RSS
Abėcėlinė rodyklė
Šis puslapis prieinamas 23 kalbu
Naujos galimos kalbos:  BG - CS - ET - GA - LV - LT - HU - MT - PL - RO - SK - SL

We are migrating the content of this website during the first semester of 2014 into the new EUR-Lex web-portal. We apologise if some content is out of date before the migration. We will publish all updates and corrections in the new version of the portal.

Do you have any questions? Contact us.


Humanitarinės pagalbos priemonė

Europos Sąjungos humanitarinės pagalbos veiksmais siekiama suteikti skubią pagalbą stichinių nelaimių, karų ir kovos protrūkių ar kitų panašių išskirtinių aplinkybių aukoms.

DOKUMENTAS

1996 m. birželio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr.1257/96 dėl humanitarinės pagalbos [Žr. iš dalies keičiančius aktus].

SANTRAUKA

Kontekstas

Reglamentu valdomas visos Sąjungos humanitarinės pagalbos aukoms, kurių šalies valdžios institucijos negali suteikti efektyvios paramos, įgyvendinimas. Kadangi humanitarinė pagalba yra svarbus išorės ryšių aspektas, įgyvendinant šios srities politiką stengiamasi užkirsti kelią žmonių kančioms arba jas palengvinti daugiausia dėmesio skiriant prekių ir paslaugų tiekimui. Kad politika būtų veiksminga ir globali, valstybių narių ir Komisijos vykdomą darbą sustiprina bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO) ir tarptautinėmis organizacijomis.

Humanitarinės pagalbos principai

Humanitarinė pagalba, kuri visų pirma skiriama besivystančių šalių gyventojams, apima veiksmus, įskaitant ne tik skubias paramos operacijas, bet ir katastrofų prevencijos bei atkūrimo veiksmus. Reikalingą laiką šie veiksmai sutelkiami į neatidėliotinus poreikius, kurių sukelia gamtos katastrofos (kaip antai potvyniai ir žemės drebėjimai) arba žmonės (kaip antai karai ir konfliktai) bei panašios išskirtinės aplinkybės.

Humanitarinės pagalbos veiksmai

Kadangi humanitarinė pagalba yra trumpalaikė priemonė (teikiama ne ilgiau kaip šešis mėnesius), jos pagrindiniai tikslai tokie:

  • išsaugoti gyvybę ekstremaliomis situacijomis ir iškart po jų;
  • teikti reikalingą pagalbą ir paramą žmonėms, paveiktiems ilgalaikės krizės, ypač sukeltos karų ar kovos protrūkių;
  • šalinant ekstremalių situacijų padarinius per trumpą laiką atlikti reabilitacijos ir atstatymo, ypač infrastruktūros ir įrengimų, darbus;
  • susitvarkyti su gyventojų judėjimo pasekmėmis vykdant projektus, kuriais padedama repatrijuoti į kilmės šalį ir prireikus padėti ten įsikurti;
  • užtikrinti pasirengimą stichinių nelaimių ar panašių išskirtinių aplinkybių pavojams ir naudojimąsi tinkama išankstinio perspėjimo ir intervencijos sistema.

Be to, pagalba gali būti naudojama finansuoti parengiamiesiems žvalgomiesiems tyrimams, projektų vertinimui, geresniam humanitarinės problematikos išmanymui užtikrinti bei Bendrijos ir valstybių narių veiksmams koordinuoti.

Finansavimas

Neatlygintina humanitarinė pagalba. Jos įgyvendinimas užtikrinamas finansuojant pagalbos teikimą, su specialiai pasamdytu personalu susijusių išlaidų padengimą, prieglobsčių statymą ir pan.

Įgyvendinimas

Sąjungos humanitarinės pagalbos teikimas gali būti inicijuojamas Komisijos, NVO, tarptautinių organizacijų, tam tikros valstybės narės arba šalies pagalbos prašymu.

Komisija taiko tris skirtingas sprendimų priėmimo procedūras:

  • delegavimo procedūra; siekdama kuo greičiau reaguoti į ekstremalias situacijas, Komisija suteikė Humanitarinės pagalbos generalinio direktorato direktoriui įgaliojimą priimti pirmaeilės svarbos sprendimus, kuriam taikomi tam tikri apribojimai (maksimali pagalbos suma – 3 mln. eurų, maksimali veiklos trukmė – 3 mėnesiai);
  • įgaliojimo procedūra: už humanitarinę pagalbą atsakingas Komisijos narys turi įgaliojimą priimti sprendimą dėl neatidėliotinų veiksmų, kai maksimali teikiamos pagalbos suma – 30 mln. eurų, o maksimalus laikotarpis – 6 mėnesiai, ir neskubius sprendimus, kai teikiamos pagalbos vertė negali viršyti 10 mln. eurų. Šiems sprendimams taikoma konsultavimosi procedūra (Cabinet, Interservice). Jeigu neatidėliotinų sprendimų vertės viršija 10 mln. eurų, o neskubių sprendimų – 2 mln. eurų, juos turi patvirtinti Humanitarinės pagalbos komitetas;
  • rašytinė procedūra: taikoma visiems sprendimams, kuriems netaikoma delegavimo arba įgaliojimo procedūra.

Komisija apsiėmė ištirti, valdyti, stebėti ir vertinti pagalbos veiksmus. Šiame darbe jai padeda valstybių narių atstovų komitetas, kurio darbui taikoma komiteto procedūra.

Pagalbą gali teikti NVO, tarptautinės institucijos ir organizacijos, Komisija arba specializuotos valstybių narių organizacijos. Komisija atlieka svarbų vaidmenį prižiūrėdama, kad jos veikla būtų koordinuojama su valstybių narių veikla ir kad tarptautinių įstaigų bei organizacijų veiksmai būtų kuo nuoseklesni.

Vertinimas

Siekdama įvertinti ir sudaryti veiksmų šioje srityje patobulinimo sąlygas, po kiekvienų biudžetinių metų Komisija pateikia metinę ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Joje apibendrinamos tais metais finansuotos operacijos, informacija apie subjektus, padėjusius jas įgyvendinti, ir atliktų išorinių įvertinimų santrauka. 1999 m. Komisija paskelbė visos veiklos, nuo 1996 m. įgyvendintos taikant reglamentą, įvertinimą.

NUORODOS

DokumentasĮsigaliojimo dataPerkėlimo į valstybių narių teisę terminasOficialusis leidinys
Reglamentas (EB) Nr. 1257/96

1996 7 5

-

OL L 163, 1996 7 2

Iš dalies keičiantis (-ys) aktas (-ai)Įsigaliojimo dataPerkėlimo į valstybių narių teisę terminasOficialusis leidinys
Reglamentas (EB) Nr. 1882/2003

2003 11 20

-

OL L 284, 2003 10 31

Reglamentas (EB) Nr. 219/2009

2009 4 20

-

OL L 87, 2009 3 31

Paskutinį kartą atnaujinta: 04.06.2010
Teisinė informacija | Apie šią svetainę | Paieška | Kontaktai | Į puslapio pradžią