RSS
Abėcėlinė rodyklė
Šis puslapis prieinamas 23 kalbu
Naujos galimos kalbos:  BG - CS - ET - GA - LV - LT - HU - MT - PL - RO - SK - SL

We are migrating the content of this website during the first semester of 2014 into the new EUR-Lex web-portal. We apologise if some content is out of date before the migration. We will publish all updates and corrections in the new version of the portal.

Do you have any questions? Contact us.


Septintoji bendroji programa (2007–2013)

Moksliniai tyrimai yra dalis žinių trikampio, kuris turi skatinti Europos Sąjungos (ES) augimą ir užimtumą globalioje ekonomikoje. Europos Bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintoji bendroji programa (2007–2013 m.) ES – tai galimybė pritaikyti savo mokslinių tyrimų politiką atsižvelgiant į ekonomines ir socialines ambicijas, konsoliduojant Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE). Kad šis tikslas būtų pasiektas, Komisija pageidauja padidinti ES metinį mokslinių tyrimų biudžetą ir taip pritraukti daugiau valstybinių ir privačių investicijų. Įgyvendinama Septintoji bendroji programa turi atitikti mokslinių tyrimų, žinių, pramonės ir visos ES politikos poreikius. Pagrįsta keturiomis pagrindinėmis programomis, ji gerokai supaprastinta, kad būtų prieinamesnė mokslininkams ir būtų veiksmingesnė.

DOKUMENTAI

2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.).

2006 m. gruodžio 18 d. Tarybos sprendimas 969/2006/EB dėl Europos atominės energijos bendrijos (Euratomas) septintosios bendrosios branduolinių tyrimų ir mokymo veiklos programos (2007–2011 m.).

SANTRAUKA

Septintoji bendroji programa atitinka ES augimo ir užimtumo poreikius. Po plačių viešų konsultacijų nustatyti keturi pagrindiniai tikslai, atitinkantys keturias specialiąsias programas, kurios turi struktūrizuoti Europos mokslinių tyrimų pastangas.

Keturios pagrindinės specialiosios programos

Bendradarbiavimo programos tikslas – skatinti bendradarbiavimą ir stiprinti pramonės ir mokslinių tyrimų ryšius tarpvalstybinėje plotmėje. Ja siekiama pagrindinėse mokslinių tyrimų srityse sukurti ir sustiprinti Europos lyderystę. Ją sudaro 9 teminės sritys, kurios valdomos atskirai, bet įgyvendinant viena kitą papildo:

  • sveikata;
  • maistas, žemės ūkis ir biotechnologijos;
  • informacinės ir ryšių technologijos;
  • nanomokslai, nanotechnologijos, medžiagos ir naujos gamybos technologijos;
  • energetika;
  • aplinka (įskaitant klimato kaitą);
  • transportas (įskaitant aeronautiką);
  • socialiniai bei ekonomikos mokslai ir humanitariniai mokslai;
  • erdvė ir saugumas.

Programa Idėjos turi padėti Europoje sustiprinti mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus, t. y. atrasti naujų žinių, kurios iš esmės pakeistų mūsų pasaulio matymą ir gyvenimo būdą. Dėl to naujoji Europos mokslinių tyrimų taryba rems ambicingiausius ir novatoriškiausius mokslinių tyrimų projektus. Mokslinių tyrimų taryba savarankiškai apibrėš šios naujos ES moksliniams tyrimams vadovaujančios struktūros mokslinius prioritetus ir strategijas. Ja siekiama sustiprinti ES mokslinių tyrimų kompetenciją, paskatinant konkurenciją ir prisiimant riziką.

Įgyvendinant programą Žmonės sutelkiami dideli finansiniai ištekliai, siekiant pagerinti mokslininkų karjeros perspektyvas ir pritraukti daugiau jaunų gabių mokslininkų. Kad būtų panaudojamas visas Europos mokslininkų potencialas, Komisija nori paremti profesinį mokymą ir judumą. Ši programa grindžiama sėkminga programos „Marie Curie veiksmai“ patirtimi: šie veiksmai jau daugelį metų suteikia Europos mokslininkams judumo ir profesinio mokymo galimybių.

Programa Pajėgumai turi suteikti mokslininkams veiksmingų priemonių, leisiančių pagerinti Europos mokslinių tyrimų kokybę ir konkurencingumą. Reikia daugiau investuoti į mokslinių tyrimų infrastruktūrą regionuose, kurie pasiekė prasčiausių rezultatų formuojant regioninius mokslinių tyrimų centrus ir atliekant MVĮ skirtus mokslinius tyrimus. Ši programa dar privalo atspindėti tarptautinio bendradarbiavimo svarbą moksliniams tyrimams ir mokslo vaidmenį visuomenėje.

Be to, Septintosios bendrosios programos lėšomis finansuojami tiesioginiai Jungtinio tyrimų centro (JTC) veiksmai ir veiksmai, kuriems bendroji programa „Euratom“ taikoma šiose srityse:

  • sintezės energijos tyrimų;
  • branduolio dalijimosi ir radiacinės saugos.

Pokyčiai

Septintoji bendroji programa apima daug ankstesnių programų elementų, teigiamai paveikusių mokslinius tyrimus Europoje. Tai bendrosios programos pagrindą sudarysiantys Europos partnerių grupių įgyvendinami projektai. Be to, Komisija įtraukė šią bendrąją programą į Europos mokslinių tyrimų erdvę, apimančią visą ES veiklą šioje srityje. Programos trukmės pratęsimas nuo ketverių iki septynerių metų simbolizuoja norą veikti ilgą laiką, siekiant Europos moksliniams tyrimams suteikti daugiau dinamikos.

Išsaugant geriausius ankstesnių programų aspektus, į Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą įtraukta naujų priemonių, didinančių ES mokslinių tyrimų politikos sanglaudą ir veiksmingumą. Pagrindinės šios bendrosios programos naujovės tokios:

  • dalyvavimo programoje procedūrų supaprastinimas;
  • programos ir jos biudžeto įgyvendinimas pagal temą, o ne pagal priemonę, siekiant labiau koordinuotų ir efektyvesnių veiksmų;
  • Europos mokslinių tyrimų tarybos įsteigimas, grindžiamas programa „Idėjos“, siekiant paremti mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus;
  • glaudesnis bendradarbiavimas su pramone, pasitelkiant bendras technologijų iniciatyvas, apimančias privačias investicijas ir viešąjį finansavimą;
  • parama Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros politikai;
  • rizikos pasidalijimo finansinės priemonės (RSFF) sukūrimas siekiant sudaryti palankesnes sąlygas jos dalyviams gauti paskolas iš Europos investicijų banko.

Be to, kaip ir Šeštojoje bendrojoje programoje, daugeliui mokslinių tyrimų sričių nebus skiriamas joks finansavimas iš ES biudžeto:

  • žmonių klonavimui reprodukcijos tikslais;
  • mokslinių tyrimų veiklai, kuria siekiama pakeisti žmogaus genetinį paveldą ir dėl to šie pakeitimai taptų paveldimi;
  • mokslinių tyrimų veiklai, kuria siekiama kurti žmogaus embrionus tik mokslinių tyrimų arba kamieninių ląstelių gavimo tikslais.

Supaprastinta bendroji programa

Nuo 1984 m. įgyvendinant įvairias bendrąsias mokslinių tyrimų programas padaugėjo administracinių ir finansinių procedūrų, kuriomis struktūrizuojama ES veikla mokslinių tyrimų srityje. Komisija, siekdama didinti finansavimo ir mokslinių tyrimų projektų valdymo efektyvumą, pageidauja tęsti paskutinėje bendrojoje programoje nurodytą jų paprastinimo iniciatyvą.

Bendrosios programos įgyvendinimo supaprastinimo specialiosios priemonės tokios:

  • finansavimo sistemų racionalizavimas ir mažesnis priemonių pasirinkimas siekiant nuoseklesnio finansavimo;
  • paprastesnės, ne tokios biurokratinės kalbos vartojimas siekiant būti suprastiems plačiosios visuomenės;
  • oficialių dokumentų skaičiaus ir kiekio mažinimas;
  • veiksmų, kurių privalo imtis dalyviai, supaprastinimas;
  • parengiamosios kontrolės prieš patvirtinant projektą mažinimas;
  • didesnis partnerių grupių savarankiškumas;
  • projektų atrankos proceso supaprastinimas.

Didelis, tačiau reikalingas biudžetas

Komisijos siūlomas 2007–2013 m. biudžetas sudaro 50 521 mln. eurų, t. y. vidutiniškai 7 217 mln. eurų per metus. Jis pusantro karto didesnis už Šeštosios bendrosios programos biudžetą (4 375 mln. eurų per metus arba 17 500 mln. eurų ketveriems metams). Biudžetas paskirstomas taip:

  • „Bendradarbiavimas“: 32 413 mln. eurų;
  • „Idėjos“: 7 510 mln. eurų;
  • „Žmonės“: 4 750 mln. eurų;
  • Pajėgumai: 4 097 mln. eurų.
  • Jungtinio tyrimų centro nebranduolinė veikla: 1 751 mln. eurų.
  • „Euratomas“: 2 700 mln. eurų (2007–2011 m.).

Toks padidėjimas atspindi mokslinių tyrimų svarbą atgaivinant Lisabonos strategiją, kuria siekiama Europos žinių ekonomiką padaryti konkurencingiausia ir dinamiškiausia ekonomika pasaulyje. Europai neseniai dėl lėšų stokos trūko galimybių veikti tam tikrose pagrindinėse mokslinių tyrimų srityse. Šios bendrosios programos lėšomis bus galima finansuoti daugiau kokybiškų projektų ir didinti ES gebėjimą diegti naujoves.

Žinios ir technologija – pagrindiniai Europos pranašumai ir augimo bei užimtumo pagrindas. Bendroji programa turi daryti sverto poveikį valstybės išlaidoms mokslinių tyrimų srityje, kad Europos mokslinių tyrimų pastangoms būtų skiriama 3 % BVP. Komisija ketina iki galo atlikti variklio ir koordinatoriaus vaidmenį, kad Europoje žinios skatintų ekonomikos augimą ir užimtumą.

Kontekstas

Nuo 1984 m. ES vykdo daugiametėmis bendrosiomis programomis grindžiamą mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros politiką. Septintoji bendroji programa yra antra programa, paskelbta nuo Lisabonos strategijos priėmimo 2000 m., ir kelerius ateinančius metus turi tapti svarbiausia siekiant augimo ir užimtumo Europoje. Komisija, siekdama, kad žinios skatintų ekonomikos dinamiškumą ir pažangą socialinėje bei aplinkos srityje, siekia plėtoti žinių trikampį, kurį sudaro mokslinių tyrimų, švietimo ir inovacijų politika.

NUORODOS

Dokumentas Įsigaliojimas – galiojimo pabaigos data Perkėlimo į valstybių narių teisę terminas Oficialusis leidinys
Direktyva 1982/2006/EB

2007 1 1 - 2013 12 31

-

Oficialusis leidinys L 412, 2006 12 30

Direktyva 969/2006/EB

2007 1 1 - 2011 12 31

-

Oficialusis leidinys L 391, 2006 12 30

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2009 m. balandžio 29 d. Komisijos komunikatas dėl pažangos, padarytos įgyvendinant Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą [COM(2009) 209 – Neskelbta Oficialiajame leidinyje].
Septintoji bendroji programa pritaikyta siekiant padėti ES kurti žinių visuomenę, kurioje būtų maža tarša anglies dvideginiu. Stengiamasi paskatinti valstybę ir privačius asmenis investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą, paįvairinti jos priemones, kad Europa gautų kuo didesnę papildomą naudą.
Septintoji bendroji programa labai svarbi priemonė meistriškumui mokslo srityje ir technologijų plėtrai skatinti. Dabartinėmis ekonomikos sąlygomis jos vaidmuo dar svarbesnis. Įgyvendinant Septintąją bendrąją programą prisidedama prie mokslinių tyrimų ir privačiajame, ir valstybės sektoriuje, pavyzdžiui, pagal Europos ekonomikos atkūrimo planą pradėtos vykdyti valdžios ir privačiojo sektorių partnerystės iniciatyvos, siekiant sukurti aplinkos neteršiančius automobilius, pastatus, kuriuose energija vartojama efektyviai, ir ateities gamyklas.
Komisija, siekdama pagerinti Septintosios bendrosios programos poveikį kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę, paprašė ekspertų grupės atlikti jos tarpinį įvertinimą. Šio įvertinimo išvados paskatins diskusijas dėl būsimų Europos Sąjungos finansinių programų, Lisabonos strategijos po 2010 m. ir dėl kitos bendrosios programos.

2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos Reglamentas (Euratomas) 1908/2006, nustatantis įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo Europos atominės energijos bendrijos (Euratomas) septintosios bendrosios programos veiksmuose ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisykles (2007–2011 m.).
Šiame reglamente išdėstytos įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo Europos atominės energijos bendrijos (Euratomas) septintojoje bendrojoje programoje (2007–2011 m.). Dokumentas suskirstytas į keturis skyrius: įvadinės nuostatos (dalykas, sąvokų apibrėžimai ir konfidencialumas), dalyvavimas (dalyvavimo sąlygos, procedūriniai aspektai ir pan.), sklaidos ir naudojimo taisyklės (naujų ir anksčiau turėtų žinių nuosavybė, apsauga, viešinimas, sklaida ir panaudojimas bei teisės įgyti žinių) ir specialios taisyklės dėl dalyvavimo veikloje pagal teminę sritį „branduolių sintezės energijos tyrimai“.

2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) 1906/2006, nustatantis įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo Septintosios bendrosios programos veiksmuose ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisykles (2007–2013 m.) [Paskelbta Oficialiajame leidinyje L 391, 2006 12 30].
Šį reglamentą, skiriamą įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo Septintojoje bendrojoje programoje taisyklėms (2007–2013 m.), sudaro keturi skyriai: įžanginės nuostatos, dalyvavimas, Europos investicijų bankas, sklaida, naudojimas ir prieigos teisės.

Paskutinį kartą atnaujinta: 07.01.2010
Teisinė informacija | Apie šią svetainę | Paieška | Kontaktai | Į puslapio pradžią