RSS
Abėcėlinė rodyklė
Šis puslapis prieinamas 23 kalbu
Naujos galimos kalbos:  BG - CS - ET - GA - LV - LT - HU - MT - PL - RO - SK - SL

We are migrating the content of this website during the first semester of 2014 into the new EUR-Lex web-portal. We apologise if some content is out of date before the migration. We will publish all updates and corrections in the new version of the portal.

Do you have any questions? Contact us.


Sąjungos piliečių ir jų šeimų teisė laisvai keliauti ir gyventi valstybių narių teritorijose

Europos Sąjunga patvirtino direktyvą dėl Sąjungos piliečių teisės laisvai keliauti ir gyventi valstybių narių teritorijose. Šioje direktyvoje sujungtos visos šią sritį apibrėžiančios priemonės, kurios iki šiol buvo pateikiamos atskiruose įstatymuose. Šiomis naujomis priemonėmis, be kita ko, Europos Sąjungos piliečiai skatinami naudotis savo teise laisvai keliauti ir gyventi valstybių narių teritorijose, siekiama kuo labiau sumažinti administracinius formalumus, geriau apibrėžti šeimos narių statusą, mažinti sąlygas, kuriomis remiantis asmenys neįleidžiami į šalį arba jiems atimama teisė gyventi toje šalyje, ir įvesti naują teisę nuolat gyventi šalyje.

DOKUMENTAS

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB.

SANTRAUKA

Šioje direktyvoje į vieną dokumentą sujungti du reglamentai ir devynios direktyvos (DA) (DE) (EL) (EN) (ES) (FR) (IT) (NL) (PT) (FI) (SV) dėl Europos Sąjungos piliečių teisės atvykti į valstybę ir joje gyventi. Tuo siekiama, kad plačiajai visuomenei ir valdžios institucijoms būtų lengviau naudotis savo teisėmis. Taip pat šios direktyvos tikslas yra kuo labiau sumažinti formalumus, kuriuos Europos Sąjungos piliečiai ir jų šeimų nariai turi atlikti norėdami pasinaudoti teise gyventi kitoje valstybėje.

Bendrosios nuostatos

Šiuo pasiūlymu siekiama reguliuoti:

  • sąlygas, kuriomis Europos Sąjungos piliečiai * ir jų šeimų nariai * naudojasi savo teisėmis laisvai keliauti ir gyventi valstybių narių teritorijose;
  • teisę nuolat gyventi;
  • aukščiau išvardytų teisių apribojimus, atsižvelgiant į valstybinės politikos, visuomenės saugumo ar sveikatos apsaugos priežastis.

Teisė keliauti ir teisė gyventi šalyje iki trijų mėnesių

Visi Sąjungos piliečiai, turintys galiojančią tapatybės kortelę ar pasą, turi teisę atvykti į kitą valstybę narę. Jokiomis aplinkybėmis negali būti reikalaujama atvykimo arba išvykimo vizos. Jei Sąjungos piliečiai neturi kelionės dokumentų, atitinkama valstybė narė privalo suteikti jiems visas pagrįstas galimybes gauti arba pristatyti būtinus dokumentus.

Šeimos nariai, kurie nėra valstybių narių piliečiai, turi tokias pačias teises, kaip ir pilietis, su kuriuo jie keliauja. Jiems gali būti taikomas reikalavimas pateikti trumpalaikę vizą (DA) (DE) (EL) (EN) (ES) (FR) (IT) (NL) (PT) (FI) (SV) pagal Reglamento (EB) Nr. 539/2001 nuostatas. Leidimo gyventi šalyje kortelės bus laikomos lygiavertėmis trumpalaikėms vizoms.

Norėdami gyventi kitos valstybės narės teritorijoje trumpiau nei tris mėnesius, Sąjungos piliečiai privalo tik turėti galiojančią tapatybės kortelę arba pasą. Priimančioji valstybė narė gali pareikalauti šių asmenų per pagrįstą ir nediskriminacinį laikotarpį pranešti apie savo buvimą valstybės teritorijoje.

Teisė gyventi šalyje ilgiau kaip tris mėnesius

Teisei gyventi kitos valstybės narės teritorijoje ilgiau kaip tris mėnesius taikomos tam tikros sąlygos. Teisė suteikiama, jei prašytojas:

  • dalyvauja ekonominėje veikloje (arba dirba savarankiškai);
  • arba turi pakankamai išteklių (DA) (DE) (EL) (EN) (ES) (FR) (IT) (NL) (PT) (FI) (SV) bei visavertį sveikatos draudimą, kad per savo gyvenimo šalyje laikotarpį netaptų našta priimančiosios valstybės narės socialinės paramos sistemai. Valstybės narės neturi teisės savo nuožiūra nurodyti minimalios sumos ir privalo atsižvelgti į individualias aplinkybes;
  • arba dalyvauja profesiniuose mokymuose kaip studentas ir turi pakankamai išteklių bei visavertį sveikatos draudimą, kad per savo gyvenimo šalyje laikotarpį netaptų našta priimančiosios valstybės narės socialinės paramos sistemai;
  • arba yra Sąjungos piliečio, priklausančio vienai iš aukščiau išvardytų grupių, šeimos narys.

Sąjungos piliečiai nebeprivalo gauti leidimo gyventi. Tačiau valstybės narės turi teisę reikalauti piliečių užsiregistruoti atitinkamose institucijose per ne mažiau nei trijų mėnesių laikotarpį nuo atvykimo dienos. Registracijos dokumentas turi būti išduodamas nedelsiant, pateikus:

  • tapatybės kortelę arba galiojantį pasą;
  • įrodymus, kad jie atitinka aukščiau nurodytas sąlygas (įrodymai, kuriuos turi pateikti kiekvienos grupės piliečiai, pateikti šios Direktyvos 9 straipsnyje). Mokymuose dalyvaujantys Sąjungos piliečiai privalo pareiškimu arba kitomis priemonėmis įrodyti, kad jie turi pakankamai išteklių sau ir savo šeimų nariams, kad netaptų našta priimančiosios valstybės narės socialinės paramos sistemai. To pakanka įrodyti, kad jie atitinka išteklių sąlygą.

Sąjungos piliečio šeimos nariai, kurie nėra valstybės narės piliečiai, privalo pateikti prašymą išduoti Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę. Šios kortelės galioja penkerius metus nuo išdavimo datos.

Tam tikromis sąlygomis Sąjungos piliečio mirtis, jo arba jos išvykimas iš priimančiosios valstybės narės, skyrybos, santuokos pripažinimas negaliojančia arba partnerystės nutraukimas neturi įtakos šeimos narių, kurie nėra valstybės narės piliečiai, teisei toliau gyventi atitinkamoje valstybėje narėje.

Nuolatinio gyvenimo šalyje teisė

Sąjungos piliečiai, kurie priimančiojoje valstybėje narėje teisėtai gyveno ištisinį penkerių metų laikotarpį ir kurių atžvilgiu nepriimtas sprendimas išsiųsti iš šalies, turi nuolatinio gyvenimo toje šalyje teisę. Nuolatinio gyvenimo teisei nebetaikomos jokios sąlygos. Tos pačios taisyklės taikomos ir šeimos nariams, kurie nėra valstybės narės piliečiai ir kurie penkerius metus gyveno Sąjungos teritorijoje. Įgyta nuolatinio gyvenimo šalyje teisė gali būti prarasta tik išvykus iš priimančiosios valstybės narės ilgesniam kaip dveji metai iš eilės laikotarpiui.

Pagal prašymą Sąjungos piliečiai gali gauti jų nuolatinio gyvenimo teisę patvirtinantį dokumentą. Šeimos nariams iš trečiųjų šalių valstybės narės išduoda leidimo nuolatos gyventi šalyje korteles, kurios galioja neribotą laiką ir yra automatiškai atnaujinamos kas dešimt metų, ne vėliau kaip per šešis mėnesius po paraiškos pateikimo. Gyvenimo šalyje ištisumą gali patvirtinti bet kokios įrodymo priemonės, naudojamos priimančiojoje valstybėje narėje.

Teisės gyventi šalyje ir nuolatinio gyvenimo šalyje teisės bendros nuostatos

Sąjungos piliečiai, turintys teisę gyventi šalyje ir nuolatos gyventi šalyje, ir jų šeimų nariai Sutarties taikymo srityse traktuojami taip pat, kaip ir tos valstybės narės piliečiai. Tačiau priimančioji valstybė narė neįpareigojama suteikti socialinės paramos teisės per pirmuosius tris gyvenimo šalyje mėnesius, išskyrus darbuotojus arba savarankiškai dirbančiuosius ir jų šeimos narius. Taip pat priimančioji valstybė narė neįpareigojama iki suteikdama nuolatinio gyvenimo šalyje teisę suteikti paramą studijoms, įskaitant profesinį rengimą, susidedančią iš studento stipendijų ar paskolų, tiems patiems asmenims. Šeimos nariai, nepriklausomai nuo jų tautybės, turi teisę dalyvauti ekonominėje veikloje arba dirbti savarankiškai.

Teisės atvykti į šalį ir teisės gyventi šalyje apribojimai dėl viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir sveikatos apsaugos priežasčių

Sąjungos piliečiai arba jų šeimų nariai gali būti išsiųsti iš priimančiosios valstybės narės dėl viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir sveikatos apsaugos priežasčių. Sprendimas išsiųsti jokiomis aplinkybėmis negali būti grindžiamas ekonominėmis priežastimis. Priemonės, darančios poveikį judėjimo ir gyvenimo laisvei, turi atitikti proporcingumo principą ir turi būti grindžiamos tik atitinkamo asmens elgesiu. Toks elgesys turi kelti tikrą ir pakankamai rimtą pavojų, kenkiantį vienam iš pagrindinių valstybės interesų.

Ankstesni kriminaliniai nusikaltimai patys savaime negali būti priežastis išsiųsti asmenį iš šalies. Šių priemonių negalima imtis ir vien dėl to, kad nebegalioja atitinkamo asmens pateikti atvykimo dokumentai.

Bet kuriuo atveju, prieš priimdama sprendimą išsiųsti asmenį, valstybė narė privalo įvertinti įvairius veiksnius, kaip antai laikotarpį, kurį tas asmuo gyveno šalyje, jo arba jos amžių, integracijos laipsnį ir šeiminę padėtį priimančiojoje valstybėje narėje, taip pat ryšius su kilmės šalimi. Jei Sąjungos pilietis gyveno priimančiojoje šalyje bent dešimt metų arba jei jis yra nepilnametis, nurodymas išsiųsti jį iš šalies gali būti išduotas tik išskirtinėmis aplinkybėmis, siekiant visuomenės saugumo.

Asmenys, kuriems atsisakoma suteikti leidimą atvykti į valstybę narę arba joje gyventi, apie šiuos sprendimus informuojami taip, kad gerai suvoktų jų turinį ir pasekmes. Būtina pateikti šio sprendimo priežastis ir informuoti atitinkamus asmenis apie galimybes teikti apeliaciją. Išskyrus neatidėliotinus atvejus, laikas, per kurį reikia palikti teritoriją, turi būti ne trumpesnis nei vienas mėnuo.

Jokiomis aplinkybėmis negalima išduoti nurodymo išsiųsti asmenį iš šalies visam gyvenimui. Asmenys, kurių atžvilgiu buvo išduotas nurodymas išsiųsti iš šalies, gali po trejų metų paprašyti peržiūrėti padėtį. Šioje direktyvoje taip pat numatytos kelios procedūrinės garantijos. Atitinkami asmenys turi teisę pasinaudoti teisminėmis ir, kai taikytina, administracinėmis peržiūros procedūromis priimančiojoje valstybėje narėje.

Baigiamosios nuostatos

Valstybės narės gali patvirtinti būtinas priemones atsisakyti, nutraukti ar panaikinti bet kokią šia direktyva suteiktą teisę, jei ja piktnaudžiaujama ar sukčiaujama, pvz., santuokos iš išskaičiavimo.

Ši direktyva neužkerta kelio nacionalinių teisės aktų arba administracinės tvarkos, pagal kurią sudaromos palankesnės sąlygos, taikymui.

Nuo 2006 m. balandžio 30 d. Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 10 ir 11 straipsniai, Direktyva 64/221/EEB, Direktyva 68/360/EEB, Direktyva 72/194/EEB, Direktyva 73/148/EEB, Direktyva 75/34/EEB, Direktyva 75/35/EEB, Direktyva 90/364/EEB, Direktyva 90/365/EEB ir Direktyva 93/96/EEB yra atšaukiamos. 2006 m. balandžio 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 635/2006 taip pat panaikina Reglamentą Nr. 1251/70 (DE) (EN) (ES) (FR), nes pastarojo turinį pakeičia naujos šios direktyvos nuostatos.

Ši direktyva taip pat panaikina ir pakeičia Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1251/70.

2008 m. gruodžio 10 d. Komisija pristatė ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl šios direktyvos taikymo.

Raktažodžiai
  • Sąjungos pilietis – bet kuris asmuo, turintis valstybės narės pilietybę.
  • Šeimos narys – sutuoktinis, partneris, su kuriuo Sąjungos pilietis sudarė registruotą partnerystę, jei priimančioji valstybė narė traktuoja registruotą partnerystę kaip lygiavertę santuokai; piliečio ir sutuoktinio ar partnerio pagal aukščiau pateiktą apibrėžimą tiesioginiai palikuonys, nesulaukę 21 metų amžiaus; išlaikytiniai, taip pat sutuoktinio ar partnerio išlaikomi tiesioginiai giminaičiai, esantys aukščiau pagal giminystės liniją.

NUORODOS

DokumentasĮsigaliojimo dataPerkėlimo į valstybių narių teisę terminasOficialusis leidinys
Direktyva 2004/38/EB

2004 4 30

2006 4 29

OL L 158, 2004 4 30

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2009 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl geresnio direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje nuostatų perkėlimo ir taikymo gairių (KOM(2009) 313 galutinis. Neskelbtas Oficialiajame leidinyje).
Šiame komunikate pateikiamos gairės valstybėms narėms dėl geresnio direktyvos 2004/38/EB taikymo.

Šiose gairėse aiškinamos piliečių ir jų šeimų narių teisės ir valstybės narės informuojamos apie priemones, kurių gali imtis, ypač kovojant su piktnaudžiavimu teisėmis ir santuokomis iš išskaičiavimo.

Siekiant užtikrinti tinkamą Direktyvos 2004/38/EB taikymą, Komisija įsipareigoja įgyvendinti šias iniciatyvas:

  • atnaujinti vadovą piliečiams, kad jie geriau suprastų savo teises;
  • rengti dvišalius susitikimus su valstybėmis narėmis.
Paskutinį kartą atnaujinta: 28.11.2009
Teisinė informacija | Apie šią svetainę | Paieška | Kontaktai | Į puslapio pradžią