Teisinė informacija | Slapukai | Apie svetainę EUROPA | Paieška | Kontaktai
Lisabonos sutartisPraleisti kalbos išrinkimo juostą (spartusis klavišas=2)
EUROPA > Lisabonos sutartis > Apie sutartį glaustai > Modernios ir veiksmingos institucijos
Pagrindinis puslapisPagrindinis puslapis

Modernios ir veiksmingos institucijos

Lisabonos sutartimi ES institucijų sąranga iš esmės nekeičiama; jos pagrindą ir toliau sudaro trys institucijos: Parlamentas, Taryba ir Komisija. Tačiau įvedami tam tikri nauji elementai, dėl kurių institucijos funkcionuotų veiksmingiau, nuosekliau ir skaidriau. Visa tai tam, kad būtų geriau tarnaujama piliečiams.

Dabar iš viso yra septynios Europos Sąjungos institucijos: Europos Parlamentas, Europos Vadovų Taryba, Taryba, Europos Komisija, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, Europos centrinis bankas ir Audito Rūmai. Kokie pakeitimai numatyti Lisabonos sutartyje?

Europos Parlamentas

Europos Parlamentas atstovauja valstybių narių piliečiams. Lisabonos sutartimi sustiprinami jo teisės aktų leidimo įgaliojimai, taip pat įgaliojimai tvirtinti biudžetą bei tarptautinius susitarimus. Be to, keičiama Parlamento sudėtis: EP narių skaičius negali viršyti 751 (750 ir EP Pirmininkas), o valstybių narių vietos Parlamente proporcingai paskirstomos pagal gyventojų skaičių. Vadinasi, didžiųjų šalių EP nariai turi atstovauti didesniam skaičiui piliečių negu mažesnių šalių EP nariai. Be to, pagal Sutartį numatyta, kad kiekviena valstybė narė negali turėti mažiau negu 6 ir daugiau kaip 96 EP narius.

Europos Vadovų Taryba

Europos Vadovų Taryba, kurios užduotis – suteikti ES politinį postūmį, įgyja ES institucijos statusą, bet jokių naujų įgaliojimų jai nesuteikiama. Tačiau numatyta nauja pareigybė – Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas. Jį dvejiems su puse metų renka Europos Vadovų Taryba, o jo pagrindinė užduotis –organizuoti Europos Vadovų Tarybos darbą, užtikrinti jo tęstinumą ir siekti bendro sutarimo. Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas negali turėti kitų nacionalinių įgaliojimų.

Taryba

Taryba atstovauja valstybių narių vyriausybėms. Jos vaidmuo iš esmės nesikeičia. Taryba ir toliau dalijasi teisės aktų leidimo bei biudžeto tvirtinimo funkcijomis su Europos Parlamentu ir atlieka pagrindinį vaidmenį bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) bei ekonomikos politikos koordinavimo srityse.

Pagrindiniai Lisabonos sutartyje numatyti pakeitimai susiję su sprendimų priėmimo procedūra. Visų pirma nustatyta, kad Taryba priima sprendimus kvalifikuota balsų dauguma, išskyrus tuos atvejus, kai pagal Sutartį numatyta kitokia tvarka, pavyzdžiui, sprendimus priimti vienbalsiškai. Praktiškai, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, kvalifikuota balsų dauguma sprendimai priimami daugiau veiklos sričių, kaip antai: imigracijos ir kultūros.

2014 m. įsigalios dvigubos daugumos principas, pagal kurį sprendimui turės pritarti 55 % valstybių narių ir 65 % gyventojų. Šis principas atspindi dvigubą ES teisėtumą, be to, jo laikantis ES bus skaidresnė ir veiksmingesnė. Bus taikomas naujas, į mechanizmą, numatytą pagal Janinos kompromisą, panašus balsų skaičiavimo būdas, pagal kurį mažam valstybių narių skaičiui, artimam blokuojančiai mažumai, sudaromos sąlygos prieštarauti sprendimui. Taigi Taryba turi dėti visas pastangas per tinkamą laiką rasti abiem šalims tinkamą sprendimą.

Europos Komisija

Jos pagrindinė užduotis – atstovauti ES interesams. Sutartyje numatyta, kad kiekviena valstybė narė turėtų galimybę deleguoti į Europos Komisiją po vieną narį, o pagal buvusias sutartis Komisijos narių turėtų būti mažiau nei yra valstybių narių.

Kita svarbi naujovė – Lisabonos sutartimi nustatomas tiesioginis ryšys tarp Europos Parlamento rinkimų rezultatų ir Komisijos Pirmininko kandidatūros pasirinkimo.

Be to, Komisijos Pirmininko vaidmuo sustiprinamas, nes jis gali priversti Komisijos narius pasitraukti iš pareigų.

Vyriausiasis Europos Sąjungos užsienio reikalų ir saugumo politikos įgaliotinis bei Komisijos Pirmininko pavaduotojas

Viena iš pagrindinių Lisabonos sutartyje numatytų institucinių naujovių – Vyriausiojo Europos Sąjungos užsienio reikalų ir saugumo politikos įgaliotinio pareigybė. Ji turėtų užtikrinti ES išorės veiksmų nuoseklumą.

Vyriausiojo įgaliotinio vaidmuo dvejopas: atstovauti Tarybai bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) klausimais ir eiti už išorės santykius atsakingo Komisijos Pirmininko pavaduotojo pareigas. Vyriausiasis įgaliotinis atsakingas už bendros užsienio ir saugumo politikos valdymą ir pirmininkauja Užsienio reikalų tarybai.Kita vertus, BUSP srityje jis atstovauja ES tarptautinėje arenoje. Jam talkina Europos išorės veiksmų tarnyba, kurią sudaro Tarybos, Komisijos ir nacionalinių diplomatinių tarnybų pareigūnai.

Kitos institucijos

Svarbių Europos centrinio banko (ECB) ir Audito Rūmų veiklos pakeitimų nenumatyta. Teisingumo Teismo veiklos sritis Lisabonos sutartimi išplečiama, ypač sprendžiant policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose klausimus, ir įvedama kai kurių procedūrinių pakeitimų.

Nacionaliniai parlamentai 

Nors valstybių narių parlamentai nėra oficiali ES institucijų dalis, ES veikloje jiems tenka svarbus vaidmuo. Sutartyje valstybių narių parlamentų vaidmuo pripažįstamas ir sustiprinamas. Pavyzdžiui, jeigu pakankamai valstybių narių parlamentų yra įsitikinę, kad iniciatyvos išleisti teisės aktą verčiau turėtų būti imtasi vietos, regioniniu ar nacionaliniu lygmeniu, Europos Komisija turi arba atšaukti tokio teisės akto pasiūlymą, arba aiškiai pagrįsti, kodėl šia iniciatyva nepažeidžiamas subsidiarumo principas.

Teisinė informacija | Slapukai | Apie svetainę EUROPA | Paieška | Kontaktai | Į puslapio pradžią