RSS
Abėcėlinė rodyklė
Šis puslapis prieinamas 23 kalbu
Naujos galimos kalbos:  BG - CS - ET - GA - LV - LT - HU - MT - PL - RO - SK - SL

We are migrating the content of this website during the first semester of 2014 into the new EUR-Lex web-portal. We apologise if some content is out of date before the migration. We will publish all updates and corrections in the new version of the portal.

Do you have any questions? Contact us.


Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF)

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba įkurta 1999 m. siekiant sustiprinti kovą su sukčiavimu ir kita Bendrijos interesams žalinga veikla ir padaryti ją veiksmingesnę.

DOKUMENTAI

1999 m. balandžio 28 d. Komisijos sprendimas 1999/352/EB, EAPB, Euratomas dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) įsteigimo.

Veiklą reglamentuojantys aktai:

1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų.

1999 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų.

1999 m. gegužės 25 d. Tarpinstitucinis susitarimas tarp Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų.

SANTRAUKA

Šiuo sprendimu įkuriama Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), kuri yra Europos Komisijos dalis su ypatingu nepriklausomu statusu sukčiavimo atvejams tirti. Tarnybos veikla nustatyta dviem reglamentais ir Tarpinstituciniu susitarimu.

OLAF uždaviniai

Šis komisijos sprendimas įsteigia OLAF ir nustato jos įgaliojimus, kurie yra:

  • atlikti išorės administracinius tyrimus siekiant sustiprinti kovą su Bendrijos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veika, taip pat su kitomis Bendrijos nuostatas pažeidžiančiomis veiklos vykdytojų veikomis ar veikla;
  • atlikti vidaus administracinius tyrimus siekiant:
    1. kovoti su Bendrijos finansams interesams kenkiančiu sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veika;
    2. tirti svarbius su profesine veikla susijusius faktus, kurie gali būti laikomi Bendrijų pareigūnų ir tarnautojų pareigų nevykdymu, galinčiu užtraukti drausminę ir tam tikrais atvejais baudžiamąją atsakomybę, arba kurie gali būti laikomi analogišku institucijų, organizacijų, tarnybų ir agentūrų narių arba darbuotojų, kuriems netaikomi Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygos, pareigų nevykdymu;
  • Bendrijos institucijų ir organizacijų prašymu atlikti tyrimus kitose srityse;
  • stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą sukčiavimo prevencijos srityje;
  • kurti kovos su sukčiavimu strategijas (rengti teisines ir reguliavimo iniciatyvas tarnybos veiklos srityje);
  • inicijuoti kitą kovos su sukčiavimu operatyvinę veiklą (infrastruktūros kūrimą, informacijos rinkimą ir analizę, techninės paramos teikimą);
  • palaikyti tiesioginius ryšius su nacionalinėmis teisėsaugos ir teisminėmis institucijomis;
  • atstovauti Komisijai kovos su sukčiavimu srityse.

Beveik visus įgaliojimus atlikti išorės tyrimus OLAF suteikė Komisija reglamentais (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (Europos Bendrijų finansiniai interesai) ir 2185/96 (Komisijos atliekami patikrinimai ir inspektavimai vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų). Be to, OLAF veikla grindžiama reglamentu (EB) 515/97 dėl tarpusavio administracinės pagalbos.

Kaip OLAF vykdo tyrimus

Dviejuose reglamentuose dėl OLAF atliekamų tyrimų, vienas kurių taikomas EB, o kitas Euratomui, išdėstytos tarnybos pagrindinės funkcijos ir apibrėžiami praktiniai klausimai, kaip turėtų būti atliekami administraciniai tyrimai, už kurias tarnyba yra atsakinga.

Patikrinimai ir inspektavimai, kuriuos OLAF atlieka išorėje (valstybėse narėse ir tam tikrose ne ES valstybėse, su kuriomis Bendrija yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis) ir viduje (Sutartimis arba jomis remiantis įkurtose institucijose ir organizacijose), neturi įtakos valstybių narių įgaliojimams baudžiamųjų bylų srityje.

OLAF direktorius tyrimus pradeda ir jiems vadovauja savo iniciatyva arba gavęs prašymą iš konkrečiu klausimu suinteresuotos valstybės narės (išorės tyrimų atvejais) arba susijusios institucijos ar organizacijos (vidaus tyrimų atvejais).

Atlikdama išorės tyrimus, OLAF vykdo patikrinimu vietoje, už kuriuos Komisija atsakinga pagal reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 ir 2185/96.

Atlikdama vidaus tyrimus, OLAF turi teisę be išankstinio įspėjimo gauti neatidėliotiną prieigą prie visos Bendrijos institucijų, organizacijų, tarnybų ir agentūrų turimos informacijos. Ji gali paprašyti visų susijusių asmenų suteikti žodinę informaciją ir atlikti ūkio subjektų patikrinimus vietoje.

Jei vidaus tyrimo metu Tarnyba nustato, kad narys, vadovas, pareigūnas ar kitas tarnautojas gali būti asmeniškai susijęs su atveju, ji apie tai informuoja instituciją, organizaciją, tarnybą arba agentūrą, kuriai tas asmuo priklauso, išskyrus atvejus, kai tokios informacijos atskleidimas prieštarauja poreikiui išsaugoti visišką griežtą konfidencialumą tyrimo arba galimo nacionalinio tyrimo tikslais.

OLAF prašymu arba savo iniciatyva valstybės narės, institucijos, organizacijos, tarnybos ir agentūros privalo pateikti Tarnybai visus turimus su vykdomu tyrimu susijusius dokumentus ar informaciją.

Visa Tarnybai perleista informacija turi būti tinkamai saugoma.

Baigusi tyrimą, OLAF parengia ataskaitą, kurioje taip pat pateikia rekomendacijas dėl veiksmų, kurių reikėtų imtis. Išorės tyrimų atvejais ši ataskaita siunčiama valstybėms narėms, o vidaus tyrimų atvejais – institucijoms, organizacijoms, tarnyboms ir agentūroms.

Informaciją gali būti siunčiama kompetentingoms valstybių narių valdžios institucijoms ir kitoms susijusioms institucijoms, organizacijoms, tarnyboms ir agentūroms tyrimui dar nesibaigus (Tarnyba palaiko tiesioginius ryšius su nacionalinėmis teisėsaugos ir teisminėmis institucijomis).

OLAF veiklos nepriklausomybę saugo priežiūros komitetas, kurį sudaro penki nepriklausomi asmenys, skiriami bendru Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sutarimu. Be to, jei Tarnybos direktorius mano, kad kurie nors Komisijos veiksmai grasina jo nepriklausomumui, jis turi teisę dėl šių veiksmų kreiptis į Teisingumo Teismą.

Bendrijos institucijų, organizacijų, tarnybų ir agentūrų personalo nariai, manantys, kad vidaus tyrimo metu yra pažeidžiami jų interesai, gali pateikti OLAF direktoriui skundą arba dėl atitinkamų veiksmų kreiptis į Teisingumo Teismą.

Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos tarpinstitucinis susitarimas

Europos Parlamento , Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos tarpinstitucinio susitarimo tikslas yra užtikrinti, kad vidaus tyrimai gali būti atliekami lygiavertėmis sąlygomis visose trijose institucijose ir kitose Bendrijos organizacijose, tarnybose ir agentūrose, tarp jų Europos investicijų banke (EIB) ir Europos Centriniame Banke (ECB).

Tuo tikslu visos trys institucijos susitarė priimti vidinį sprendimą, pagrįstą prie Sutarties pridedamu standartiniu modeliu, ir paraginti kitas institucijas, organizacijas ir agentūras prisijungti prie Sutarties.

Pagal šį pavyzdinį sprendimą generalinis sekretorius, departamentai ir visi susijusių institucijų, organizacijų, tarnybų ir agentūrų personalo nariai turi visiškai bendradarbiauti su OLAF įgaliotiniais ir teikti visą naudingą informaciją.

Jei yra pagrindo manyti, kad yra galimų Bendrijų interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ar kokios nors kitos neteisėtos veiklos atvejų:

  • nariai, sužinoję apie tokius faktus, nedelsdami praneša apie tai savo tarnybos vadovui arba generaliniam direktoriui arba, jei jie mano, kad būtų tikslinga, – savo generaliniam sekretoriui arba tiesiogiai OLAF;
  • generalinis sekretorius, generaliniai direktoriai ir tarnybų vadovai nedelsdami perduoda OLAF visus įrodymus, kuriais remiantis galima įtarti, kad yra pažeidimų;
  • institucijų, organizacijų, tarnybų ir agentūrų nariai informuoja pirmininką arba, jei jie mano, kad būtų tikslinga, – tiesiogiai Tarnybą.

Jei vidaus tyrimo metu nustatoma, kad narys, vadovas, pareigūnas ar kitas tarnautojas yra asmeniškai susijęs su tiriamu atveju, jis yra nedelsiant apie tai informuojamas. Jo turi būti paprašyta pateikti jo paties nuomonę su juo susijusiais klausimais. Jei reikia, šis veiksmas gali būti atidėtas dėl tyrimo arba paskesnio nacionalinio teisminio tyrimo.

OLAF pateikia nuomonę apie prašymus dėl imuniteto nuo policijos arba teisminių institucijų šalyse narėse panaikinimo, jei šie prašymai yra susiję su kurios nors institucijos, organizacijos, tarnybos ar agentūros vadovu, pareigūnu ar kitu tarnautoju. Jei prašymas yra susijęs su institucijos arba organizacijos nariu, apie tai būtina informuoti Tarnybą.

Kontekstas

EB steigimo sutartyje pateikiamas išsamus teisinis pagrindas, kuriuo grindžiami Bendrijos ir valstybių narių veiksmai kovojant su sukčiavimu ir kita Bendrijos finansiniams interesams žalinga neteisėta veikla (280 straipsnis). Įsigaliojus Amsterdamo sutarčiai, Bendrija įgijo žymiai reikšmingesnių priemonių kovoti su sukčiavimu ir ekonominiu bei finansiniu nusikalstamumu.

Komisijos Sukčiavimo prevencijos koordinavimo specialios paskirties padalinį pakeitė Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), kuri atlieka tyrimus ir yra atsakinga už teisės aktų, skirtų Bendrijos finansinių interesų apsaugai ir kovai su sukčiavimu, rengimą. Atliekant tyrimus, OLAF yra labiau nepriklausoma nei jos pirmtakas.

NUORODOS

DokumentasĮsigaliojimo dataPerkėlimo į valstybių narių teisę terminasOficialusis leidinys
Direktyva 1999/352/EB, EAPB, Euratomas

1999 4 28

-

OL L 136, 1999 5 31

Reglamentas (EB) Nr. 1073/1999

1999 6 1

-

OL L 136, 1999 5 31

Reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999

1999 6 1

-

OL L 136, 1999 5 31

Tarpinstitucinis susitarimas

1999 6 1

-

OL L 136, 1999 5 31

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Pasiūlymas Europos parlamento ir Tarybos reglamento pasiūlymas, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų [KOM(2006) 244 galutinis – Neskelbta Oficialiajame leidinyje].
Iš esmės šio pasiūlymo pagrindiniai tikslai yra:

  • valdymas, institucijų ir Priežiūros komiteto bendradarbiavimas. Komisija mano, kad su tyrimų veikla susijusius prioritetus reikėtų valdyti politiškai. Komisija siūlo rengti reguliarius Priežiūros komiteto ir kitų Europos institucijų susitikimus struktūriniam dialogui palaikyti nesikišant į tyrimų eigą;
  • susijusių asmenų teisių užtikrinimas. Komisija siūlo į reglamentą įtraukti išsamią nuostatą, apibrėžiančią procesines garantijas, kurių reikia laikytis atliekant vidaus ir išorės tyrimus;
  • tyrimų kontrolės sustiprinimas. Turėtų būti sustiprinta kontrolė, užtikrinanti, kad laikomasi konkrečių procedūrų. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė teikti prašymus dėl nuomonės. Šiam vaidmeniui skiriamas patarėjas peržiūros klausimais;
  • informacijos sklaidos gerinimas. Šiuo pasiūlymu Komisija ketina pagerinti informacijos perdavimą tarp OLAF ir Europos organizacijų bei institucijų, tarp OLAF ir valstybių narių, taip pat tarp OLAF ir informatorių;
  • OLAF darbo našumo didinimas. Komisija siūlo nuostatas, kurios leis OLAF sutelkti dėmesį į savo veiklos prioritetus. Pavyzdžiui, reikia geriau išaiškinti tyrimų pradžia ir pabaigą;
  • OLAF tyrimų veiksmingumo didinimas. Komisija siūlo aiškiau apibrėžti OLAF įgaliojimus atlikti išorės tyrimus apie ekonominės veiklos vykdytojų, gaunančių Bendrijos lėšų pagal sutartis, susitarimus ar sprendimus dėl subsidijų skyrimo, veiklą;
  • Tarnybos generalinio direktoriaus kadencija. Siekiant sustiprinti jo nepriklausomybę, nuspręsta, kad OLAF generalinio direktoriaus kadencija nepratęsiama.

Bendro sprendimo procedūra (COD/2006/0084)

Veiklos ataskaitos:

Europos kovos su sukčiavimu tarnybos ataskaita – Aštuntoji veiklos ataskaita (DE ) (EN ) (FR ) už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. [Neskelbta Oficialiajame leidinyje].
Šioje aštuntojoje veiklos ataskaitoje pateikiamos pagrindinės praėjusių metų tendencijos. Pastaraisiais metais OLAF gautos informacijos kiekis ir kokybė nuolat auga, ir tai rodo, kad visuomenė ima pasitikėti Tarnyba. 2007 m. OLAF pradėjo daugiau bylų nei 2006 m. Baigtų bylų skaičius taip pat išaugo, skirtingai nei ankstesniais metais, kai baigtų bylų skaičius mažėjo. Be to, pačios OLAF atliekamų tyrimų skaičius viršijo bylų, kuriose tarnyba tik teikia pagalbą nacionalinėms institucijoms, skaičių. 2007 m. vidutinė tyrimo trukmė šiek tiek pailgėjo dėl pastarojo meto bylų sudėtingumo ir poreikio įtraukti į tyrimus valstybes nares arba išorės partnerius. OLAF aktyviai tęsė bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis, už policijos ir teisminį bendradarbiavimą atsakingomis ES institucijomis ir kovos su sukčiavimu tarptautiniais partneriais.

Europos kovos su sukčiavimu tarnybos ataskaita – Septintoji veiklos ataskaita (EN ) už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. [Neskelbta Oficialiajame leidinyje].
Ši ataskaita – tai šeštosios veiklos ataskaitos tęsinys. Joje Komisija vertina įvykusius pažeidimus ir pristato svarbiausias priemones, kurių 2006 m. ėmėsi valstybės narės ir ji pati, siekdamos pagerinti sukčiavimo prevenciją ir sustiprinti kovą su sukčiavimu. Taip pat šioje ataskaitoje išsamiai aprašyta, kaip OLAF priima sprendimus pradėti kovos su sukčiavimu tyrimus, ir aiškinama, kaip valdomos bylos.

Europos kovos su sukčiavimu tarnybos ataskaita – Šeštoji veiklos ataskaita (DE ) (EN ) (FR ) už laikotarpį nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. [Neskelbta Oficialiajame leidinyje].

Vertinimo ataskaita: 2003 m. balandžio 2 d. Komisijos ataskaita (DA) (DE) (EL) (EN) (ES) (FR) (IT) (NL) (PT) (FI) (SV) – Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) veiklos įvertinimas [KOM(2003) 154 galutinis – Oficialusis leidinys C 76, 2004 3 25].

Institucijų sprendimai:

1999 m. gegužės 25 d. Tarybos sprendimas 1999/394/EB dėl vidaus tyrimų, susijusių su Bendrijos interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ir bet kurios kitos neteisėtos veiklos prevencija, nuostatų ir sąlygų [Oficialusis leidinys L 149, 1999 6 16].
Kaip nustatyta tarpinstituciniame susitarime, šiame sprendime teigiama, kad Taryba privalo bendradarbiauti su Tarnyba ir teikti jai reikiamą informaciją. Taip pat reikalaujama, kad OLAF personalui dirbti padėtų ir Saugumo biuras. Tuo tarpu OLAF privalo informuoti visus su jos atliekamais tyrimais susijusius asmenis.

1999 m. birželio 2 d. Komisijos sprendimas 1999/396/EB dėl vidaus tyrimų, susijusių su Bendrijos interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ir bet kurios kitos neteisėtos veiklos prevencija, nuostatų ir sąlygų [Oficialusis leidinys L 149, 1999 6 16].
Kaip nustatyta tarpinstituciniame susitarime, šiame sprendime teigiama, kad Komisija privalo bendradarbiauti su Tarnyba ir teikti jai reikiamą informaciją. Taip pat reikalaujama, kad OLAF personalui dirbti padėtų ir Saugumo biuras. Tuo tarpu OLAF privalo informuoti visus su jos atliekamais tyrimais susijusius asmenis.

1999 m. lapkričio 18 d. Europos Parlamento sprendimas dėl vidaus tyrimų, susijusių su Bendrijos interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ir bet kurios kitos neteisėtos veiklos prevencija, nuostatų ir sąlygų [Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės, XI priedas – Oficialusis leidinys L 44, 2005 2 15].
Kaip nustatyta tarpinstituciniame susitarime, šiame sprendime teigiama, kad Europos Parlamentas privalo bendradarbiauti su Tarnyba ir teikti jai reikiamą informaciją. Taip pat reikalaujama, kad OLAF personalui dirbti padėtų ir Parlamento saugumo biuras. Pagal šį sprendimą OLAF privalo informuoti visus su jos atliekamais tyrimais susijusius asmenis.

1999 m. spalio 7 d. Europos Centrinio Banko sprendimas 1999/726/EB dėl sukčiavimo prevencijos – [Oficialusis leidinys L 291, 1999 11 12].
Šiuo sprendimu siekiama sukurti tinkamą apsaugą nuo sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos Europos Centriniame Banke (ECB) išsaugant atsakomybės paskirstymą ir pusiausvyrą tarp ECB ir Europos institucijų.
Atitinkamai šiuo sprendimu įkuriamas kovos su sukčiavimu komitetas, atsakingas už ECB Vidaus audito direktorato nepriklausomybės ir veiklos stebėseną. Taip pat kovos su sukčiavimu komitetas yra atsakingas už ryšius su OLAF priežiūros komitetu. Šie ryšiai grindžiami ECB sprendime numatytais principais.

1999 m. spalio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimas dėl vidaus tyrimų, susijusių su Bendrijos interesams žalingo sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veiklos prevencija, sąlygų [Neskelbta Oficialiajame leidinyje].
Remiantis reglamentų dėl OLAF įkūrimo nuostatomis, šis reglamentas įpareigoja Teismą bendradarbiauti su Tarnyba ir teikti jai visą reikiamą informaciją. Taip pat jame aprašytos procedūros, kurių OLAF privalo laikytis, vykdydama vidaus tyrimus. Pagal konfidencialumo principą, reglamentas nesuteikia OLAF prieigos prie dokumentų, susijusių su vykstančiais arba pasibaigusiais teismo procesais.

2003 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas, panaikinantis Europos Centrinio Banko sprendimą 1999/726/EB dėl sukčiavimo prevencijos ir Bendrijos finansinių interesų apsaugos (Byla C-11/00).

Paskutinį kartą atnaujinta: 05.11.2008
Teisinė informacija | Apie šią svetainę | Paieška | Kontaktai | Į puslapio pradžią