RSS
Abėcėlinė rodyklė
Šis puslapis prieinamas 23 kalbu
Naujos galimos kalbos:  BG - CS - ET - GA - LV - LT - HU - MT - PL - RO - SK - SL

We are migrating the content of this website during the first semester of 2014 into the new EUR-Lex web-portal. We apologise if some content is out of date before the migration. We will publish all updates and corrections in the new version of the portal.

Do you have any questions? Contact us.


ES demokratijos stiprinimas

ĮŽANGA

Lisabonos sutartyje pilietis atsiranda Europos Sąjungos ir jos institucijų akiračio centre. Ja siekiama atgaivinti Europos Sąjungos susirūpinimą savo piliečiais ir jų reikalais, nuo kurių ES kartais atrodo per daug nutolusi. Vienas iš Lisabonos sutarties tikslų – skatinti Europos demokratiją, suteikiančią piliečiams galimybę domėtis ir dalyvauti ES reikaluose.

Toks iššūkis reikalauja geriau pripažinti Europos pilietiškumą, įvardytą ES steigimo sutartyse. Lisabonos sutartimi taip pat siekiama supaprastinti ir išaiškinti Europos Sąjungos veiklą, kad ji taptų suprantamesnė ir todėl labiau prieinama piliečiams. Galiausiai Lisabonos sutartyje sustiprinamas piliečių atstovavimas ir dalyvavimas Europos Sąjungos procesuose. Viena pagrindinių naujovių – piliečių iniciatyvos sukūrimas.

PATOBULINTAS PILIEČIŲ ATSTOVAVIMAS SUTARTYSE

Juo siekiama atgaivinti ES susirūpinimą savo piliečiais ir jų pasiekimais, nuo kurių ES kartais atrodo per daug nutolusi. Tuo tarpu ES sutarties 10 straipsnyje patikslinama, kad piliečiai instituciniu lygmeniu yra tiesiogiai atstovaujami Europos Parlamente. Tame pačiame straipsnyje papildoma, kad ši atstovaujamoji demokratija – vienas iš ES pamatinių principų. Šis pripažinimas nesuteikia piliečiams naujų teisių, bet turi stiprią simbolinę prasmę, kad ES pilietiškumo principas yra įtvirtintas steigiamosiose sutartyse.

10 straipsnyje papildomai nustatomas artimumo principas, pagal kurį sprendimai turi būti priimami kiek įmanoma arčiau piliečių. Šis principas ypač taikomas įgyvendinant ES įgaliojimus. Įgyvendinant įgaliojimus privaloma kiek įmanoma efektyviau įtraukti vietos ir valstybės administracijas, tam, kad ES būtų arčiau savo piliečių.

PILIEČIAMS LABIAU PASIEKIAMA EUROPOS SĄJUNGA

ES iki šiol dažnai priminė sudėtingą architektūrinę konstrukciją su painiomis procedūromis. Lisabonos sutartyje paaiškinami ES veiklos principai, kad jie būtų suprantamesni piliečiams. Daugybę teisėkūros procedūrų nuo šiol keičia bendrosios teisės procedūra ir teisinės specialiosios teisėkūros procedūros, detalizuojančios kiekvieną konkretų atvejį atskirai. Taip pat senoji pagrindinė struktūra pašalinta ir pakeista aiškiu ir tiksliu kompetencijų perskirstymu ES viduje.

Lisabonos sutartyje taip pat numatytas didesnis darbų skaidrumas ES viduje. Sutartyje debatų viešumo principas išplečiamas iki Tarybos; šis principas jau anksčiau buvo pritaikytas Europos Parlamente. Be to, dėl šio pabrėžto skaidrumo piliečiai daugiau sužinos apie teisėkūros debatų turinį.

SUSTIPRINTAS ATSTOVAVIMAS INSTITUCINIU LYGMENIU

Lisabonos sutartyje gerokai sustiprinamos Europos Parlamento galios (daugiau informacijos žr. „Europos Parlamentas“). Tarp reikšmingiausių pakeitimų:

  • teisėkūros galių sustiprinimas: paprastoji teisėkūros procedūra, kurioje Parlamentas turi tas pačias galias kaip ir Taryba, išplečiama iki naujų politinių sričių;
  • vaidmuo įgauna tarptautinį pobūdį: Parlamentas turi patvirtinti tarptautinius susitarimus, kuriems taikoma paprastoji teisėkūros procedūra;
  • biudžetinių galių sustiprinimas: nuo šiol Parlamentas turi tas pačias galias kaip ir Taryba priimant metinį ES biudžetą;

Kita vertus, Lisabonos sutartyje sustiprinamas nacionalinių parlamentų vaidmuo Europos Sąjungoje (daugiau informacijos žr. „nacionaliniai parlamentai“). Jiems priklauso balso teisė ginti savo piliečius ES. Tiksliau, nacionaliniai parlamentai nuo šiol turi rūpintis, kaip tinkamai pritaikyti subsidiarumo principą. Taigi, nacionaliniai parlamentai turi teisę įsikišti į paprastąją teisėkūros procedūrą ir kreiptis į ES Teisingumo Teismą.

IŠPLĖSTAS PILIEČIŲ DALYVAVIMAS PRIIMANT SPRENDIMUS

Lisabonos sutartyje pirmą kartą įsteigiama piliečių iniciatyvos teisė, apibrėžiama ES sutarties 11 straipsniu: ne mažiau kaip milijonas Europos piliečių gali kreiptis į Komisiją ir siūlyti tam tikrą temą. Ši suteikta teisė išreiškia ES norą susieti savo piliečius su jiems aktualiais Europos projektais ir sprendimų priėmimais.

Ši teisė apima keletą sąlygų. Vien tik nustatyta mažiausia milijono piliečių riba iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti įspūdingai. Tačiau pasiekti beveik pusę milijardo Europos gyventojų yra palyginti nesudėtinga naudojantis naujosiomis komunikacinėmis technologijomis. 11 straipsnyje papildomai patikslinama, kad pasirašiusieji piliečiai turi būti iš svaraus skirtingų valstybių narių skaičiaus, kad būtų išvengta konkrečių nacionalinių interesų gynimo.

Be to, pilietinė iniciatyva nepanaikina Europos Komisijos iniciatyvos monopolinių teisių. Ji pasilieka teisę atsižvelgti arba neatsižvelgti į iniciatyvą, pasiūlytą ES piliečių. Jei ta iniciatyva susijusi su teisėkūros pasiūlymu, Europos Parlamentas kartu su Taryba priima aktą pagal paprastąją arba specialiąją teisėkūros procedūrą.

Paskutinį kartą atnaujinta: 26.03.2010
Teisinė informacija | Apie šią svetainę | Paieška | Kontaktai | Į puslapio pradžią