Balsavimo teisė ir teisė būti kandidatu rinkimuose į Europos Parlamentą

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Direktyva 93/109/EB dėl išsamių priemonių ES piliečiams, gyvenantiems ES šalyje ir nesantiems šios šalies piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus

KOKS ŠIOS DIREKTYVOS TIKSLAS?

Ja nustatomos išsamios priemonės, kuriomis vadovaudamiesi ES piliečiai, gyvenantys ES šalyje ir nesantys jos piliečiais, gali naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per rinkimus į Europos Parlamentą (EP) toje šalyje.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Būtinieji reikalavimai

Direktyvoje išvardyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti kitos ES šalies piliečiai, norintys balsuoti ar būti kandidatais gyvenamosios vietos šalyje. Asmuo turi atitikti šias sąlygas:

• būti ES piliečiu;
• gyventi toje ES šalyje, kurioje nori balsuoti ar būti kandidatu;
• atitikti tuos pačius teisei balsuoti ir būti kandidatu keliamus reikalavimus, kuriuos ta ES šalis taiko savo piliečiams (savo šalies ir ne savo šalies rinkėjų lygybės principas).

Paprastesnė paraiškos būti kandidatu pateikimo tvarka

2013 m. ši direktyva buvo iš dalies pakeista, siekiant supaprastinti kandidatų, gyvenančių ES šalyje ir nesančių tos šalies piliečiais, paraiškos pateikimo tvarką. Anksčiau tokiu atveju ES piliečiams reikėdavo pateikti pažymą iš gyvenamosios vietos šalies, patvirtinančią, kad jam neatimta teisė dalyvauti EP rinkimuose toje šalyje. Nuo 2014 m. ES piliečiai, teikdami paraišką būti kandidatu, vietoje pažymos gali pateikti deklaraciją. Jų gyvenamosios vietos ES šalies valdžios institucijos turi keistis informacija su pilietybės šalimi ir patikrinti deklaracijos teisingumą. Siekiant užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimą, ES šalys turi paskirti vieną ryšių palaikymo punktą, atsakingą už informacijos apie tokius kandidatus pateikimą.

Naudojimasis balsavimo teise ir teise būti kandidatu

ES piliečiai savo teisę balsuoti ar būti kandidatu įgyvendina arba gyvenamosios vietos ES šalyje, arba kilmės šalyje. Nė vienas asmuo negali balsuoti daugiau kaip vieną kartą ar būti kandidatu daugiau kaip vienoje ES šalyje per tuos pačius rinkimus.

Įrašymas į rinkėjų sąrašą

Į gyvenamosios vietos šalies rinkėjų sąrašą įrašomi tik tie rinkėjai, kurie pareiškia tokį norą iš anksto. ES šalyse, kurių piliečiams balsavimas yra privalomas, asmenims, nesantiems tų šalių piliečiais ir norintiems būti įrašytais į rinkimų sąrašą, taikomi tie patys reikalavimai.

Kad jų pavardės būtų įrašytos į rinkėjų sąrašą, šalyje gyvenantys ir jos piliečiais nesantys asmenys privalo pateikti tokius pat dokumentus, kaip atitinkamos šalies piliečiai. Be to, jie privalo pateikti oficialią deklaraciją, kurioje turi būti nurodyta papildoma informacija.

Teisių gynimo priemonės

Jei atsisakoma šalyje gyvenančius ir jos piliečiais nesančius asmenis įrašyti į rinkėjų sąrašą ar atmetama jų paraiška būti kandidatu, jie turi teisę į teisių gynimo priemones, kuriomis gali naudotis atitinkamos šalies piliečiai.

Nacionalinės šalių nuostatos dėl piliečių, gyvenančių ne jų teritorijoje

Nė viena Direktyvos 93/109/EB nuostata neturi įtakos jokios ES šalies nuostatoms dėl jos piliečių, gyvenančių ne jos rinkimų teritorijoje, teisės balsuoti ar būti kandidatais.

NUO KADA TAIKOMA ŠI DIREKTYVA?

Direktyva taikoma nuo 1993 m. gruodžio 30 d. Ji turėjo būti perkelta į ES šalių teisę ne vėliau kaip 1994 m. vasario 1 d.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

• Europos Parlamento rinkimai (Jūsų Europa).

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyva 93/109/EB, nustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems šios valstybės piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus (OL L 329, 1993 12 30, p. 34–38)

Paskesni Direktyvos 93/109/EB daliniai pakeitimai buvo įterpti į pagrindinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

paskutinis atnaujinimas 15.12.2017