalyvavo referendume. Praeityje panašių tyrimų atlikta ir kitose šalyse.

Belgija – viena iš šešių ES šalių steigėjų – baigė Lisabonos sutarties ratifikavimo parlamente procesą. Po šio balsavimo sutartį yra patvirtinusios 22 valstybės narės.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy kalba Europos Parlamente Strasbūre

Nyderlandų parlamentas patvirtino Lisabonos sutartį, pritarus abiems jo rūmams. Nyderlandai, 1992 m. rengę Europos Sąjungos sutarties pasirašymo ceremoniją Mastrichte, dar kartą patvirtino, kad yra atsidavę Europos integracijos projektui.

Kipras, viena iš dešimties 2004 m. prie ES prisijungusių šalių, patvirtino Lisabonos sutartį. „Pasirašius Lisabonos sutartį padidėjusi ir pertvarkyta Europos Sąjunga įgis naują ekonominę, politinę ir strateginę dimensiją, dėl kurios sustiprės kiekviena valstybė narė“, – sakė Komisijos Pirmininkas J. M. Barrosas.

Neigiamas Airijos referendumo dėl Lisabonos sutarties rezultatas – dar vienas galvosūkis rūpinimąsi ES reikalais perimančiai Prancūzijai.

Europos Vadovų Taryba prie Lisabonos sutarties klausimo sugrįš spalį, o kol kas ratifikavimo procesas tęsiamas

Europos Vadovų Taryba išsamiai aptarė neigiamus referendumo dėl Lisabonos sutarties Airijoje rezultatus. ES vadovai nusprendė tęsti ratifikavimo procedūras šalyse, kuriose ši sutartis dar netvirtinta, ir vėl aptarti šį klausimą per aukščiausiojo lygio susitikimą spalio mėn. Iki šiol sutarčiai pritarė 19 šalių.

JK pritaria Lisabonos sutarčiai

Pasibaigus balsavimui Lordų rūmuose JK parlamentas oficialiai patvirtino Lisabonos sutartį. Kovo mėnesį Sutarties tekstą patvirtino ir Bendruomenių rūmai – antrieji JK parlamentinės sistemos rūmai.

EP pirmininko H. G. Pötteringo pareiškimas
Europos Vadovų Tarybos Pirmininko J. Janšos pareiškimas [EN]
Komisijos pirmininko J. M. Barroso pareiškimas [EN]

Estija pritarė Lisabonos sutarčiai

Dar viena šalis – Estija – balsavimu parlamente pritarė naujajai sutarčiai. Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas neseniai paaiškino Lisabonos sutarties tikslą – racionalizuoti Europos Sąjungos sprendimų priėmimo procesą – ir pridūrė, kad „Europos Sąjungos struktūra taps nuoseklesnė, o ji pati – daug artimesnė piliečiams.“

Graikija patvirtino Lisabonos sutartį

Graikijos parlamentas ratifikavo Lisabonos sutartį. Tai dar vienas svarbus žingsnis siekiant, kad Sutartis įsigaliotų ne vėliau kaip 2009 m. sausio 1 d.

Suomija patvirtino Lisabonos sutartį

Suomijos parlamentas patvirtino Lisabonos sutartį. Šia Sutartimi, anot Suomijos ministro pirmininko Mačio Vanhaneno, „bus įgyvendintos beveik visos reformos, kurias Suomija laiko svarbiomis. Tai padės ES tapti Sąjunga, turinčia geresnes galimybes veikti tarptautiniu lygmeniu ir veiksmingiau priimti sprendimus“.

Liuksemburgas ratifikavo Lisabonos sutartį

Šiandien Liuksemburgo Didžiosios Kunigaikštystės Deputatų rūmai ratifikavo Lisabonos sutartį. Liuksemburgas – tradicinis Europos integracijos projekto rėmėjas. Jis, kaip Vokietija, Prancūzija, Italija, Nyderlandai ir Belgija, yra viena iš šešių ES šalių steigėjų.

Vokietija ratifikavo Lisabonos sutartį

Lisabonos sutartį patvirtino dar vienos ES šalies – Vokietijos – parlamentas. „Sutartis naudinga tiek Europai, tiek Vokietijai“, – sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuriai neseniai įteikta Karolio Didžiojo premija už ypatingą indėlį kovojant su krize ES. Praėjusiais metais per šešių mėnesių Vokietijos pirmininkavimo ES laikotarpį ji atliko labai svarbų vaidmenį skatinant ES vadovus susitarti dėl Lisabonos sutarties projekto.

Jau galima naudotis ES oficialiajame leidinyje paskelbtų Lisabonos sutartimi iš dalies pakeistų dviejų pagrindinių ES sutarčių – Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties (kuri pervadinta Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo) – suvestinių redakcijų spausdintiniais variantais.

Seimas pritarė Lisabonos sutarčiai

Lisabonos sutarties ratifikavimo procesas įsibėgėjo – Sutartį patvirtino ir Lietuva. Neseniai ji kartu su Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija tapo visateise Šengeno erdvės nare. Taip buvo užtikrinta visų Šengeno sutartį pasirašiusių šalių piliečių judėjimo laisvė ir panaikinta vidaus sienų kontrolė.

Latvija ratifikavo Lisabonos sutartį

ES Sutartį patvirtino dar viena ES šalis – Latvija. Neseniai kreipdamasis į Latvijos parlamentarus šios šalies užsienio reikalų ministras Maris Riekstinas pažymėjo, kad patvirtinus Lisabonos sutartį ES institucijos galės veiksmingiau dirbti, o ES piliečiai – pirmą kartą ES istorijoje kreiptis į Europos Komisiją prašydami parengti naujus politinius pasiūlymus.

Airijos parlamentas patvirtino Lisabonos sutartį ir taip pradėjo Sutarties ratifikavimo procesą. Dabar „už“ arba „prieš“ šią Sutartį turės pasisakyti Airijos piliečiai birželio 12 d. referendume.

Austrija ratifikavo Lisabonos sutartį

Žemieji ir aukštieji Austrijos parlamento rūmai patvirtino Lisabonos sutartį. Didžioji Austrijos parlamento narių dalis džiaugėsi, kad naujoji Sutartis pagerins ES veiklą ir užtikrins joje didesnę demokratiją.

Sutartį patvirtino dar viena valstybė – Danija

Danija tapo 10-ąja naująją Sutartį patvirtinusia šalimi. Į ES Danija kartu su Airija ir Jungtine Karalyste įstojo pirmuoju jos plėtros etapu 1973 m.

Portugalija ratifikavo naująją Sutartį

Lisabonos sutartį oficialiai patvirtino Portugalija – šalis, kurioje gruodžio 13 d. 27 ES šalys šią Sutartį pasirašė. Susitarti dėl naujos Europos reformų sutarties buvo vienas iš svarbiausių Portugalijos prioritetų nuo 2007 m. liepos, kai ši šalis šešiems mėnesiams perėmė ES vairą.

Trys priežastys, kodėl mums reikalinga Lisabonos sutartis

Viešėdamas Airijoje ir kalbėdamas Airijos nacionaliniame Europos forume Dubline Europos Komisijos Pirmininkas J. M. Barrosas išskyrė tris pagrindines priežastis, kodėl Europai reikalinga Lisabonos sutartis: kad Europa veiksmingiau funkcionuotų, būtų demokratiškesnė bei skaidresnė ir kad būtų stiprinamas jos vaidmuo pasaulyje.

Internete paskelbtos Lisabonos sutartimi iš dalies pakeistų dviejų pagrindinių ES sutarčių – Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties (kuri pervadinta Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo) – suvestinės redakcijos. Spausdintinis jų variantas bus paskelbtas iki gegužės 9 d. ES oficialiajame leidinyje.

Lisabonos sutartį patvirtino ir Slovakija

Lisabonos sutarties ratifikavimo procesas sėkmingai tęsiasi. Šiandien Sutartį ratifikavo Slovakijos parlamentas. Slovakija – viena iš dešimties 2004 m. į ES įstojusių šalių. Ji turi vienerių rūmų parlamentą, kurio 150 narių renkami ketverių metų kadencijai.

Dviejų dienų oficialaus vizito Dubline metu EP pirmininkas Hans-Gert Pöttering ragino airius palaikyti Lisabonos sutartį birželio viduryje vyksiančiame referendume. Kalbėdamas Airijos Senate jis priminė, kad viskas yra Airijos žmonių rankose. Vizito metu H.-G. Pöttering taip pat susitiko su postą paliekančiu premjeru Berčiu Ahernu ir dėkojo Airijai už jos vaidmenį didinant Europos vienybę.

Europos Sąjungos vieta pasaulyje

Kalbėdama grupei Europos kolegijos studentų Briugėje (Belgija) už išorės santykius ir Europos kaimynystės politiką atsakinga Europos Komisijos narė Benita Ferrero-Waldner bendrais bruožais nusakė savo veiklos artimiausiais mėnesiais prioritetus. Vienas iš pagrindinių uždavinių bus pasirengti įgyvendinti Lisabonos sutartį ir su ja susijusius išorės santykių srities pokyčius.

Atskirti mitą nuo tikrovės ir išaiškinti Lisabonos sutartį

Kalbėdama Airijos Europos reikalų institute Europos Komisijos Pirmininko pavaduotoja Margot Wallström paragino airius balsuojant birželį vyksiančiame referendume savo apsisprendimą grįsti faktais ir tikromis žiniomis apie Lisabonos sutartį.

Lenkijos parlamentas ratifikavo Sutartį

Lenkija, didžiausia iš 2004 m. į ES įstojusių šalių, patvirtino Sutartį. „Tai pirmoji padidėjusios Sąjungos Sutartis. Pirmą kartą kažkada dviem skirtingoms „Europoms“ priklausiusios šalys vieningai remia bendrą Sutartį, dėl kurios jos drauge derėjosi ir kurią drauge pasirašė“, – neseniai pasakė Komisijos Pirmininkas J. M. Barrosas.

Neseniai atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad europiečiai vis labiau suvokia aplinkos apsaugos svarbą ir pageidauja, kad su tuo susiję politiniai sprendimai būtų priimami ES lygmeniu. Į šiuos piliečių lūkesčius atsižvelgiama Lisabonos sutartyje, kuria užtikrinami aukšti aplinkos apsaugos standartai tiek ES, tiek kitose šalyse. Aplinkos apsauga ir tvarioji plėtra Sutartyje paskelbti pagrindiniais ES tikslais.

Bulgarija patvirtino naująją Sutartį

Bulgarijos Parlamentui balsavus už Lisabonos sutartį ES žengė dar vieną svarbų žingsnį greito ir sklandaus šios sutarties ratifikavimo link. Bulgarija įstojo į ES 2007 m. sausio mėnesį kartu su Rumunija, kuri Lisabonos sutartį jau ratifikavo šių metų vasario 4 d.

Europos Parlamentui – 50 metų

Europos Parlamentas švenčia pirmojo Europos Parlamentinės Asamblėjos posėdžio, įvykusio 1958 m. kovo 19 d., 50-metį. Pasirašant kiekvieną sutartį Parlamentui buvo suteikiama vis daugiau galių. Ne išimtis ir Lisabonos sutartis, kuria jam suteikta daugiau su teisėkūra, biudžetu ir tarptautiniais susitarimais susijusių įgaliojimų.

Dvylika priežasčių, dėl kurių svarbu patvirtinti Sutartį

Dubline vykusioje konferencijoje „Lisabonos sutartis. Daugiau galių piliečiams“ Komisijos Pirmininko pavaduotoja Margot Wallström išvardijo dvylika priežasčių, dėl kurių svarbu patvirtinti Sutartį.

Į Briuselyje rengiamą konferenciją „Regionų ekonominiai pokyčiai. Kompetencijos mainai“ susirinks per 600 įvairiausių ES regionų atstovų, kurie dalysis su tvariąja plėtra ir konkurencingumu susijusiomis idėjomis bei šioje srityje įgyta patirtimi. Siekiant toliau stiprinti Europos regioninę politiką, Lisabonos sutartyje „ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda bei valstybių narių solidarumas“ paskelbti pagrindiniais ES tikslais.

Trečiadienį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, skirtą Lisabonos sutarčiai (525 balsai už, 115 prieš, 29 susilaikė). Europarlamentarai džiaugiasi, kad ši sutartis sustiprins ES institucinę atskaitomybę ir leis efektyviau priimti sprendimus, o piliečiai įgis daugiau teisių. Po balsavimo EP pirmininkas Hans-Gert Pöttering pasidžiaugė didele parama sutarčiai. Tiesa, debatuose išsakyta ir kitokių nuomonių, o geltonai persirengę sutarties priešininkai protestavo balsavimo metu.
Pranešimas dėl Lisabonos sutarties

2009 m. Komisijos prioritetai daugiausia susiję su konkrečiais rezultatais piliečių labui

Svarbiausi ateinančių metų politikos strategijos tikslai bus ekonominė reforma, daugiau darbo vietų, kova su klimato kaita, energijos patikimesnis energijos tiekimas, migracija ir saugesni ES piliečiai. „2009-ieji bus svarbūs metai ES, nes jais gali įsigalioti Lisabonos sutartis, bus išrinktas naujas Europos Parlamentas ir paskirta nauja Europos Komisija“, – kalbėjo Europos Komisijos Pirmininkas J. M. Barrosas.

Prancūzija patvirtino Lisabonos sutartį

Lisabonos sutartį patvirtinus Prancūzijos Nacionalinei asamblėjai, šiandien jai pritarė ir Prancūzijos Senatas, taip užbaigdamas Sutarties ratifikavimo procesą Prancūzijoje. 2008 m. liepos mėnesį Prancūzija perims iš Slovėnijos pirmininkavimą ES Tarybai. Abi šios šalys bendromis pastangomis siekia užtikrinti, kad Lisabonos sutartis įsigaliotų iki 2009 m. sausio.
Komisijos Pirmininko José Manuelio Barroso pareiškimas
Ištraukos iš Komisijos Pirmininko José Manuelio Barroso spaudos konferencijos

Prisijungę prie atnaujintos svetainės „Debate Europe“ išsakykite savo nuomonę apie ES ir tiesiogiai bendraukite su ES Komisijos nariais.

Slovėnijos parlamentas ratifikavo Lisabonos sutartį

Slovėnijos parlamentas šiandien ratifikavo Lisabonos sutartį. Slovėnija šiuo metu pagal šešių mėnesių rotacijos sistemą pirmininkauja ES Tarybai. Šią funkciją ji atlieka pirmoji iš dešimt 2004 m. į ES įstojusiųjų šalių.

Malta pritaria Sutarčiai

Malta, viena iš dešimties 2004 m. į ES įstojusių šalių, pritarė naujajai Sutarčiai. Kartu su Kipru Malta neseniai įsivedė bendrą valiutą, ir euro zonos narių skaičius padidėjo nuo 13 iki 15.

Pasirašius Sutartį, kurioje nustatyti tikslai kovoti su klimato kaita, taupyti energiją, ją naudoti veiksmingai ir skatinti naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, sustiprinami ES pajėgumai veikti keliose jos piliečiams gyvybiškai svarbiose politikos srityse. Atsižvelgdama į šią strategiją Europos Komisija pateikė naują priemonių paketą. Šios priemonės skirtos padėti ES pasiekti aukštus ekologinius tikslus.

EU bookshop jau galima užsisakyti Lisabonos sutarties ir Pagrindinių teisių chartijos spausdintinius egzempliorius. Šiuos dokumentus taip pat galima nemokamai parsisiųsdinti PDF formatu. Sutarčiai įsigaliojus, bus paskelbtas jos suvestinės redakcijos tekstas.

Slovėnijos ministras pirmininkas ir ES Tarybos pirmininkas Janezas Janša Europos Parlamentui pristatydamas savo šalies pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus patvirtino, kad vienas svarbiausių Slovėnijos tikslų – Lisabonos sutarties įsigaliojimas 2009 m. sausio 1 d.
Komisijos Pirmininko José Manuelio Barroso kalba

Europos Komisijos Pirmininkas José Manuelis Barrosas: Europos integracijos stiprinimas globalizacijos amžiuje, Briugė

„Lisabonos sutartis padės ES spręsti globalizacijos uždavinius ir mažinti socialinius netolygumus“, – pažymėjo Europos Komisijos Pirmininkas José Manuelis Barrosas lankydamasis Parmos Europos kolegijoje (it. Fondazione Collegio europeo di Parma).

Slovėnija ir Prancūzija tikisi, kad Lisabonos sutartis bus ratifikuota iki 2008 m. pabaigos

Slovėnija, pagal šešių mėnesių rotacijos sistemą šiuo metu pirmininkaujanti ES Tarybai, ir Prancūzija, perimsianti pirmininkavimą antrajame pusmetyje, tikisi, kad Lisabonos sutartis bus ratifikuota iki 2008 m. pabaigos. Abi šalys kartu sieks paspartinti ratifikavimo procedūrą, o pačios ratifikuoti Sutartį planuoja iki 2008 m. vasario.

Gruodžio 17 d., pirmadienį, Vengrijos parlamentas pirmasis patvirtino Lisabonos sutartį, kurią vos prieš kelias dienas pasirašė 27 ES vadovai.

Antradienį surengtoje neeilinėje EP plenarinėje sesijoje europarlamentarai aptarė Portugalijos pirmininkavimo ES rezultatus bei Lisabonos sutarties pasirašymo reikšmę. Dauguma kalbėjusiųjų džiaugėsi sėkmingu susitarimu dėl ES reformų ir ragino Sąjungos šalis jį ratifikuoti. Posėdyje taip pat pasirašytas 2008 m. ES biudžetas.
Speech by Commission President José Manuel Barroso

Pasirašę sutartį Portugalijos sostinėje Lisabonoje ES valstybių vadovai atvyko į vienos dienos paskutinį 2007 m. aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje.

27 parašai už Europos reformas

Gruodžio 13-oji – tikra šventinė diena: 27 Europos Sąjungos valstybių narių atstovai renkasi Portugalijos sostinėje pasirašyti Lisabonos sutarties. Naujoji sutartis, Europos vadovų patvirtinta spalio 18–19 d., padės Europai spręsti XXI a. uždavinius. Pasirašytą sutartį dar turės ratifikuoti visos valstybės narės. Žr. tiesioginę ceremonijos transliaciją!

Orumas, laisvė, lygybė, solidarumas ir teisingumas – šias vertybes trijų ES institucijų pirmininkai paskelbė gruodžio 12-ąją – Lisabonos sutarties pasirašymo išvakarėse. Naująja sutartimi įtvirtinamoje Pagrindinių teisių chartijoje surašytos visos asmens, pilietinės, politinės, ekonominės ir socialinės teisės. Chartija bus teisiškai įpareigojanti ir turės tokį pat teisinį statusą, kaip ir pačios Sutartys.

Visų ES valstybių narių parlamentų nariai gruodžio 3–4 dienomis buvo susirinkę Briuselyje į bendrą posėdį su Europos Parlamento nariais aptarti Europos ateities ir Lisabonos sutarties. Svarbiausi du darbotvarkės klausimai buvo: europiečių lūkesčių pateisinimas priimant Sutartį ir didesnės ES valstybių narių parlamentų galios.