EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Stokholmo programa

Stokholmo programa – tai Europos Sąjungos (ES) veiklos teisingumo, laisvės ir saugumo srityje gairės 2010–2014 m. laikotarpiu.

DOKUMENTAS

The Stokholmo programa – atvira ir saugi Europa piliečių labui ir saugumui (OL C 115, 2010 5 4).

SANTRAUKA

Stokholmo programoje išdėstyti Europos Sąjungos (ES) prioritetai teisingumo erdvės, laisvės ir saugumo srityse 2010–2014 m. laikotarpiu. Ankstesnių, Tamperės ir Hagos, programų pasiekimais grindžiama naująja programa siekiama pasirengti ateities iššūkiams ir toliau stiprinti teisingumo, laisvės ir saugumo erdvę veiksmais, kurių dėmesio centre yra piliečių interesai ir poreikiai.

Siekiant kurti saugią Europą, kur gerbiamos pagrindinės piliečių teisės ir laisvės, Stokholmo programa daugiausiai dėmesio skiria šiems prioritetams:

Teisių Europa

Abstrakčią Europos pilietybės idėją reikia paversti konkrečia realybe. Ji turi užtikrinti ES piliečiams pagrindines teises ir laisves, išdėstytas ES pagrindinių teisių chartijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. ES piliečiai turi turėti galimybę naudotis šiomis teisėmis ES ir už jos ribų, žinodami, kad bus užtikrintas jų privatumas, ypač asmens duomenų saugumas. Teisių Europa turi būti erdvė, kurioje:

  • piliečiai ir jų šeimų nariai gali visiškai naudotis teise laisvai judėti;
  • gerbiama įvairovė, saugomos labiausiai pažeidžiamos žmonių grupės (vaikai, mažumos, kaip antai romai, smurto aukos ir t. t.) ir kovojama su rasizmu bei ksenofobija;
  • saugomos įtariamųjų ir kaltinamųjų baudžiamuosiuose procesuose teisės;
  • ES pilietybė skatina piliečių dalyvavimą ES demokratiniame gyvenime užtikrinant sprendimų priėmimo skaidrumą, prieigą prie dokumentų bei gerą administravimą ir garantuoja piliečiams teisę į konsulinę apsaugą už ES ribų.

Teisingumo Europa

Turi būti sukurta visą ES apimanti Europos teisingumo erdvė. Siekiant ES geriau užtikrinti piliečių teises, jiems turi būti palengvinta prieiga prie teisingumo. Tuo pačiu ES reikia toliau plėtoti bendradarbiavimą tarp teisminių institucijų ir teismų sprendimų tarpusavio pripažinimą tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose. Šiuo tikslu ES valstybės turėtų naudoti e. teisingumo priemones (informacijos ir telekomunikacijų technologijas teisingumo srityje), priimti bendras minimalias taisykles, vienodinančias baudžiamąją ir civilinę teisę, ir stiprinti tarpusavio pasitikėjimą. Taip pat ES privalo siekti darnos su tarptautine teisine tvarka, kad būtų sukurta saugi bendravimo su ES nepriklausančiomis šalimis teisinė aplinka.

Europa, kuri saugo

Stokholmo programa rekomenduoja plėtoti ES vidinę saugumo strategiją, siekiant pagerinti piliečių apsaugą ir sustiprinti kovą su organizuotu nusikalstamumu bei terorizmu. Šia strategija, kuri yra grindžiama solidarumo dvasia, siekiama stiprinti policijos ir teismų bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, taip pat bendradarbiavimą sienų valdymo, civilinės saugos ir nelaimių valdymo srityse. Vidinė saugumo strategija bus vykdoma pagal ryžtingą, horizontalų ir visas sritis apimantį principą su aiškiomis užduotimis, paskirstytomis ES ir jos valstybėms. Jos dėmesio centre bus kova su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, kaip antai:

  • prekyba žmonėmis;
  • seksualine prievarta, seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija;
  • elektroniniais nusikaltimais;
  • ekonominiais nusikaltimais, korupcija, klastojimu ir piratavimu;
  • narkotikais.

Kovojant su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, vidinis saugumas neišvengiamai susijęs su išoriniu. Dėl to reikia atsižvelgti į ES išorinę saugumo strategiją ir stiprinti bendradarbiavimą su ES nepriklausančiomis šalimis.

Prieiga prie Europos

ES privalo toliau plėtoti bendro sienų valdymo ir vizų politiką, kad ne ES piliečiams palengvėtų prieiga prie Europos ir būtų užtikrintas ES piliečių saugumas. Gera sienų apsauga būtina siekiant kovoti su neteisėta imigracija ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu. Tuo pačiu būtina užtikrinti prieigą tiems, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, ir pažeidžiamoms žmonių grupėms, kaip antai nelydimiems nepilnamečiams. Dėl to reikia stiprinti FRONTEX (Europos išorės sienų agentūros) vaidmenį, kad ji galėtų veiksmingiau spręsti dabartines ir ateities problemas. Stiprinant išorės sienų valdymo sistemą, ne mažiau svarbios ir antrosios kartos Šengeno informacinė sistema (SIS II) bei Vizų informacinė sistema (VIS), todėl jas reikia iki galo įdiegti. Taip pat būtina toliau plėtoti bendrą vizų politiką ir stiprinti regioninį konsulinį bendradarbiavimą.

Solidarumo Europa

Pagal Europos imigracijos ir prieglobsčio paktą, ES privalo sukurti išsamią ir lanksčią migracijos politiką. Ši politika turėtų būti grindžiama solidarumu bei atsakomybe ir atsižvelgti tiek į ES valstybių, tiek migrantų poreikius. Taip pat ji turėtų atsižvelgti į ES valstybių darbo rinkos poreikius ir mažinti protų nutekėjimą iš ES nepriklausančių šalių. Ne mažiau svarbu įdiegti tvirtą integracijos politiką, kuri užtikrintų migrantų teises. Į bendrą migracijos politiką reikia įtraukti veiksmingą bei tvarią grąžinimo politiką. Taip pat būtina toliau siekti užkirsti kelią neteisėtai migracijai, ją valdyti bei valdyti neteisėtą imigraciją ir kovoti su ja. Reikia stiprinti dialogą ir bendradarbiavimą su ES nepriklausančiomis šalimis (tiek tranzitinėmis, tiek kilmės šalimis), ypač stiprinant visuotinio požiūrio į migraciją plėtojimą.

Būtina dėti pastangas iki 2012 m. sukurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą (BEPS). Tam reikia įkurti Europos prieglobsčio paramos biurą. Pateikdama bendras prieglobsčio suteikimo procedūras ES valstybėms ir vienodą statusą tarptautinę apsaugą gavusiems asmenims, Europos Sąjungoje BEPS sukurtų apsaugos ir solidarumo erdvę.

Europa globalizuotame pasaulyje

Į ES politikos išorinį aspektą taip pat reikia atsižvelgti teisingumo, laisvės bei saugumo srityse. Taip bus lengviau spręsti atitinkamas dabartines ES problemas ir stiprinti bendradarbiavimo su ES nepriklausančiomis šalimis galimybes. Šioje srityje ES siekia dirbti pagal šiuos principus:

  • laikytis bendros ES išorės santykių politikos;
  • bendradarbiauti su ES nepriklausančiomis šalimis (tarp jų valstybėmis kandidatėmis, kaimyninėmis, EEE ir Šengeno erdvės valstybėmis, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Rusijos Federacija);
  • skatinti Europos ir tarptautinius standartus bei vertybes, taip pat ratifikuoti Jungtinių Tautų, Europos Tarybos ir Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos konvencijas;
  • keistis informacija apie dvišalę ir daugiašalę veiklą;
  • laikytis solidarumo, darnos ir papildomumo dvasios;
  • veiksmingai naudoti visas esamas priemones ir išteklius;
  • stebėti, vertinti ir teikti informaciją apie teisingumo ir vidaus reikalų išorinį aspektą;
  • užimti aktyvią poziciją išorės santykiuose.

Stokholmo programa įgyvendinama pagal veiksmų planą, kuris bus patvirtintas iki 2010 m. birželio.

See also

  • Stokholmo programos (EN) (FR) (SV) tinklalapis

Paskutinį kartą atnaujinta: 16.03.2010

Top