RSS
Abėcėlinė rodyklė
Šis puslapis prieinamas 23 kalbu
Naujos galimos kalbos:  BG - CS - ET - GA - LV - LT - HU - MT - PL - RO - SK - SL

We are migrating the content of this website during the first semester of 2014 into the new EUR-Lex web-portal. We apologise if some content is out of date before the migration. We will publish all updates and corrections in the new version of the portal.

Do you have any questions? Contact us.


Bendra saugumo ir gynybos politika

ĮŽANGA

Bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP) pakeičia buvusią Europos saugumo ir gynybos politiką (ESGP). Sudarant Lisabonos sutartį buvo pakeistas politikos pavadinimas ir steigimo sutartyse jai paskirtas naujas skyrius. Taigi Lisabonos sutartyje pabrėžiama BSGP svarba ir specifiškumas, bet ji vis dar yra bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BUSP) dalis.

Šalia šios naujos politikos pripažinimo nuostatų į Lisabonos sutartį įtrauktos naujos nuostatos, kuriomis siekiama vystyti BSGP. Pagrindinių naujovių tikslas – laipsniškai sukurti bendrą Europos gynybą.

Taigi valstybės narės gali dalyvauti karinėse ar humanitarinėse misijose ir nuo šiol yra saistomos Europos gynybos solidarumo nuostatos. Be to, jos turi galimybių glaudžiau bendradarbiauti šioje srityje, būtent dalyvaudamos Europos gynybos agentūros veikloje arba kurdamos nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą.

Išlaikant sutarčių nuostatų tęstinumą BSGP problemos iš esmės sprendžiamos tarpvyriausybiniu lygmeniu. Europos Sąjungos Taryba sprendimus dažniausiai priima vieningai. Beje, BSGP srities misijų finansavimą ir veiklos priemones suteikia valstybės narės.

BSGP SRITYJE VYKDOMŲ MISIJŲ PLĖTRA

BSGP yra bendradarbiavimo pagrindas, kuriuo remdamasi ES gali atlikti veiklos misijas trečiosiose šalyse. Šių misijų tikslai – palaikyti taiką ir stiprinti tarptautinį saugumą. Jos grindžiamos valstybių narių tiekiamomis civilinėmis ir karinėmis priemonėmis.

Iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo datos vadovaujantis BSGP buvo galimos tokios misijos:

  • humanitarinės ir evakuacijos misijos;
  • konfliktų prevencijos ir taikos palaikymo misijos;
  • kovinių pajėgų vykdomos krizių valdymo misijos.

Lisabonos sutartyje šį sąrašą papildo trys naujos misijos:

  • bendri veiksmai nusiginklavimo srityje;
  • karinis konsultavimas ir pagalba;
  • padėties stabilizavimas pasibaigus konfliktui.

Šių misijų tikslus ir jų įgyvendinimo bendrąsias sąlygas apibrėžia Taryba. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Taryba gali tam tikrą misiją patikėti įgyvendinti grupei valstybių narių, kurios nori jos imtis ir turi civilinių bei karinių priemonių jai įgyvendinti. Valstybės narės, kurioms pavedama įgyvendinti šias operacijas, privalo reguliariai informuoti Tarybą apie misijos vykdymo eigą. Be to, jos veikia kartu su vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio reikalams ir saugumo politikai.

Lisabonos sutartyje taip pat pripažįstama daugiašalių pajėgų dalyvavimo įgyvendinant BSGP galimybė. Tokios pajėgos suformuojamos tam tikroms valstybėms narėms, nusprendusioms susieti savo pajėgumus, ekipuotę ir kariškius, sudarant karinę sąjungą. Pagrindinės Europos karinių pajėgų grupės yra šios:

  • Eurofor, sudaryta iš Ispanijos, Prancūzijos, Italijos ir Portugalijos sausumos pajėgų;
  • Eurocorps, sudaryta iš Vokietijos, Belgijos, Ispanijos, Prancūzijos ir Liuksemburgo sausumos pajėgų;
  • Euromarfor, sudaryta iš Ispanijos, Prancūzijos, Italijos ir Portugalijos karinių jūrų pajėgų;
  • Europos oro pajėgų grupė, sudaryta iš Vokietijos, Belgijos, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės oro pajėgų;

SAVITARPIO GYNYBOS NUOSTATA

Lisabonos sutartyje pirmą kartą atsirado savitarpio gynybos nuostata, konkrečiai saistanti ES valstybes nares. Taigi, jei viena valstybė narė savo teritorijoje patiria ginkluotą ataką, ji gali tikėtis kitų valstybių narių pagalbos ir paramos, o šios privalo jai pagalbą suteikti.

Šią nuostatą švelnina du suvaržymai:

  • savitarpio gynybos nuostata nedaro įtakos tam tikrų valstybių narių, kurios tradiciškai laikosi neutralios pozicijos, saugumo ir gynybos politikai;
  • savitarpio gynybos nuostata nedaro įtakos įsipareigojimams, prisiimtiems dalyvaujant Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) (EN) (FR) veikloje.

EUROPOS GYNYBOS AGENTŪRA

Lisabonos sutartyje išplėsti ir išsamiai aprašyti Europos gynybos agentūros įgaliojimai. Pagrindinis jos veiklos tikslas – tobulinti valstybių narių karinius pajėgumus. Šiuo tikslu agentūra gali:

  • nustatyti valstybėms narėms bendrus tikslus karinio pajėgumo vystymo srityje;
  • kurti programas ir užtikrinti jų valdymą siekiant nusistatytų tikslų;
  • suderinti valstybių narių veiklos poreikius ir taip patobulinti karinės įrangos įsigijimo būdus;
  • valdyti mokslinių tyrimų veiklą gynybos technologijų srityje;
  • prisidėti prie gynybos sektoriaus pramoninės ir technologinės bazės stiprinimo bei karinių išlaidų efektyvumo didinimo.

NUOLATINIS STRUKTŪRIZUOTAS BENDRADARBIAVIMAS

Nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas yra dar glaudesnio valstybių narių bendradarbiavimo gynybos srityje forma. Jam skirtas prie Lisabonos sutarties pridedamas protokolas.

Taip bendradarbiaujančios valstybės narės įsipareigoja dar intensyviau vystyti savo gynybos pajėgumą ir siųsti kovines grupes numatytoms misijoms atlikti. Dalyvaujančių valstybių narių indėlius reguliariai vertina Europos gynybos agentūra.

Leidimą vykdyti nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą turi duoti Taryba, dalyvaujančių valstybių prašymu kvalifikuota balsų dauguma priėmusi atitinkamą sprendimą. Jai įgyvendinti netaikomas joks minimalaus valstybių narių skaičiaus apribojimas. Kiekviena valstybė narė gali laisvai nutraukti nuolatinį bendradarbiavimą arba prie jo prisidėti, jeigu įvykdo įsipareigojimo sąlygas.

Paskutinį kartą atnaujinta: 07.05.2010
Teisinė informacija | Apie šią svetainę | Paieška | Kontaktai | Į puslapio pradžią