EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Jūrų išteklių išsaugojimas ir valdymas

Reglamentas Nr. 2371/2002 pakloja bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP), kurios tikslas – užtikrinti ekonominiu, aplinkos ir socialiniu požiūriais tausų gyvųjų vandens išteklių naudojimą, pamatus. Šiame reglamente numatytos taikyti priemonės paremtos atsargos principo taikymu ir pagrįstais mokslininkų vertinimais. Jomis stengiamasi užtikrinti žuvų atsargos bei jūrinių ekosistemų saugojimą ir apsaugą, prieigą prie vandens ir prie išteklių, reglamentuoti žvejybą, kontroliuoti veiklą, sprendimų priėmimus ir garantuoti suinteresuotų šalių dalyvavimą visuose žuvininkystės politikos etapuose.

DOKUMENTAS

2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką [Žr. iš dalies keičiantį (-čius) aktą (-us)].

SANTRAUKA

Bendroji žuvininkystės politika apima vandens išteklių saugojimą, valdymą ir naudojimą, taip pat žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimą ir prekybą. Ji numato aiškias priemones, susijusias su:

  • gyvųjų vandens išteklių saugojimu, valdymu ir naudojimu;
  • žvejybos poveikio aplinkai apribojimu;
  • galimybės naudotis vandenimis ir ištekliais sąlygomis;
  • laivyno pajėgumu;
  • kontrole;
  • akvakultūra;
  • bendruoju rinkos organizavimu;
  • tarptautiniais santykiais.

Saugojimas ir tausojimas

Europos Sąjunga (ES) imasi reikiamų priemonių, kad reglamentuotų galimybę naudotis žvejybos vandenimis bei ištekliais ir garantuotų tausojančią žvejybą. Šios priemonės taikomos kiekvienai išteklių rūšiai ar išteklių grupėms. Jomis siekiama riboti mirtingumą dėl žvejybos ir žvejybos poveikį aplinkai tokiais būdais:

  • priimant žvejybos išteklių, kurie sumažėjo ir nebesiekia saugių biologinių ribų, atkūrimo planus;
  • priimant valdymo planus, užtikrinančius, kad išteklių dydžiai bus išlaikyti ir atitiks saugias biologines ribas;
  • nustatant tausojančio išteklių naudojimo tikslus;
  • ribojant sugavimo normas;
  • nustatant žvejybos laivų, kuriems leista žvejoti, skaičių ir rūšį;
  • ribojant žvejybos pastangas;
  • numatant technines priemones, skirtas išrankesnei žvejybai skatinti arba žvejybos poveikiui jūros ekosistemoms ir nepagrindinėms rūšims sumažinti. Šios priemonės taip pat gali būti susijusios su žvejybos įrankių konstrukcija, laive esančių žvejybos įrankių skaičiumi ir dydžiu bei zonų ir (arba) laikotarpių, kur ir kada žvejyba būtų draudžiama arba apribota, nustatymu.

Jei kyla didelė grėsmė išteklių arba jūros ekosistemos apsaugai, Europos Komisija arba valstybės narės gali imtis nepaprastųjų priemonių, kurios truktų nuo trijų iki šešių mėnesių. Valstybės narės sprendimas galioja tik jos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse. Jos taip pat gali imtis žūklės rajonų išteklių apsaugos ir nediskriminuojančių valdymo priemonių jūros ekosistemoms apsaugoti 12 jūrmylių zonoje nuo savo bazinių linijų. Jei šios priemonės susijusios su kitų valstybių narių žvejybos laivais, tokių priemonių turi būti imamasi tik pasikonsultavus su Komisija ir susijusiomis valstybėmis narėmis bei regioninėmis konsultacinėmis tarybomis. Valstybės narės gali taikyti ir kitas išteklių saugojimo ir valdymo priemones su jų vėliava plaukiojantiems laivams su sąlyga, kad tai neprieštarauja Bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) tikslams.

Žvejybos pajėgumo reguliavimas

Kad būtų pasiektas žvejybos pajėgumo ir jų žvejybos galimybių balansas, valstybės narės privalo reguliuoti savo žvejybos pajėgumą. Dėl kritinės daugumos Europos Bendrijos vandenyse esančių išteklių situacijos nuo 2002 m. gruodžio 31 d. bendrasis Bendrijos laivyno pajėgumas apribotas. Todėl pradėti naudotis nauju žvejybos laivu dabar galima tik pašalinus iš Bendrijos laivyno kitą tokio paties pajėgumo laivą (laivo pajėgumas vertinamas pagal tonažą GT ir variklio galią kW). Nuo 2003 m. sausio 1-osios senesniųjų tonažo didinimas nepašalinus kitų laivų leidžiamas tik atlikus patobulinimus, skirtus saugai laive, darbo sąlygoms, higienai ir produkcijos kokybei gerinti.

Būtinas žvejybos pajėgumo sumažinimas yra valdymo ir atkūrimo planų įgyvendinimo dalis. Bet koks naujo laivo pašalinimas su viešąja parama (skiriama valstybės narės ir (arba) Bendrijos) yra galutinis – pašalintasis laivas negali būti pakeistas. Kiekvienais metais Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai valstybių narių pastangų siekiant tausojančio balanso tarp žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių rezultatų suvestinę, parengtą pagal metines valstybių narių ataskaitas. Ji taip pat administruoja Bendrijos žvejybos laivų registrą, kuriame pateikiama visa informacija apie laivo charakteristikas ir veiklą, būtina nepriekaištingam BŽP taikymui užtikrinti.

Galimybė naudotis vandenimis ir ištekliais

Visi Bendrijos žvejybos laivai turi vienodas naudojimosi vandenimis ir ištekliais teises visuose Bendrijos vandenyse, išskyrus 12 jūrmylių zoną nuo valstybių narių jurisdikcijai priklausančių bazinių linijų (I priedas). Šetlando regionui taikomos ypatingos taisyklės (II priedas). Taryba kasmet nustato bendrąsias leistino sugavimo (BLS) normas ir paskirsto tarp valstybių narių žvejybos galimybes taip, kad kiekvienai valstybei narei būtų užtikrintas santykinis žvejybos stabilumas, priklausantis nuo išteklių arba žūklės rajono. Vėliau valstybės narės sprendžia dėl žvejybos galimybių paskirstymo būdo savo laivams. Taip pat valstybės narės gali apsikeisti visomis arba dalimi joms paskirtų žvejybos galimybių. Be to, Taryba nustato trečiųjų šalių žvejybos galimybes Bendrijos vandenyse.

Kontrolė ir vykdymas

Siekiant užtikrinti Bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) taisyklių laikymąsi visoje gamybos linijoje, pradedant laivu ir baigiant mažmenininku, buvo sukurta Bendrijos žuvininkystės kontrolės sistema. Jūroje visada buvo vykdoma kontrolė, bet, siekiant patikrinti, ar žuvys buvo sugautos teisėtai, ji buvo sustiprinta uostuose, transportuojant, žuvies perdirbimo įmonėse, rinkoje ir pan.

Kontrolės sistema taikoma visoms žuvininkystės veiklos sritims Bendrijos vandenyse, taip pat Bendrijos laivų ir ES piliečių valdomų laivų veiklos sritims Bendrijos ir ne Bendrijos vandenyse. Kontrolė taip pat taikoma žuvininkystės produktų perdirbimui ir prekybai, su jautriais ištekliais susijusiai laisvalaikio žvejybai ir akvakultūrai.

Sprendimų priėmimas ir konsultavimas

Sprendimus dėl žuvininkystės priima Europos Parlamentas ir Taryba, atsižvelgdami į Komisijos siūlymus ir pasikonsultavę su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu ir Regionų komitetu. Kai kuriais atvejais sprendimas priimamas pritarus Žuvininkystės ir akvakultūros patariamajam komitetui pagal Sprendimą 1999/468/EB, kuriame nustatoma Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarka.

Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros patariamasis komitetas (ŽAPK), įsteigtas 1971 m. ŽAPK veikia kaip nuolatinio dialogo su žuvininkystės pramone forumas. Komitetą sudaro 21 narys, kurių kiekvienas atstovauja pagrindinėms žuvininkystės ir akvakultūros pramonės šakoms (gamyba, perdirbimas, prekyba) ir vartotojų interesams bei neprofesinėms aplinkos ir plėtros srities organizacijoms. ŽAPK sudaro keturios darbo grupės, kurios teikia rekomendacijas tokiais klausimais:

  • 1 grupė: prieiga prie žuvininkystės išteklių ir žvejybinės veiklos vadyba;
  • 2 grupė: akvakultūra, t. y. žuvų auginimas, kiaukutiniai ir moliuskai;
  • 3 grupė: rinkos ir prekybos politika;
  • 4 grupė: bendrieji klausimai, t. y. ekonomika ir sektoriaus analizė.

Siekiant padidinti žuvininkystės sektoriaus atstovų ir kitų BŽP veikiamų sektorių, kaip antai aplinkos apsaugos, ir vartotojų suinteresuotų atstovų dalyvavimą buvo įsteigtos Regioninės konsultacinės tarybos (RKT). Jos apima jūros rajonus, priklausančius ne mažiau kaip dviejų valstybių narių jurisdikcijai. Regioninių konsultacinių tarybų veikloje dalyvauja ir mokslininkai. Regionines konsultacines tarybas gali konsultuoti Komisija, pvz., dėl išteklių atkūrimo ar valdymo planų kūrimo ir įgyvendinimo. Be to, jos savo nuožiūra teikia Komisijai ar atitinkamai valstybei narei rekomendacijas ir informuoja apie problemas, kylančias įgyvendinant BŽP.

Su žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetu (ŽMTEK), sudarytu iš aukšto lygio mokslo ekspertų, reguliariai konsultuojamas gyvųjų vandens išteklių apsaugos ir valdymo klausimais. Teikdama siūlymus dėl žuvininkystės valdymo Komisija atsižvelgia į ŽMTEK rekomendacijas.

Komisija iki 2012 m. pabaigos pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie apsaugą ir tausojimą bei žvejybos pajėgumo reguliavimą.

Nuorodos

Dokumentas

Įsigaliojimo data

Perkėlimo į valstybių narių teisę terminas

Oficialusis leidinys

Reglamentas (ES) Nr. 2371/2002

2003 1 1

-

OL L 358, 2002 12 31

NUKRYPTI LEIDŽIANČIOS NUOSTATOS

Nukrypti leidžiančios nuostatos dėl atokiausiuose Bendrijos regionuose registruoto žvejybos laivyno valdymo:Reglamentas (EB) Nr. 639/2004 [Oficialusis leidinys L 102, 2004 4 7]Pakeitė:Reglamentas (EB) Nr. 1646/2006 [Oficialusis leidinys L 309, 2006 11 9]Reglamentas (EB) Nr. 1207/2008 [Oficialusis leidinys L 327, 2008 12 5] Kadangi atokiausiuose regionuose žuvininkystė labai svarbi, šis reglamentas atsižvelgia į specifinę jų struktūrinę, socialinę ir ekonominę žvejybos laivyno vadybos situaciją.

Naujosioms valstybėms narėms pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 išlygas, susijusias su žvejybos laivyno atskaitos taškais, taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos:Reglamentas (EB) Nr. 1242/2004 [Oficialusis leidinys L 236, 2004 7 7]Reglamentas (EB) Nr. 783/2007 [Oficialusis leidinys L 175, 2007 7 5] Šie reglamentai numato naujosioms valstybėms narėms taikomas leidžiančias nukrypti nuostatas, susijusias su atskaitos taškais ir paramos laivynui atnaujinti skyrimu.

Iš dalies keičiantis (-ys) aktas (-ai)

Įsigaliojimo data

Perkėlimo į valstybių narių teisę terminas

Oficialusis leidinys

Reglamentas (EB) Nr. 865/2007

2007 7 27

-

OL L 192, 2007 7 24

Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009

2009 12 23

-

OL L 343, 2009 12 22

Reglamentas (EB) Nr. 1152/2012

2012 12 21

-

OL L 343, 2012 12 14

Reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 lydintys pakeitimai ir pataisos buvo įrašyti į pagrindinį tekstą.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Žvejybos galimybės

2013 m. sausio 21 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 40/2013, kuriuo nustatomos 2013 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių, dėl kurių vedamos tarptautinės derybos ar kuriems taikomi tarptautiniai susitarimai, žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse ir ES laivams tam tikruose ne ES vandenyse [Oficialusis leidinys L 23, 2013 1 25].

2013 m. sausio 21 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 39/2013, kuriuo ES laivams nustatomos 2013 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių, dėl kurių nevedamos tarptautinės derybos ir kuriems netaikomi tarptautiniai susitarimai, žvejybos galimybės [Oficialusis leidinys L 23, 2013 1 25].

2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1262/2012, kuriuo nustatomos ES laivams taikomos tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybės 2013 m. ir 2014 m. [Oficialusis leidinys L 356, 2012 12 22].

Laivynas

2010 m. lapkričio 10 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1013/2010, nustatantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 III skyriuje išdėstytos Sąjungos laivyno politikos įgyvendinimo taisykles [Oficialusis leidinys L 293, 2010 11 11]. Šis reglamentas taikomas visiems Bendrijos laivams, išskyrus laivus, kurie naudojami vien tik akvakultūroje, ir tuos, kurie įregistruoti atokiausiuose Prancūzijos, Portugalijos ir Ispanijos regionuose. Jame nustatomi tonažu (GT) ir galia (kW) išreikšti atskaitos lygiai, nuo 2003 m. sausio 1 d. taikomi kiekvienai valstybei narei. Šis reglamentas taip pat nustato tinkamumo ir tonažo didinimo sąlygas. Kiekviena valstybė narė privalo rinkti duomenis apie BŽP įgyvendinimą ir laivų išbraukimą (arba pakeitimą) iš Europos Sąjungos laivyno. Apie bet kokį laivo atnaujinimą, susijusį su jo žvejybos pajėgumo kaita, privaloma pranešti.

2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 26/2004 dėl Bendrijos žvejybos laivyno registro [Oficialusis leidinys L 5, 2004 1 9]. Šis reglamentas nustato būtiniausią informaciją apie su valstybės narės vėliava plaukiojančius žvejybos laivus, kuri turi būti nurodyta šios valstybės tvarkomame nacionaliniame registre. Taip pat reglamentas nustato valstybių narių įsipareigojimus dėl duomenų iš jų nacionalinio registro surinkimo, patvirtinimo ir perdavimo Komisijai ir pačios Komijos įsipareigojimus dėl Bendrijos žvejybos laivų registro vadybos. Laivai įregistruojami suteikiant unikalų žvejybos laivo tapatumo nustatymo numerį CFR (angl. Community Fleet Register), kuris jokiu būdu negali būti pakeistas arba priskirtas kitam laivui.

Žr. konsoliduotąją versiją

See also

  • Žuvininkystės išteklių ir aplinkos valdymas

Paskutinį kartą atnaujinta: 08.02.2013

Top