RSS
Abėcėlinė rodyklė
Šis puslapis prieinamas 23 kalbu
Naujos galimos kalbos:  BG - CS - ET - GA - LV - LT - HU - MT - PL - RO - SK - SL

We are migrating the content of this website during the first semester of 2014 into the new EUR-Lex web-portal. We apologise if some content is out of date before the migration. We will publish all updates and corrections in the new version of the portal.

Do you have any questions? Contact us.


Pagrindinių teisių chartija

Pagrindinių teisių chartija pripažįsta ES piliečių ir gyventojų asmenines, pilietines, politines, ekonomines ir socialines teises ir taiko jas ES teisyne.

1999 m. liepą Kelno Europos taryba nutarė padidinti Europos Sąjungos (ES) lygiu galiojančių pagrindinių teisių matomumą, apibendrindama jas atskiroje chartijoje. Valstybių ir vyriausybių vadovai siekė, kad į chartiją būtų įtraukti 1950 m. Europos žmogaus teisių konvencijos bendrieji principai, taip pat principai, išvesti iš ES valstybėms bendrų konstitucinių tradicijų. Be to, chartija turėjo apimti ES piliečiams galiojančias pagrindines teises ir Europos Tarybos socialinėje chartijoje bei Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartijoje numatytas ekonomines ir socialines teises. Taip pat ji turėjo atspindėti principus, išvestus iš Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos.

Chartiją parengė suvažiavimas, kuriame dalyvavo visų ES šalių ir Europos Komisijos atstovai, taip pat Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų nariai. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija chartiją oficialiai paskelbė Nicoje 2000 m. gruodį.

2009 m. gruodį, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, chartija tapo teisiškai privaloma ir lygi Sutartims. Tuo tikslu chartija buvo pataisyta ir 2007 m. gruodį paskelbta antrą kartą.

Turinys

Chartija viename dokumente sujungia teises, kurios anksčiau buvo skelbiamos įvairiuose teisės aktuose, kaip antai nacionaliniuose ir ES įstatymuose, taip pat Europos Tarybos, Jungtinių Tautų (JT) ir Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) tarptautinėse konvencijose. Dėl to pagrindinės teisės tapo aiškesnės ir labiau matomos, o ES buvo sukurtas teisinis tikrumas.

Pagrindinių teisių chartiją sudaro preambulė ir 54 straipsniai, suskirstyti į septynis skyrius:

  • I skyrius: orumas (žmogaus orumas, teisė į gyvybę, teisė į asmens neliečiamybę, kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo uždraudimas, vergijos ir priverčiamojo darbo uždraudimas);
  • II skyrius: laisvės (teisė į laisvę ir saugumą, teisė į privatų ir šeimos gyvenimą, asmens duomenų apsauga, teisė tuoktis ir kurti šeimą, minties, sąžinės ir religijos laisvė, saviraiškos ir informacijos laisvė, susirinkimų ir asociacijų laisvė, menų ir mokslo laisvė, teisė į mokslą, laisvė pasirinkti profesiją ir teisė dirbti, laisvė užsiimti verslu, teisė į nuosavybę, teisė į prieglobstį, apsauga perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atveju);
  • III skyrius: lygybė (lygybė prieš įstatymą, diskriminacijos uždraudimas, kultūrų, religijų ir kalbų įvairovė, moterų ir vyrų lygybė, vaiko teisės, pagyvenusių žmonių teisės, neįgaliųjų asmenų integravimas);
  • IV skyrius: solidarumas (darbuotojų teisė į informaciją ir konsultacijas įmonėje, teisė į kolektyvines derybas ir kolektyvinių veiksmų teisė, teisė naudotis įdarbinimo tarnybų paslaugomis, apsauga nepagrįsto atleidimo iš darbo atveju, tinkamos ir teisingos darbo sąlygos, vaikų darbo uždraudimas ir jaunų žmonių apsauga darbe, šeima ir profesinė veikla, socialinė apsauga ir socialinė parama, sveikatos apsauga, galimybė naudotis bendrus ekonominius interesus tenkinančiomis paslaugomis, aplinkos apsauga, vartotojų apsauga);
  • V skyrius: pilietinės teisės (teisė balsuoti ir būti kandidatu Europos Parlamento ir vietos savivaldos rinkimuose, teisė į gerą administravimą, teisė susipažinti su dokumentais, Europos ombudsmenas, peticijos teisė, judėjimo ir apsigyvenimo laisvė, diplomatinė ir konsulinė apsauga);
  • VI skyrius: teisingumas (teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, nekaltumo prezumpcija ir teisė į gynybą, teisėtumo ir nusikalstamos veikos bei bausmės proporcingumo principai, teisė nebūti du kartus teisiamam ar baudžiamam už tą pačią nusikalstamą veiką);
  • VII skyrius: bendrosios nuostatos.

Taikymo sritis

Ši chartija galioja visoms Europos institucijoms, kurios veikia pagal subsidiarumo principą ir jokiomis aplinkybėmis negali išplėsti įgaliojimų ir uždavinių, joms nustatytų Sutartimis. Taip pat ši chartija taikoma visoms ES šalims, priėmusioms ES įstatymus.

Jei kurios nors teisės atitinka Europos žmogaus teisių konvencijos užtikrinamas teises, šių teisių reikšmė ir taikymo sritis bus tokia kaip aprašyta konvencijoje, nors ES įstatymai gali užtikrinti didesnę apsaugą. Iš ES valstybių bendrų konstitucinių tradicijų išvestos teisės turi būti interpretuojamos pagal tas tradicijas.

Prie Sutarčių pridedamas protokolas (Nr. 30) dėl chartijos taikymo Lenkijai ir Jungtinei Karalystei apriboja Teisingumo Teismo ir šių dviejų šalių nacionalinių teismų galimybes interpretuoti chartiją, ypač su solidarumu susijusių teisų (IV skyrius) atveju.

Paskutinį kartą atnaujinta: 06.05.2010
Teisinė informacija | Apie šią svetainę | Paieška | Kontaktai | Į puslapio pradžią