RSS
Abėcėlinė rodyklė
Šis puslapis prieinamas 23 kalbu
Naujos galimos kalbos:  BG - CS - ET - GA - LV - LT - HU - MT - PL - RO - SK - SL

We are migrating the content of this website during the first semester of 2014 into the new EUR-Lex web-portal. We apologise if some content is out of date before the migration. We will publish all updates and corrections in the new version of the portal.

Do you have any questions? Contact us.


Europos biudžetas (2014–2020)

Europos Komisija pristato siūlomą 2014–2020 metų biudžetą, kuriuo siekiama prisidėti prie pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo. Siūlomos priemonės turėtų padėti įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus ir tinkamai panaudoti Europos biudžetą.

DOKUMENTAS

Komisijos 2011 m. birželio 29 d. ataskaita „Biudžeto strategija „Europa 2020“ Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui (KOM(2011) 500 galutinis – neskelbta Oficialiajame leidinyje).

SANTRAUKA

Šis komunikatas pateikia būsimą 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) biudžetą ir yra strategijos „Europa 2020“ dalis. Siūlomame biudžete numatyta:

  • finansuoti bendrąją politiką, pavyzdžiui, bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP);
  • padėti mažiau išsivysčiusiems regionams, taikant solidarumo principą;
  • baigti kurti vidaus rinką;
  • skatinti sąveiką, bendradarbiavimą ir didelės apimties projektus mokslinių tyrimų, inovacijų ir teisingumo srityse;
  • įveikti ilgalaikius ar naujus iššūkius, pavyzdžiui, klimato kaitą, demografinius pokyčius ar humanitarines nelaimes, kuriems turėtų būti taikomas bendras europinis požiūris.

Mokslinių tyrimų, inovacijų ir technologijų plėtros biudžetas

ES turi būti konkurencinga inovacijų srityje, jei nori vaidinti pagrindinį vaidmenį pasaulinėje arenoje. Vis dėlto ji smarkiai atsilieka kuriant inovacijas ir atliekant mokslinius tyrimus. Siekdama panaikinti atotrūkį, Komisija nori padidinti investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą iki 3 % BVP.

Norėdama tai padaryti, Komisija 2014–2020 m. ketina skirti 80 milijardų eurų, kuriuos papildo struktūriniai fondai, bendrai mokslinių tyrimų ir inovacijų strateginei sistemai.

Biudžetas solidarumui didinti ir nuolatinėms darbo vietoms kurti

ES pritaiko sanglaudos politiką, skatindama solidarumą mažiausiai išsivysčiusių regionų atžvilgiu. Sanglaudos politika taip pat svarbi įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ tikslus ir uždavinius visoje ES. Komisija yra pasiryžusi kurti naują regioninę kategoriją, t. y. „Pereinamojo laikotarpio regionai“, kuri apimtų visus regionus, kurių BVP vienam gyventojui siekia 75–90 % 27 ES šalių vidurkio.

Be to, dėl nedarbo ir skurdo reikia koordinuoti nacionalinius ir Europos veiksmus. Štai kodėl Europos socialinis fondas (ESF) yra svarbiausias. Jo veiksmus galėtų papildyti programa PROGRESAS ir EURES tinklas.

Komisija ketina skirti 376 milijardus eurų sanglaudos politikos priemonėms ir šią sumą paskirstyti įvairioms sritims:

  • 162,6 milijardo eurų regionams, kuriems taikomas konvergencijos tikslas;
  • 38,9 milijardo eurų pereinamojo laikotarpio regionams;
  • 53,1 milijardo eurų regionams, kuriems taikomas konkurencingumo tikslas;
  • 11,7 milijardo eurų teritoriniam bendradarbiavimui;
  • 68,7 milijardo eurų Sanglaudos fondui.

Biudžetas Europai sujungti

Kad bendra rinka būtų veiksminga, reikalinga šiuolaikinė infrastruktūra. Todėl Komisija siūlo sukurti mechanizmą, skirtą Europai sujungti, kad visi galėtų lengviau patekti į vidaus rinką.

Komisija skirs 40 milijardų eurų šiam Europos sujungimo mechanizmui įgyvendinti ir 10 milijardų eurų investicijoms, susijusioms su Sanglaudos fondo transportu. Ši suma bus paskirstyta trims skirtingiems sektoriams:

  • 9,1 milijardo eurų energetikai;
  • 31,6 milijardo eurų transportui;
  • 9,1 milijardo eurų IRT.

Bendrosios žemės ūkio politikos biudžetas

BŽŪP turi būti konkurencinga, užtikrinti tinkamų ir saugių maisto produktų tiekimą, saugoti aplinką ir kraštovaizdį ir užtikrinti deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės pragyvenimo lygį. Siekdama šių tikslų, Komisija ketina atlikti tam tikrus pakeitimus ir įtraukti BŽŪP į strategiją „Europa 2020“. Ateityje žemės ūkiui skirtas biudžetas taip pat rems gamtinių išteklių valdymą ir kovą su klimato kaita bei prisidės prie subalansuotos teritorijų plėtros visoje Europoje.

Komisija ketina išlaikyti dviejų ramsčių BŽŪP struktūrą. Pirmasis ramstis būtų ekologiškesnis ir tolygiau paskirstytas, o antrasis daugiau dėmesio skirtų konkurencingumui ir inovacijoms, kovai su klimato kaita ir aplinkosaugai. Ketinama įvesti šiuos pakeitimus:

  • ekologiškumo didinimą tiesioginėmis išmokomis;
  • išmokų konvergenciją;
  • tiesioginių išmokų apribojimo lygį.

Komisija ketina skirti:

  • 281,8 milijardo eurų pirmajam BŽŪP ramsčiui;
  • 89,9 milijardo eurų kaimo plėtrai.

Be to, bus padalyta 15,2 milijardo eurų suma šiems sektoriams:

  • 4,5 milijardo eurų moksliniams tyrimams ir inovacijoms;
  • 2,2 milijardo eurų maisto saugumui;
  • 2,5 milijardo eurų pagalbai maisto produktais;
  • 3,5 milijardo eurų naujam rezervui, skirtam galimoms krizėms žemės ūkio sektoriuje;
  • iki 2,5 milijardo eurų Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui.

Biudžetas, kuris bus investuojamas į žmogiškuosius išteklius

2020 metų strategija pabrėžia būtinybę padidinti aukštojo mokslo absolventų skaičių Europoje, kovoti su anksti mokyklą paliekančiųjų skaičiumi ir skatinti kultūrinę ir su žiniasklaida susijusią veiklą.

Dabartinė programų, skirtų šiems tikslams pasiekti, struktūra vis dar pernelyg suskaldyta. Todėl Komisija siūlo sukurti bendrą programą švietimo, mokymo ir jaunimo srityje.

Šiuo atžvilgiu Komisija ketina skirti 15,2 milijardo eurų švietimo ir mokymo sritims, taip pat 1,6 milijardo eurų kultūrai. Šį finansavimą turėtų papildyti struktūriniai fondai.

Biudžetas, kuris bus naudojamas sprendžiant su migracija susijusius iššūkius

Politika, susijusi su saugumo ir migracijos klausimais, kelia susirūpinimą Europos šalyse. Lisabonos sutartimi buvo įvesti reikšmingi šios politikos vykdymo pokyčiai. Todėl dabar Komisija nori supaprastinti išlaidų priemonių struktūrą ir sumažinti programų skaičių iki dviejų fondų:

  • Migracijos ir prieglobsčio fondas;
  • Vidaus saugumo fondas.

Be to, Komisija ketina skirti 8,2 milijardo eurų ES vidaus reikalams ir 455 milijonus eurų civilinei saugai ir Europos gebėjimams reaguoti į ekstremalias situacijas.

Biudžetas, kuris bus naudojamas siekiant padaryti ES pasaulinio masto veikėja

Svarbu, kad ES vaidintų pagrindinį vaidmenį pasaulinėje arenoje ir užtikrintų stabilumą, klestėjimą ir demokratiją kaimyninėse šalyse. Komisija ketina plėtoti išorės strategiją, įskaitant Panafrikos priemonę vystomojo bendradarbiavimo priemonių finansavimo srityje (ICD). ES taip pat nori įsitraukti į demokratizacijos procesą arabų pasaulyje.

Komisija mano, kad nėra būtina pertvarkyti teisės aktus, taikomus išorės santykių valdymui. Ji siūlo 2014–2020 m. skirti 70 milijardų eurų išorės pagalbos priemonėms.

Be to, PSK netaikomi šie paskirstymai:

  • Europos plėtros fondai (EPF šalys): 30 milijardų eurų;
  • Europos plėtros fondai (užjūrio šalys ir teritorijos): 321 milijonas eurų;
  • Pasaulio fondas kovai su klimato kaita ir biologinės įvairovės apsaugai;
  • neatidėliotinos pagalbos rezervas: 2,5 milijardo eurų.

Projektai, kuriems reikia finansavimo ne iš ES biudžeto

Europos plėtros fondai (EPF) (EN) (FR) finansuojami ne iš ES biudžeto, taip pat, kaip projektai ITER ar Europos Žemės stebėsenos programa (GMES), kurių išlaidos yra per didelės, kad būtų įtrauktos į ES biudžetą.

Supaprastintas biudžetas

Nauja ES biudžeto sistema turi atitikti paprastumo reikalavimus. Štai kodėl Komisija nusprendė sumažinti programų ir atskirų priemonių skaičių. Kompleksinės programos, kurios nepasirodė labai įtikinamos, bus arba reorganizuotos į supaprastintą veiksmingesnę formą, arba jų bus visiškai atsisakyta.

Kitas būdas supaprastinti programų valdymą – įtraukti jas į vieną programą, kuriai taikomos bendrosios taisyklės, ir kuo labiau apriboti išimčių ar specialiųjų atvejų skaičių: pavyzdžiui, trys pagrindiniai mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo šaltiniai bus sujungti į vieną bendrą strateginę programą moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Kalbant apie pasidalijamojo valdymo fondus, bendra strateginė sistema pakeis dabartinį požiūrį, kai visoms priemonėms nustatomi atskiri strateginiai tikslai.

Vykdomosios įstaigos turėtų vaidinti svarbesnį vaidmenį siekiant teikti kokybiškesnes paslaugas.

Pripažindama biudžeto apribojimus, kurie taikomi valstybėms narėms, ir atsižvelgdama į vidaus viešojo administravimo išlaidų mažinimą, Komisija taip pat siūlo 5 % sumažinti kiekvienos institucijos, įstaigos, agentūros ar kito organo etatus.

Komisija taip pat siūlo pakeisti penkias priemones, kurios neatitinka finansinės struktūros, kaip antai:

  • neatidėliotinos pagalbos rezervas (DE) (EN) (FR);
  • lankstumo priemonės (DE) (EN) (FR);
  • solidarumo fondas (DE) (EN) (FR);
  • prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (DE) (EN) (FR);
  • nauja reagavimo į krizinę situaciją žemės ūkyje priemonė.

Išvados

Tarp teisės aktų, pridėtų prie šio komunikato, Komisija siūlo reglamentą, nustatantį naują daugiamečio finansavimo planą, tarpinstitucinį susitarimą biudžeto klausimais, patikimą finansų valdymą ir sprendimą dėl nuosavų išteklių valdymo (su atitinkamomis įgyvendinimo taisyklėmis).

Iki 2011 metų pabaigos šiame komunikate pristatyta strategija bus išsamiai išdėstyta teisės aktų pasiūlymuose, susijusiuose su kiekvienai sričiai numatytų išlaidų programomis ir priemonėmis.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2011 m. birželio 29 d. pasiūlymas Tarybos Reglamentas, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (KOM(2011) 398 galutinis – neskelbta Oficialiajame leidinyje).

2011 m. birželio 29 d. pasiūlymas Tarybos Sprendimas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos (KOM(2011) 510 galutinis – neskelbta Oficialiajame leidinyje).

Paskutinį kartą atnaujinta: 03.10.2011
Teisinė informacija | Apie šią svetainę | Paieška | Kontaktai | Į puslapio pradžią