Kova su klimato kaita

Klimato kaita yra vienas didžiausių iššūkių, kuriuos žmonijai teks spręsti artimiausioje ateityje. Apie vykstančią klimato kaitą liudija kylanti temperatūra, tirpstantys ledynai ir dažnėjančios sausros bei potvyniai. Visai planetai ir ateities kartoms kyla didžiulis pavojus, todėl privalome imtis neatidėliotinų veiksmų.
Europos Sąjunga jau kelerius metus kovoja su klimato kaita tiek Sąjungos, tiek tarptautiniu lygmenimis ir teikia šiai veiklai daug reikšmės ES darbotvarkėje – tai atsispindi Europos klimato kaitos politikoje. ES stengiasi pažaboti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį visose savo veiklos srityse siekdama šių tikslų: efektyviau vartoti mažiau taršią energiją, kurti švaresnes ir labiau subalansuotas transporto sistemas, skatinti įmones atsakingiau elgtis su aplinka neribojant jų konkurencingumo, užtikrinti ekologišką žemės naudojimo planavimą ir žemės ūkį ir sukurti moksliniams tyrimams ir inovacijoms palankias sąlygas.

ES KLIMATO KAITOS POLITIKA
- Realistiniai ilgalaikės politikos pagrindai
  Tęsdama Europos klimato kaitos programos (EKKP) darbą, Europos Sąjunga sukūrė realistinę klimato kaitos strategiją, pagal kurią siekiama aktyviais veiksmais neleisti temperatūrai pakilti daugiau nei 2 °C aukščiau lygmens, buvusio iki pramoninės revoliucijos.
- Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas – prioritetinis tikslas
  Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas yra viena svarbiausių Europos veiklos sričių. ES sukūrė veikiančią sistemą, kuri nuolat stebi išmetamų ir sugeriamų teršalų kiekį. Siekdama mažinti išmetamų teršalų kiekį, ES taip pat sukūrė rinkos taisyklėmis pagrįstą šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršos leidimų prekybos sistemą ir specialias taisykles dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
- Stebėsena ir prisitaikymas prie neišvengiamų klimato kaitos padarinių
  Klimato kaitos poveikį jau jaučiame. Šio poveikio mastą galima įvertinti naudojant GMES stebėsenos sistemą, o įvairios Europos priemonės leidžia nedelsiant su juo kovoti. Tarp jų yra Bendrijos civilinės saugos mechanizmas ir konkrečios su potvyniais bei sausromis susijusios priemonės. 2007 m. Komisija patvirtino Žaliąją knygą dėl prisitaikymo prie klimato kaitos Europoje.
- Kioto protokolas ir ES įsipareigojimai tarptautinėse derybose
  Tarptautinėje arenoje ES yra kovos su klimato kaita priešakyje ir aktyviai dalyvauja šiuo klausimu rengiamose derybose. 1998 m. ES pasirašė Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolą, į kurį įtrauktos šešios šiltnamio efektą sukeliančios dujų rūšys. Be to, siekdama padėti besivystančioms šalims kovoti su klimato kaita, ES patvirtino strategiją dėl klimato kaitos bendradarbiaujant vystymosi klausimais.
MAŽIAU TARŠI, EFEKTYVESNĖ ENERGIJA
- Energijos rinkos sutelkimas į tiekimo saugumą ir tvarumą
  2007 m. priimtų priemonių paketu ES padėjo pamatus bendrai energetikos politikai. Šios priemonės, ypač susijusios su mokesčiais, taip pat padeda siekti energijos rinkos tvarumo.
- Energijos vartojimo kontrolė ir racionalizavimas efektyviau vartojant energiją
  Remdamasi Žaliąja knyga, ES inicijavo plataus masto konsultacijas ir sudarė 2007–2010 m. veiksmų planą, pagal kurį energijos vartojimo efektyvumas ir energijos taupymas taps svarbiausiomis Europos energetikos politikos dalimis. Taip pat ji patvirtino specifines, ypač su energijos vartojimo efektyvumu ir energiją naudojančių produktų ženklinimu susijusias priemones.
- Atsinaujinančioji energija – reali ir prieinama alternatyva
  Iki 2020 m. iš viso 20 proc. Europoje vartojamos energijos bus pagaminta iš atsinaujinančiųjų šaltinių: šį tikslą ES iškėlė 2007 metais. Siekdama šio tikslo, ES priėmė priemones, kuriomis siekiama skatinti atsinaujinančiuosius energijos šaltinius ir plėtoti rinkas biomasės, biokuro ir kituose sektoriuose.
ŠVARESNIS, LABIAU SUBALANSUOTAS TRANSPORTAS
- Transporto politikos tikslų siekimas
  2001 m. patvirtintoje Baltojoje knygoje numatytas ambicingas ES transporto politikos atgaivinimas reikšmingai prisidės prie transporto poveikio klimato kaitai. Siekiant šio tikslo, reikės įdiegti gerą krovinių transporto valdymą ir taikyti naujas technologijas.
  - Krovinių transporto logistika Europoje
  - Baltoji knyga: Europos transporto politika (2010)Archyvai
- Kelių ir oro transporto ekologiškumo didinimas
  ES patvirtino įvairias priemones, kuriomis siekiama sumažinti kelių ir oro transporto poveikį, tarp jų išmetamo teršalų kiekio mažinimo, eismo valdymo ir mokestines priemones.
- Geležinkelių ir vandens transporto bei intermodalumo skatinimas
  Siekdama pagerinti įvairių transporto rūšių pusiausvyrą ir skatinti mažiau taršias transporto priemones, ES remia geležinkelių, jūrų ir vandens kelių transporto skatinimo ir skirtingų transporto rūšių derinimo (intermodalumo) priemonių plėtojimą.
KONKURENCINGOS, ATSAKINGOS BENDROVĖS
Bendrovės privalo atsižvelgti į savo veiklos poveikį aplinkai (pagal principą „teršėjas moka“) ir jį mažinti. Tam yra įvairių aplinkos valdymo priemonių.
- Atsakomybės už aplinką direktyva
ŽEMĖS ŪKIS IR ŽEMĖS NAUDOJIMO PLANAVIMAS APLINKOS NAUDAI
Žmonių veiklos išskiriamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį galima sumažinti tinkamai valdant žemę ir jos naudojimą, įskaitant, be kita ko, anglies dioksido saugojimą ir mažai teršalų išskiriančios veiklos skatinimą.
INOVACIJOMS PRITAIKYTA SISTEMA
ES nustatė daugybę tiesioginių ir netiesioginių finansinės pagalbos paketų, ypač remiančių naujoves ir technologinį vystymąsi.

EUROPA

Teisės aktų santraukos

Kova su klimato kaita