Teisinė informacija | Slapukai | Apie svetainę EUROPA | Paieška | Kontaktai
Lisabonos sutartisPraleisti kalbos išrinkimo juostą (spartusis klavišas=2)
EUROPA > Lisabonos sutartis > Apie sutartį glaustai > Demokratiškesnė ir skaidresnė Europos Sąjunga
Pagrindinis puslapisPagrindinis puslapis

Demokratiškesnė ir skaidresnė Europos Sąjunga

ES veikia remdamasi trimis demokratijos principais:demokratine lygybe, atstovaujamąja demokratija ir dalyvaujamąja demokratija.

Lisabonos sutartimi patvirtinamas demokratinės lygybės principas (t. y. institucijos piliečiams turi skirti vienodai dėmesio), sustiprinama atstovaujamoji demokratija, padidinant Europos Parlamento vaidmenį ir į ES veiklą labiau įtraukiant nacionalinius parlamentus, ir plėtojama dalyvaujamoji demokratija, numatant naujų piliečių ir institucijų sąveikos mechanizmų, pvz., piliečių iniciatyvos procedūrą.

Be to, Lisabonos sutartimi nustatomi aiškesni valstybių narių ir Europos Sąjungos santykiai.

Daugiau galių Europos Parlamentui

Europos Parlamentas, kurio nariai kas penkerius metus renkami visuotiniuose rinkimuose, atstovauja valstybių narių piliečiams. Su kiekviena nauja sutartimi Europos Parlamento galios buvo laipsniškai plečiamos. Lisabonos sutartis paklūsta šiai tendencijai – ja sustiprinamos Europos Parlamento teisės aktų leidimo, biudžeto formavimo ir tarptautinių susitarimų sudarymo galios.

Leidžiant teisės aktus bendro sprendimo procedūra (pervadinta įprastine teisės aktų leidimo procedūra) bus taikoma daugelyje naujų sričių. Tai reiškia, kad Europos Parlamentas įgyja Europos Sąjungos Tarybos galioms lygiavertes faktines teisės aktų leidybos galias tam tikrose srityse, kurios šiandien jo kompetencijai nepriklauso ar dėl kurių su juo nesitariama. Štai keli tokių sričių pavyzdžiai: teisėta imigracija, teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose (Eurojustas, nusikalstamumo prevencija, baudžiamųjų nuostatų vienodinimas, pažeidimai ir sankcijos), policijos bendradarbiavimas (Europolas) ir dar tam tikros su bendrąja prekybos ar žemės ūkio politika susijusios sritys. Taigi Europos Parlamentas dalyvaus svarstant ir leidžiant beveik visų sričių teisės aktus.

Biudžeto reikalų srityje Lisabonos sutartimi įteisinama nusistovėjusi daugiamečių finansinių perspektyvų sudarymo praktika. Šias perspektyvas ateityje turės tvirtinti Europos Parlamentas. Be to, Lisabonos sutartyje numatyta, kad Parlamentas ir Taryba kartu tvirtins visas išlaidas, taip pat panaikinamas skirtumas tarp vadinamųjų „privalomųjų“ (pvz., tiesioginė žemės ūkio pagalba) ir „neprivalomųjų“ išlaidų. Dėl šios naujovės sukuriama nauja abiejų institucijų galių pusiausvyra tvirtinant ES biudžetą.

Galiausiai Lisabonos sutartyje numatyta, kad Europos Parlamentas turės duoti savo pritarimą sudarant visus tarptautinius susitarimus, susijusius su sritimis, kurioms taikoma įprastinė teisės aktų leidimo procedūra.

Svarbesnis valstybių narių parlamentų vaidmuo

Lisabonos sutartimi pripažįstamas ir padidinamas valstybių narių parlamentų vaidmuo. Pastarieji galės labiau įsitraukti į ES veiklą, aišku, paisydami Europos institucijų kompetencijos. Naujosiomis nuostatomis aiškiai apibrėžiamos valstybių narių parlamentų teisės ir pareigos Europos Sąjungoje, susijusios su jų informavimu, subsidiarumo kontrole, laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės vertinimo mechanizmais ar Sutarčių keitimu.

Lisabonos sutartimi visų pirma nustatoma nauja subsidiarumo kontrolės tvarka. Pagal subsidiarumo principą Europos Sąjunga jos išimtinei kompetencijai nepriklausančiose srityse veiksmų imasi tik tuomet, jeigu norimą tikslą taip galima pasiekti geriau negu valstybėms narėms veikiant atskirai. Kiekvienos valstybės narės parlamentas galės argumentuoti, kodėl, jo nuomone, siūlomas veiksmas neatitinka minėto principo. Toliau galimi du keliai:

  • jeigu trečdalio valstybių narių parlamentai mano, kad siūlymas neatitinka subsidiarumo principo, Europos Komisija turės persvarstyti savo siūlymą ir nuspręsti, ar jo nekeisti, jį keisti arba atšaukti;
  • jeigu daugumos valstybių narių parlamentai pareiškia tokį susirūpinimą, ir jeigu Europos Komisija vis tiek nusprendžia savo siūlymo neatsisakyti ir nekeisti, pradedama speciali procedūra. Komisija turės pagrįsti savo veiksmus, o Europos Parlamentas ir Taryba nuspręsti, ar toliau tęsti teisės akto rengimo procedūrą, ar ne.

Ministrų Tarybos skaidrumas

Reikia pabrėžti, kad tiek valstybių narių parlamentai, tiek ir jų piliečiai nuo šiol galės tiesiogiai susipažinti su Tarybos narių iš kiekvienos valstybės narės sprendimais, kai tik bus viešai paskelbtos visos diskusijos ir teisės aktų svarstymai Taryboje.

Daugiau dalyvaujamosios demokratijos

Europos piliečiai jau turi nemažai priemonių, kuriomis naudodamiesi gali sužinoti apie ES politikos procesus ir juose dalyvauti. Šios priemonės nuo šiol papildomos ir piliečių iniciatyva.Naudodamiesi šia nauja iniciatyvos teise, vienas milijonas kelių valstybių narių piliečių galės paraginti Europos Komisiją parengti ES kompetencijos srities teisės aktą. Praktinės piliečių iniciatyvos procedūros sąlygos bus patikslintos teisės aktu po to, kai įsigalios naujoji Sutartis.

Lisabonos sutartyje taip pat pabrėžiama konsultacijų ir dialogo su asociacijomis, pilietine visuomene, socialiniais partneriais, bažnyčiomis ir nereliginėmis organizacijomis svarba.

Europos Sąjungos ir valstybių narių santykiai

Lisabonos sutartyje patikslinama, kuri ES ar valstybių narių institucija turėtų imtis veiksmų konkrečiose veiklos srityse.Trumpiau tariant, paaiškinama, kas už ką atsakingas Europos Sąjungoje – šis klausimas iškyla ne vienam piliečiui. Taigi Sutartyje apibrėžiamos trys bendrosios kompetencijų kategorijos:

  • išimtinė kompetencija: šių sričių teisės aktus leisti gali tik Europos Sąjunga (pvz., muitų sąjunga, bendroji prekybos politika, konkurencijos politika);
  • rėmimo, koordinavimo ar papildomieji veiksmai: Europos Sąjunga gali tik remti valstybių narių veiksmus, pvz., finansinių intervencijų priemonėmis. Tai, pavyzdžiui, kultūros, švietimo ar pramonės sritys;
  • bendrajai kompetencijai priklauso kitos sritys, pvz., aplinkos, transporto ir vartotojų apsaugos. Europos Sąjunga ir valstybės narės turi bendras teisės aktų leidimo galias, bet turi vadovautis subsidiarumo principu.

Valstybės į Europos Sąjungą stoja ir joje būna laisva valia. Į Lisabonos sutartį įtraukta savanoriško išstojimo sąlyga, pagal kurią valstybėms narėms pripažįstama teisė išstoti iš ES.

Teisinė informacija | Slapukai | Apie svetainę EUROPA | Paieška | Kontaktai | Į puslapio pradžią