Teisinė informacija | Slapukai | Apie svetainę EUROPA | Paieška | Kontaktai
Lisabonos sutartisPraleisti kalbos išrinkimo juostą (spartusis klavišas=2)
EUROPA > Lisabonos sutartis > Klausimai ir atsakymai
XXI amžiaus EuropaXXI amžiaus Europa

Klausimai ir atsakymai

Susikabinusios rankos su nupieštu mėlynu Europos žemėlapiu.Kodėl Europai reikia Lisabonos sutarties?

Kad visapusiškai išnaudotų savo galimybes, Europos Sąjunga turi būti modernizuota ir pertvarkyta. 27 valstybių narių Europos Sąjungos veikla reglamentuojama taisyklėmis, kurios buvo sukurtos 15 šalių ES. Paskutinįjį dešimtmetį Europos Sąjunga stengėsi rasti geriausią būdą, kaip optimizuoti turimas priemones ir padidinti veikimo galimybes.

Tuo pačiu metu vis labiau pritariama tam kad, kad ES bendromis jėgomis spręstų mums visiems aktualias kovos su klimato kaita, patikimo energijos tiekimo užtikrinimo, kovos su tarptautiniu terorizmu bei kitas problemas.Kadangi ES padidėjo ir pasikeitė jos atsakomybės aspektai, protinga atnaujinti ir jos veikimo mechanizmą. Tarp Sutartyje numatytų reikalingų patobulinimų būtų ir tokie, kurie suteiktų ES galimybę spręsti šiandienos pasaulio problemas.

Sutartis būtina dėl trijų pagrindinių priežasčių: reikia veiksmingesnio sprendimų priėmimo proceso, reikia daugiau demokratijos, suteikiant daugiau svarbos Europos Parlamento ir valstybių narių parlamentų vaidmenimsir reikia didesnės darnos veikiant tarptautinėje arenoje. Patenkinus visus šiuos poreikius, ES galės geriau užtikrinti savo piliečių interesus.

Į viršų
Pora žmonių miniojeKą Lisabonos sutartis duoda piliečiams?

Lisabonos sutartimi padidinamos ES galimybės veikti labiau derinant išorės politiką, išplečiant vidaus politikos mastą, užtikrinant našesnį darbą ir vykdomos politikos naudą piliečiams ir sukuriant šiuolaikines institucijas, tinkamas 27 valstybių narių Sąjungai.

Lisabonos sutartimi susiejamos Vyriausiojo užsienio reikalų ir saugumo politikos įgaliotinio bei Europos Komisijos Pirmininko pavaduotojo pareigas ir sukuriama nauja Išorės veiksmų tarnyba, kuri padeda šiam įgaliotiniui eiti dvejas pareigas. Taip Europos Sąjunga gali tvirčiau ir aiškiau ginti savo pozicijas tarptautinėje arenoje. Sutartyje numatyta ir daugiau praktinių diplomatinės ir konsulinės pagalbos į trečiąsias šalis keliaujantiems piliečiams priemonių.  

Lisabonos sutartimi sprendžiami Europos piliečius neraminantys klausimai. Pavyzdžiui, joje visapusiškai atsispindi politinis pasiryžimas spręsti dvigubą uždavinį – kovoti su klimato kaita ir parengti tinkamą energetikos politiką. Pirmą kartą į Sutartį įtrauktas energetikos skirsnis, kuriame nustatomi šios srities Sąjungos politikos tikslai užtikrinti tinkamą energetikos rinkos veikimą, visų pirma energijos tiekimą ir efektyvaus energijos naudojimo skatinimą, bei naujų formų energijos ir atsinaujinančių energijos šaltinių paiešką.

Numatyta naujų būdų, kaip spręsti, pavyzdžiui, tarptautinės grėsmės visuomenės sveikatai, civilinės saugos problemas ir plėtoti tarpvalstybinę sportinę veiklą. Laisvė, teisingumas ir saugumas yra pagrindiniai Lisabonos sutarties prioritetai. Europos Sąjunga gali geriau kovoti su žmonių kontrabanda užsiimančiomis nusikalstamomis grupuotėmis, skatinti ir remti nusikalstamumo užkardymo veiklą ir efektyviau griauti teroristų planus, įšaldydama jų turtą. Joje taip pat patvirtintas ES įsipareigojimas parengti bendrą imigracijos politiką. Lisabonos sutartyje yra ir „solidarumo sąlyga“, kuria nustatoma, kad Sąjunga ir jos valstybės narės veiks kartu ir solidariai, jeigu kuri nors viena valstybė narė taps teroristinio išpuolio taikiniu ar nukentės nuo stichinės nelaimės ar žmogaus sukeltos katastrofos.

Dėl šių naujovių Sąjunga gali geriau įgyvendinti savo politiką, kuria siekia užtikrinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, gerinti užimtumo ir socialines sąlygas, didinti asmeninį ir kolektyvinį saugumą, skatinti kurti geresnę ir sveikesnę aplinką, plėtoti valstybių narių sanglaudą ir solidarumą bei mokslo ir technologijų pažangą, ir pagaliau gerinti savo galimybes veikti tarptautinėje arenoje.

Lisabonos sutartimi nustatyta ir stabili institucijų sistema – sprendimai priimami greičiau, skaidriau, daugiau demokratinės kontrolės, taip pat griežčiau prižiūrima, kad sprendimai būtų priimami reikiamu lygmeniu. Piliečiams bus aiškiau, kas už ką atsakingas ir kodėl Europos Sąjunga imasi veiksmų.

Pirmą kartą vienas milijonas įvairių valstybių narių piliečių gali tiesiogiai reikalauti, kad Europos Komisija pasiūlytų ES kompetencijos srities iniciatyvą, kuria jie suinteresuoti.

Į viršų
Plenarinė Europos Parlamento sesija.Ar valstybių narių parlamentai turi daugiau įtakos sprendžiant Europos reikalus?

Taip. Pirmą kartą valstybių narių parlamentai visiškai pripažįstami Europos Sąjungos demokratinės sistemos dalimi. Numatyta specialių sąlygų siekiant padėti valstybių narių parlamentams labiau įsitraukti į Europos Sąjungos veiklą.

Visų pirma valstybių narių parlamentai gali kontroliuoti, kaip laikomasi subsidiarumo principo (šiuo principu siekiama užtikrinti, kad sprendimus priimtų piliečiams kuo artimesnė institucija ir kad būtų nuolat tikrinama, ar dera imtis Bendrijos lygmens veiksmų, atsižvelgiant į valstybės, regiono ar vietos lygmens galimybes). Savo nuomonę jie gali pareikšti labai ankstyvoje stadijoje, dar prieš pradedant išsamiai svarstyti pasiūlymą Europos Parlamente ir Ministrų Taryboje.

Į viršų
Du žmonės kalbasi telefonu iš konservų dėžučių ir laido.Ar piliečiai gali Europos Sąjungos institucijoms teikti savo iniciatyvų?

Taip. Lisabonos sutartimi įvedama Europos piliečių iniciatyva. Naujojoje dalyvaujamosios demokratijos nuostatoje numatyta, kad vienas milijonas piliečių iš pakankamai daug valstybių narių gali imtis iniciatyvos, ragindamas Europos Komisiją teikti pasiūlymą kuriuo nors klausimu, jeigu, piliečių nuomone, Lisabonos sutarčiai įgyvendinti reikalingas Europos Sąjungos teisės aktas. Ši procedūra bus išsamiai aprašyta teisės aktuose. 

Į viršų
Į megafonus šaukiančios merginos.Ar dėl Lisabonos sutarties sprendimai priimami demokratiškiau?

Taip. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, tiesiogiai renkamas Europos Parlamentas ir iš valstybių narių ministrų sudaryta Ministrų Taryba (pagal bendro sprendimo procedūrą) kartu tvirtina daugiau politikos sričių ES teisės aktų.

Lisabonos sutartimi sugriežtinama demokratinė Europos Sąjungos kontrolė ir numatomas svarbesnis Europos Parlamento ir valstybių narių parlamentų vaidmuo.

Ja aiškiau apibrėžiamas Europos Sąjungos ir valstybių narių kompetencijos pasidalijimas, tad piliečiams lengviau suvokti, kas už ką atsakingas.

Į viršų
Posėdis prie apskritojo stalo, viduryje išdėstytos ES ir jos valstybių narių vėliavos.Ar galite paaiškinti naująją balsavimo Ministrų Taryboje sistemą?

Įprastinis balsavimas Ministrų Taryboje bus „kvalifikuotos balsų daugumos“ balsavimas. Jis bus grindžiamas dvejopos daugumos principu. Sprendimui Ministrų Taryboje priimti reikės, kad jam pritartų 55 % valstybių narių (dabar 15 iš 27 ES valstybių narių), kurių gyventojai sudaro ne mažiau kaip 65 % visų ES gyventojų. Kad vos kelios gyventojų skaičiumi didžiausios valstybės narės negalėtų sutrukdyti priimti sprendimo, nustatyta, kad blokuojančiąją mažumą, kuri galėtų pasipriešinti sprendimo priėmimui, turi sudaryti ne mažiau kaip keturios valstybės narės, kitaip kvalifikuotos balsų daugumos sąlyga laikoma įvykdyta, net jeigu gyventojų skaičiaus kriterijus ir netenkinamas.

Europos Vadovų Taryba susitarė, kad naujoji sistema įsigalios 2014 m. Per pirmuosius trejus metus (iki 2017 m.) bet kuri valstybė narė gali pareikalauti, kad teisės aktas būtų tvirtinamas dabartinėje Nicos sutartyje apibrėžta kvalifikuota balsų dauguma.

Į viršų
Balsavimo švieslentė.Ar kvalifikuota balsų dauguma priimama daugiau sprendimų?

Taip. Pagal Lisabonos sutartį sprendimų priėmimas kvalifikuota balsų dauguma taikomas naujose politikos srityse. Europos Sąjunga suinteresuota paprastesne kovos su klimato kaita, energijos tiekimo patikimumo, humanitarinės pagalbos teikimo „karštuosiuose taškuose“ ir kitų politikos sričių sprendimų priėmimo tvarka. Kai kuriais iš kitų pakeitimų sprendžiami piliečių iniciatyvos, diplomatinės ir konsulinės apsaugos, procedūriniai ir kiti panašūs klausimai. Vieningai ir toliau turi būti sprendžiami mokesčių, užsienio politikos, gynybos, socialinės apsaugos ir kt. klausimai.

Į viršų
Dėlionė, vaizduojanti ES simbolį – 12 ratu išdėstytų žvaigždžių.Kokios svarbiausios Sutartyje numatytos institucijų reformos?

Skirtingai nuo esamų sutarčių, Lisabonos sutartyje visoms valstybėms narėms siūloma galimybė deleguoti po vieną narį į Europos Komisiją.

Europos Parlamente numatyta ne daugiau kaip 751 delegatų. Nustatyta, kad vienoje šalyje gali būti renkami ne daugiau kaip 96 ir ne mažiau kaip 6 delegatai.

Sukuriama nauja nuolatinės Europos Vadovų Tarybos Pirmininko pareigybė. Pirmininką dvejų su puse metų kadencijai skiria Europos Vadovų Taryba. Taip užtikrinamas didesnis Europos Vadovų Tarybos veiklos tęstinumas ir stabilumas.

Sukuriama ir Vyriausiojo Europos Sąjungos užsienio reikalų ir saugumo politikos įgaliotinio pareigybė. Vyriausiasis įgaliotinis yra Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas ir pirmininkauja Išorės santykių tarybai. Dėl to darniau veikiama tarptautinėje arenoje ir labiau išryškėja ES vaidmuo pasaulyje – ji įgauna „veidą“.

Į viršų
Žvakė ES simbolio fone.Kuo Pagrindinių teisių chartija naudinga piliečiams?

Lisabonos sutartyje Chartija įvardijama kaip faktinis teisių, kurias, ES nuomone, Sąjungos piliečiai turėtų turėti bendraudami su Sąjungos institucijomis, sąrašas ir įstatymiškai įpareigojamos Sąjungos garantijos. Šešiuose Chartijos skyriuose aptariamos  su asmens orumu susijusios teisės, laisvės, lygybė, solidarumas, su pilietybe susijusios teisės ir teisingumas. Šios teisės apibrėžtos iš esmės remiantis kitais tarptautiniais dokumentais, pavyzdžiui, Europos žmogaus teisių konvencija, taip įtraukiant juos į Europos Sąjungos teisinę sistemą.

Europos Sąjungos institucijos turi užtikrinti į Chartiją įtrauktas teises. Valstybės narės, įgyvendindamos Sąjungos teisės aktus, irgi turi laikytis šių įsipareigojimų. Teisingumo Teismas užtikrins, kad Chartijos nuostatos būtų tinkamai taikomos. Dėl Chartijos įtraukimo į teisinę sistemą Sąjungos galios nesumažėja, bet piliečių teisės ginamos griežčiau, jie turi daugiau laisvių.

Į viršų
Simbolinė temperatūros reguliavimo rankenėlė ant miniatiūrinio gaublio.Ar Lisabonos sutartimi išsaugoma tai, ką ES pasiekė aplinkos apsaugos srityje? Kaip dėl klimato kaitos?

Taip, visiškai. Lisabonos sutartyje teigiama, kad vienas iš Sąjungos tikslų yra tvarusis Europos vystymasis, visų pirma užtikrinant aukšto lygio aplinkos apsaugą ir gerinant aplinkos kokybę. Nors tvariojo vystymosi tikslas jau įtrauktas į esamas sutartis, Lisabonos sutartyje jis apibrėžiamas griežčiau ir aiškiau. Taip pat patvirtinama, kad tvarusis vystymasis yra vienas iš pagrindinių ES santykių su likusiu pasauliu tikslų.

Aplinkos apsauga yra viena iš ES ir valstybių narių bendros kompetencijos sferų. Kai Sąjunga imasi šios srities veiksmų, jais turi būti padedama siekti aiškių tikslų:išlaikyti, apsaugoti ir gerinti aplinkos kokybę, saugoti žmonių sveikatą, skatinti apdairiai ir racionaliai naudoti gamtos išteklius, remti tarptautines priemones, skirtas regioninėms ar pasaulinėms aplinkos problemoms spręsti.

Šiuo metu klimato kaita yra vienas iš didžiausių aplinkos, socialinių ir ekonominių uždavinių žmonijai. Lisabonos sutartyje kova su klimato kaita tarptautiniu lygmeniu yra konkretus ES aplinkos politikos tikslas. Šioje Sutartyje tarptautinių kovos su klimato kaita priemonių rėmimas įtrauktas į aplinkos politikos ES lygmeniu tikslus. Taip Sutartimi aiškiai pripažįstama, kad ES turi atlikti lyderės vaidmenį sprendžiant šios srities klausimus pasaulinėje arenoje.

Į viršų
Imami pirštų antspaudai.Kokie patobulinimai padaryti teisingumo ir vidaus reikalų srityje?

Teisingumo, laisvės ir saugumo srityje dėl Lisabonos sutarties paprasčiau imtis Europos lygmens veiksmų beveik visais atvejais taikant „Bendrijos metodą“, t. y. sprendimui dėl Komisijos siūlomų priemonių priimti pakanka kvalifikuotos balsų daugumos, labiau įtraukiamas Europos Parlamentas, valstybių narių parlamentams patikėta demokratinė kontrolė, o Teisingumo Teismas vykdo teisinę priežiūrą. Su Airija, Danija ir Jungtine Karalyste galioja specialūs susitarimai.

Į viršų
Pasaulis – stilizuotas Europos žemėlapio vaizdas.Ar Lisabonos sutartimi užtikrinamas svaresnis Europos balsas pasaulyje?

Taip, tai turėtų būti vienas iš didžiausių laimėjimų. Lisabonos sutartyje nustatyti bendrieji Sąjungos išorės veiksmų principai ir tikslai: demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, žmogaus orumo saugojimo, lygybės ir solidarumo principai.

Dauguma išorės santykių nuostatų Lisabonos sutartyje surašyta vienoje antraštinėje dalyje. Taip jas lengviau suprasti, daugiau darnos ir EUROPOS Sąjungos veiksmuose.

Dabartinės Vyriausiojo įgaliotinio bendrajai užsienio ir saugumo politikai (BUSP) pareigos susietos su Komisijos Pirmininko pavaduotojo pareigomis, taip sukuriant naują institucinę dvejopą pareigybę (Vyriausiasis užsienio reikalų ir saugumo politikos įgaliotinis ir Komisijos Pirmininko pavaduotojas). Dėl to darniau veikiama tarptautinėje arenoje ir labiau išryškėja ES vaidmuo pasaulyje – ji įgauna „veidą“ ir gali laipsniškai įtvirtinti „bendrąjį Europos interesą“.

Vyriausiajam įgaliotiniui ir Pirmininko pavaduotojui padeda bendra organizacija – Europos išorės veiksmų tarnyba (EEAS), sudaryta iš Tarybos, Komisijos ir valstybių narių diplomatinių tarnybų pareigūnų.

Lisabonos sutartyje numatytas ir konkretus humanitarinės pagalbos teisinis pagrindas. Šia nuostata pabrėžiamas tarptautinės teisės, nešališkumo, neutralumo ir nediskriminavimo principų taikymas. Joje taip pat numatoma sukurti Europos savanoriškąjį humanitarinės pagalbos korpusą.

Į viršų
Gaublį laikantis vaikas.Ar Sutartis kuo nors naudinga Afrikai ar šalims, kurioms reikia vystymosi ar humanitarinės pagalbos?

Lisabonos sutartyje pirmą kartą numatytas konkretus humanitarinės pagalbos teisinis pagrindas. Šia nuostata pabrėžiama šios politikos specifika ir tarptautinės humanitarinės teisės, visų pirma nešališkumo ir nediskriminavimo principų taikymas.

Lisabonos sutartyje aiškiai teigiama, kad skurdo mažinimas ir panaikinimas yra pagrindinis Sąjungos vystymosi bendradarbiavimo politikos tikslas. Į šį tikslą reikia orientuotis, kai Sąjunga įgyvendina besivystančioms šalims įtakos galinčią turėti politiką. Tai taip pat reiškia, kad vystymosi politika yra visavertės politikos rūšis, o ne tik bendrosios užsienio ir saugumo politikos priedėlis.

Svarstydama skubios finansinės pagalbos klausimus Taryba sprendimą dėl Komisijos pasiūlymo priims kvalifikuota balsų dauguma. Dėl to ateityje finansinė pagalba turėtų būti skiriama sparčiau.

Pagal Lisabonos sutartį vystymosi bendradarbiavimas ir humanitarinė pagalba laikoma „bendromis lygiagrečiomis kompetencijos sritimis“. Tai reiškia, kad Sąjunga laikosi savarankiškos politikos, dėl kurios valstybėms narėms netrukdoma naudotis savo galiomis, bet Sąjungos politika irgi nėra vien tik valstybių narių vykdomos politikos priedėlis.

Į viršų
ES vėliava greta kitų Europos šalių vėliavų.Ar dėl Sutarties sumažėja valstybių narių galimybės vykdyti savarankišką užsienio politiką?

Ne. Europos Sąjungos prašoma imtis veiksmų, kai tarptautinėje arenoje reikia užimti vieningą poziciją. Nemažai užsienio politikos klausimų Europos Sąjungos valstybės narės geriau išsprendžia veikdamos kartu.

Įsteigusi Vyriausiojo įgaliotinio pareigybę ES neįgauna naujų galių, bet jai tampa paprasčiau veikti išorės santykių srityje, nes išvengiama veiksmų dubliavimo ir sumaišties. Vyriausiasis įgaliotinis tvarko užsienio politikos reikalus vadovaudamasis visų 27 ES valstybių narių vieningai priimtais sprendimais. Šis pareigūnas prisideda prie valstybių narių užsienio politikos ar diplomatinio korpuso pareigūnų veiklos, bet jų nepakeičia.

Į viršų
Užduotį atliekantys ES kariai.Ar Sutartimi sukuriama Europos armija?

Ne. Karinius reikalus ir toliau tvarko pačios valstybės narės. Sutartyje numatyta, kad valstybės narės gali Sąjungai suteikti civilinių ir karinių išteklių bendroms saugumo ir gynybos operacijoms vykdyti. Tačiau bet kuri valstybė narė turi teisę prieštarauti, kad tokios operacijos būtų vykdomos, o visi ištekliai tokioms operacijoms visada skiriami tik savanoriškai.

Valstybių narių grupė gali imtis nuginklavimo operacijų, humanitarinių, gelbėjimo, karinių konsultacijų teikimo ir taikos palaikymo užduočių, jeigu to nori ir turi tam reikalingų pajėgumų. Nė viena valstybė narė negali būti verčiama dalyvauti tokiose operacijose.

Į viršų
Darbininkai.Ar dėl Lisabonos sutarties sumenkinami socialiniai ES laimėjimai

Visiškai ne. Lisabonos sutartis sudaro sąlygas ES išsaugoti ir toliau plėtoti socialinius laimėjimus, visapusiškai atsižvelgiant į valstybių narių prerogatyvas. 

Prie Sąjungos tikslų priskiriama labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos kūrimas, visiško užimtumo ir socialinės pažangos užtikrinimas. Valstybių narių ekonomikos ir užimtumo politikos koordinavimas priklauso Sąjungos kompetencijai, todėl galima derinti ir valstybių narių socialinę politiką.

Lisabonos sutartyje yra „socialinė sąlyga“, kuria reikalaujama, kad formuojant ir įgyvendinant visų krypčių politiką būtina atsižvelgti į socialinius klausimus (didelio užimtumo, tinkamos socialinės apsaugos, kovos su socialine atskirtimi skatinimas ir pan.).

Lisabonos sutartimi pripažįstamos ir pagrindinės teisės, įtraukiant į ją teisiškai įpareigojančią nuorodą į Pagrindinių teisių chartiją. Sutartyje yra skirsnis dėl solidarumo, kuriame išvardijamos įvairios tiesiogiai su socialine sritimi susijusios teisės ir principai, pavyzdžiui, teisė į informaciją ir konsultacijas įmonėse, teisė sudaryti kolektyvinius susitarimus ir imtis kolektyvinių veiksmų, teisė gauti nemokamas įdarbinimo paslaugas ir apsaugą nuo nepagrįsto atleidimo iš darbo, teisė į socialinę apsaugą ir socialinę pagalbą ir kt.

Į viršų
Įvairių ES šalių pašto dėžutės.Ar dėl Lisabonos sutarties kyla pavojus viešosioms paslaugoms?

Ne. Lisabonos sutartimi pripažįstama, kad viešosios paslaugos yra būtina socialinės ir regionų sanglaudos priemonė. Prie Sutarties pridėtas specialus protokolas, kuriame išdėstyti pagrindiniai veiksmingų visuotinės svarbos paslaugų skatinimo principai, kuriais ES galės grįsti savo veiklą ateityje.

Chartijoje nurodoma, kad Europos Sąjunga, siekdama skatinti socialinę ir teritorinę sanglaudą, pripažįsta ir užtikrina teisę naudotis bendros ekonominės svarbos paslaugomis, kaip numatyta pagal valstybių narių teisės aktus ir tvarką.

Lisabonos sutartyje bendros ekonominės svarbos paslaugos priskiriamos prie „bendrų Europos Sąjungos vertybių“, pabrėžiamas jų vaidmuo skatinant Europos Sąjungos socialinę ir teritorinę sanglaudą. 

Dėl didelės šių paslaugų svarbos Lisabonos sutartyje reikalaujama, kad Europos Sąjunga ir jos valstybės narės užtikrintų, kad minėtos paslaugos būtų teikiamos remiantis tokiais principais ir sąlygomis (visų pirma ekonominėmis ir finansinėmis sąlygomis), dėl kurių jos atitiktų savo paskirtį. 

Į viršų
Dėžutės su ES ir jos valstybių narių vėliavomis.Ar įsigaliojus Lisabonos sutarčiai „Briuselyje“ priimama daugiau sprendimų?

Ne. Sutartimi užtikrinama, kad ES politika įgyvendinama labiau decentralizuotai ir skaidriau, užtikrinant, kad sprendimus priimtų piliečiams kuo artimesnės institucijos. Išryškinamas ES teisinės struktūros vietos bei regionų matmuo ir pabrėžiama, kad Sąjunga turi paisyti nacionalinės valstybių narių tapatybės, atsispindinčios jų pagrindinėse institucijose, įskaitant regionų ir vietos savivaldą. Sutartimi tik supaprastinamas Sąjungos ir valstybių narių galių pasidalijimas, aiškiai apibrėžiant kas už ką atsakingas. Dabar dėl to yra mažiau neaiškumo ir sumaišties.

Į viršų
Moteris, piešianti Europos žemėlapį.Ar Lisabonos sutartimi sukuriama Europos „supervalstybė“?

Ne. Lisabonos sutartis yra tarptautinė sutartis, dėl kurios susitarė ir kurią ratifikavo suverenios valstybės narės, sutinkančios bendrai naudotis dalimi savo suverenių teisių bendradarbiaudamos viršvalstybiniu lygiu. Lisabonos sutartyje pripažįstama, kad Europos Sąjunga vykdo valstybių narių ir jų piliečių valią, ir kad jos galias jai suteikia valstybės narės.

Sutartimi nekeičiamas ES pagrindas, bet įvedama kai kurių svarbių institucinių naujovių, dėl kurių Europos Sąjunga taps stipresnė ir veiksmingesnė. Valstybės narės nuo to nenukenčia, priešingai – ES prisideda prie valstybių narių pastangų, kai pastarųjų nepakanka norimam tikslui pasiekti.

Į viršų
Didelę knygą skaitantis vaikas.Kodėl Lisabonos sutartį suprasti nė kiek ne lengviau?

ES sutarčių sąlygos visada buvo keičiamos atliekant dalinius ankstesnių sutarčių pakeitimus. Taip buvo su Suvestiniu Europos aktu, Mastrichto, Amsterdamo ir Nicos sutartimis. Lisabonos sutartis irgi nėra išimtis. Dvi pagrindinės Sąjungos sutarys pervadinamos Europos Sąjungos sutartimi ir Europos Sąjungos veikimo sutartimi. Jos bus lygiavertės.

Paskelbtas ir dviejų pagrindinių Sutarčių konsoliduotas tekstas, į kurį įtraukti Lisabonos sutarties straipsniuose numatyti pakeitimai.

Į viršų
Mergina, nuo delno lyg plunksnelę pučianti mažytę ES vėliavą.Kaip ir kada įsigaliojo Lisabonos sutartis?

Lisabonos sutartis įsigaliojo 2009 m. gruodžio 1 d. Tam ją turėjo ratifikuoti visos dvidešimt septynios valstybės narės. Kiekviena valstybė narė, vadovaudamasi savo konstitucinėmis normomis, pati nusprendė, ar sutartį ratifikuoti referendumu, ar balsavimu parlamente.

Į viršų
Teisinė informacija | Slapukai | Apie svetainę EUROPA | Paieška | Kontaktai | Į puslapio pradžią