RSS
Abėcėlinė rodyklė
Šis puslapis prieinamas 23 kalbu
Naujos galimos kalbos:  BG - CS - ET - GA - LV - LT - HU - MT - PL - RO - SK - SL

We are migrating the content of this website during the first semester of 2014 into the new EUR-Lex web-portal. We apologise if some content is out of date before the migration. We will publish all updates and corrections in the new version of the portal.

Do you have any questions? Contact us.


Finansinių sandorių mokestis

Ekonomikos ir finansų krizės sąlygomis vis labiau visuotinai pripažįstama, kad daugiau prisidėti turėtų finansų sektorius, kurio dauguma finansinių sandorių iki šiol buvo neapmokestinti PVM mokesčiu. Siūloma direktyva siekiama nustatyti bendrą finansinių sandorių, kurių pagrindinis tikslas – įtraukti finansų institucijas į krizės sąnaudas ir išvengti finansinių sandorių vidaus rinkos susiskaldymo, mokestį.

PASIŪLYMAS

2011 m. rugsėjo 28 d. pasiūlymas TARYBOS DIREKTYVA dėl bendros finansinių sandorių mokesčio sistemos ir kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/7/EB (KOM(2011) 594 galutinis – neskelbta Oficialiajame leidinyje).

SANTRAUKA

Šiuo pasiūlymu siekiama nustatyti bendrą finansinių sandorių mokesčių sistemą * (TTF).

Ji apima visus finansinius sandorius, t. y.: pirkimo ir pardavimo finansines priemones, pavyzdžiui, įmonių akcijas, obligacijas, pinigų rinkos priemones, investicinių fondų akcijas, struktūrizuotas ir išvestines finansines priemones ir išvestinių priemonių sutarčių sudarymą arba modifikaciją, jei bent viena sandorio šalis yra įsteigta valstybėje narėje (VN), o VN įsteigta finansinė įstaiga (pavyzdžiui, investicinės įmonės, reguliuojama rinka, kredito įstaigos, draudimo ar perdraudimo įmonės, kolektyvinio investavimo subjektai ir pensijų fondai bei jų valdytojai, kai kurios kitos įmonės, kurios didelę dalį savo veiklos sudaro sandorius) sandorį sudaro savo arba trečiosios šalies vardu arba veikia sandorio šalies vardu.

Apskritai finansų įstaiga yra laikoma įsteigta VN ir veikia kaip tokia, bet reikia pažymėti, kad tam tikromis sąlygomis, kai finansų įstaiga įsteigta ne VN ir ji sudaro, pavyzdžiui, finansinį sandorį su VN įsteigta įstaiga, ji taip pat laikoma įsteigta VN teritorijoje (kaip nurodyta šiuo atveju).

Direktyva netaikoma toliau nurodytiems subjektams:

  • Europos finansinio stabilumo fondui;
  • bet kuriai tarptautinei finansų institucijai, įsteigtai dviejų ar daugiau VN, kurios pagrindinis tikslas – pritraukti lėšų ir teikti finansinę paramą savo nariams, kuriuos paveikė ar kuriems gresia finansiniai sunkumai;
  • pagrindinėms sandorio šalims, t. y. juridiniams asmenims, tarpininkaujantiems finansinio sandorio šalims;
  • centriniams nacionaliniams ar tarptautiniams vertybinių popierių depozitoriumams.

Direktyva netaikoma toliau nurodytiems sandoriams:

Pareikalavimas, apmokestinamoji vertė ir finansinių sandorių mokestis

Finansinių sandorių mokestis mokamas nuo to laiko, kai sudaromas sandoris. Vėlesnis finansinio sandorio anuliavimas ar ištaisymas neturi įtakos skolos apmokėjimo datai, išskyrus klaidų atvejus.

Kalbant apie kitus sandorius nei išvestiniai finansiniai sandoriai, taikomo finansinių sandorių mokesčio apmokestinamoji vertė iš esmės atitinka visus elementus, sudarančius sumą, sumokėtą ar gautą iš kitos sandorio šalies ar trečiosios sandorio šalies mainais už perleidimą.

Dėl sandorių, susijusių su išvestinėmis sutartimis, finansinių sandorių mokestis yra lygus išvestinės sutarties sąlyginei sumai (tai yra nominali suma, naudojama mokėjimams, susijusiems su išvestinių priemonių sutartimi, apskaičiuoti), nustatytai sudarant finansinį sandorį.

Jei reikia, taikomas valiutų keitimo kursas, naujausias tuo metu, kai finansinių sandorių mokestis tampa mokėtinas, naudojant labiausiai atspindintį kursą VN valiutų rinkoje arba valiutos keitimo kursą, nustatomą atsižvelgiant į minėtą rinką.

Finansinių sandorių mokesčiai, kuriuos turi taikyti valstybės narės, negali būti mažesni nei (minimalūs tarifai):

  • 0,1 % visiems finansiniams sandoriams, nesusijusiems su išvestinių finansinių priemonių sandoriais;
  • 0,01 % visiems finansiniams sandoriams, susijusiems su išvestinių finansinių priemonių sandoriais.

Finansinių sandorių mokesčių mokėjimas, susiję įsipareigojimai ir sukčiavimo, vengimo mokėti ar piktnaudžiavimo prevencija

Finansinių sandorių mokesčiai priklauso visoms finansinėms institucijoms (įsteigtoms valstybėje narėje), kurios atitinka nurodytas sąlygas:

  • ji yra sandorio šalis, veikianti savo arba trečiųjų šalių sąskaita;
  • veikia sandorio šalies vardu;
  • sandoris atliekamas jos vardu.

Reikėtų pažymėti, kad kiekviena finansinė institucija, kuri yra viena sandorio šalių ar kuri yra įtraukta į sandorį, yra atsakinga už mokesčius. Už vieną finansinį sandorį mokesčius mokėti turi abi sandorio šalys pagal mokesčių tarifą, taikomą susijusios VN finansinėje įstaigoje.

Tačiau kai finansų įstaiga veikia kitos finansų įstaigos vardu, pastaroji turi mokėti finansinių sandorių mokestį.

Be to, kiekviena sandorio šalis yra bendrai atsakinga už šio finansinio sandorio mokestį, kurį reikia sumokėti finansų institucijai.

Finansinio sandorio mokesčių, skirtų mokesčių administratoriui, terminai yra tokie:

  • tuo metu, kai mokestis tampa mokėtinas, sandorį atliekant elektroniniu būdu;
  • visais kitais atvejais per tris darbo dienas nuo to laiko, kai mokestis tampa mokėtinas.

VN turi nustatyti papildomus reikalavimus, siekiant užtikrinti ir patikrinti mokesčių mokėjimą.

Valstybės narės negali įvesti ar išlaikyti kitų finansinių sandorių mokesčių, išskyrus finansinio sandorio mokesčius ar pridėtinės vertės mokestį (DA) (PVM), numatytą PVM direktyvoje.

Kontekstas

2010 spalio 7 d. Europos Komisija nustatė, jog svarbu įtraukti finansinių sandorių mokestį (TTF) į komunikatą, susijusį su finansų sektoriaus apmokestinimu. Siūloma direktyva sudaro šią galimybę ir taip žengia pirmąjį žingsnį kuo pasaulietiškesnės mokesčių sistemos link.

Pagrindiniai dokumente vartojami terminai
  • Finansinis sandoris: tai yra šios operacijos:
    1. finansinių priemonių pirkimas ir pardavimas iki kompensacijos ir atsiskaitymo, įskaitant atpirkimo sutartis, taip pat paskolų ar vertybinių popierių sutartis;
    2. tarp tos pačios grupės subjektų teisės naudotis finansine priemone kaip savininkui ar bet kokio kito lygiaverčio sandorio, kurio perdavimas kelia grėsmę, susijusią su finansine priemone;
    3. išvestinių finansinių priemonių sutarčių sudarymas ar keitimas.

NUORODA

PasiūlymasOficialusis leidinysProcedūra

KOM(2011) 594

Konsultacija 2011/0261/CNS

Paskutinį kartą atnaujinta: 23.11.2011

Taip pat žr.

  • Mokesčių ir muitinių sąjungos generalinis direktoratas – Finansų sektoriaus apmokestinimas (DE) (EN) (FR)
Teisinė informacija | Apie šią svetainę | Paieška | Kontaktai | Į puslapio pradžią