Tarpvalstybinis pramoninių avarijų poveikis

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Sprendimas 98/685/EB dėl Konvencijos dėl tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio sudarymo

Konvencija dėl tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio

KOKS ŠIO SPRENDIMO IR KONVENCIJOS TIKSLAS?

• Šiuo sprendimu Europos bendrijos (dabar Europos Sąjungos (ES)) vardu sudaroma Konvencija dėl tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio.
• Konvencijos tikslas – apsaugoti žmones ir aplinką nuo pramoninių avarijų, galinčių turėti tarpvalstybinį poveikį, ir skatinti aktyvų tarptautinį bendradarbiavimą tarp susitariančiųjų šalių iki tokių avarijų, per jas ir po jų.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

• 1992 m. kovo 18 d. Helsinkyje 26 šalys, įskaitant 14 ES šalių, ir ES pasirašė Konvenciją dėl tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio, kurią parengė Jungtinių Tautų ekonomikos komisija Europai. Šiuo Komisijos sprendimu konvencija yra patvirtinama Bendrijos vardu.
• Konvencija nustatomos priemonės, skirtos apsaugoti žmones ir aplinką nuo pramoninių avarijų tarpvalstybinio poveikio ir skatinti aktyvų tarptautinį bendradarbiavimą tarp susitariančiųjų šalių iki tokių avarijų, per jas ir po jų.
• Ji taikoma pramoninėms avarijoms, kurios gali sukelti tarpvalstybinį poveikį, įskaitant stichines nelaimes, išskyrus:
  • branduolinėms avarijoms ar ekstremalioms situacijoms, susijusioms su radioaktyviuoju užkrėtimu;
  • avarijoms, kurias sukėlė veikla kariniuose objektuose;
  • užtvankų ardymui;
  • avarijoms antžeminiame transporte;
  • atsitiktiniams genetiškai modifikuotų organizmų išmetalams;
  • avarijoms dėl veiklos jūros aplinkoje ir kenksmingų medžiagų išsiliejimams į jūrą.
• Susitariančiosios šalys turi nustatyti pavojingas veiklos rūšis savo jurisdikcijoje ir informuoti poveikį patiriančias šalis apie bet kokią siūlomą ar vykdomą veiklą. Šalys bet kurios šalies iniciatyva turi rengti konsultacijas, siekdamos nustatyti tokias veiklos rūšis, kurios gali sukelti tarpvalstybinį poveikį.
• Pasirašiusiosios šalys turi imtis tinkamų priemonių, kad išvengtų pramoninių avarijų. Visų pirma jos turi:
  • skatinti operatorius atlikti veiksmus, mažinančius pramoninių avarijų riziką;
  • formuoti politiką, susijusią su naujų objektų, kuriuose vykdoma pavojinga veikla, išdėstymu ir didesniu esamų objektų, kuriuose vykdoma pavojinga veikla, modifikavimu, siekiant iki minimumo sumažinti riziką gyventojams ir aplinkai;
  • pasirengti ekstremalioms situacijoms, kurias sukelia pramoninės avarijos, nustatant būtinas priemones, įskaitant veiksmų ekstremaliomis situacijomis planus, siekiant išvengti tarpvalstybinio poveikio ar jį sumažinti iki minimumo. Pasirašiusiosios šalys turi siekti, kad jų planai būtų suderinami.
• Remiantis konvencija, susitariančiosios šalys turi užtikrinti, kad reikiama informacija būtų teikiama visuomenei tuose rajonuose, kurie gali patirti pramoninės avarijos, įvykusios dėl pavojingos veiklos, poveikį. Tam tikrais atvejais susitariančiosios šalys taip pat suteikia visuomenei galimybę dalyvauti sprendimų priėmimo procese dėl priemonių, skirtų užkirsti kelią avarijoms ir užtikrinti pasirengimą joms.
• Fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie patys patiria ar gali patirti tarpvalstybinį pramoninės avarijos poveikį kurios nors pasirašiusiosios šalies teritorijoje, turi būti suteikta vienoda galimybė naudotis atitinkamomis administracinėmis ir teisinėmis procedūromis, kaip ir tos šalies piliečiams.
• Kiekviena konvencijos šalis turi sukurti informavimo sistemą.
• Kilus pramoninei avarijai, kuri gali sukelti tarpvalstybinį poveikį, ar esant neišvengiamai jos grėsmei, kilmės šalis turi:
  • nedelsdama pranešti apie tai poveikį patiriančioms šalims;
  • užtikrinti, kad veiksmų ekstremaliomis situacijomis planai būtų pradėti įgyvendinti;
  • užtikrinti kuo greitesnį priemonių, skirtų likviduoti padarinius, taikymą, siekiant apriboti poveikį ar sumažinti jį iki minimumo. Susitariančiosios šalys turi dėti pastangas ir koordinuoti priemones, kurių jos imasi norėdamos likviduoti avarijų padarinius.
• Kilmės šalis gali paprašyti kitų pasirašiusiųjų šalių pagalbos.
• Kiekviena susitariančioji šalis turi paskirti vieną ryšio punktą, kurio tikslas – pranešti apie pramonines avarijas, ir vieną ryšio punktą, kurio tikslas – teikti savitarpio pagalbą. Apie šiuos ryšio punktus pasirašiusiosios šalys turi pranešti per tris mėnesius nuo konvencijos įsigaliojimo.
• Susitariančiosios šalys turi aktyviai skatinti mokslinį bei techninį bendradarbiavimą ir sudaryti sąlygas keistis technologijomis, siekiant sumažinti pramoninių avarijų padarinių keliamą riziką. Jos taip pat turi remti atitinkamas tarptautines pastangas nustatyti taisykles dėl atsakomybės.
• Konvencijos šalys susitinka ne rečiau kaip kartą per metus.
• Konvencija numatomi trys mechanizmai, skirti spręsti pasirašiusiųjų šalių ginčus:
  • ginčo sprendimas derybų keliu;
  • ginčo perdavimas Tarptautiniam Teisingumo Teismui;
  • arbitražas.
• Pastarieji du būdai gali būti naudojami tais atvejais, kai šalys negali išspręsti savo ginčo derybų keliu.
• Šių metodų naudojimas yra neprivalomas ir priklauso nuo abipusio susitarimo. Rašytinėje deklaracijoje šalis gali sutikti su vienos ar abiejų metodų privalomu naudojimu savo santykiuose su kitomis šalimis, kurios sutinka su tokia pačia prievole.
• Jei ginčo šalys sutinka su abiem ginčo sprendimo būdais, ginčas gali būti perduotas tik Tarptautiniam Teisingumo Teismui, išskyrus atvejus, kai susijusios šalys sutaria kitaip.
• Pasirašiusiosios šalys turi reguliariai informuoti viena kitą apie konvencijos įgyvendinimą.

NUO KADA TAIKOMI ŠIS SPRENDIMAS IR KONVENCIJA?

• Sprendimas taikomas nuo 1998 m. kovo 23 d.
• Konvencija įsigaliojo Europos bendrijoje 2000 m. balandžio 19 d., praėjus 90 dienų nuo tada, kai buvo deponuotas šešioliktas ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentas.

PAGRINDINIAI DOKUMENTAI

1998 m. kovo 23 d. Tarybos sprendimas 98/685/EB dėl Konvencijos dėl tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio sudarymo (OL L 326, 1998 12 3, p. 1–4)

Konvencija dėl tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio – Europos bendrijos kompetencijos deklaracija (OL L 326, 1998 12 3, p. 5–33)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Pasiūlymas „Tarybos sprendimas dėl siūlymo iš dalies pakeisti Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EKK) konvencijos dėl tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio I priedą“ (COM(2006) 493 final, 2006 9 13)

Pasiūlymas „Tarybos sprendimas, kuriuo nustatoma pozicija, priimtina Europos Sąjungos vardu aštuntajame Konvencijos dėl tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio šalių konferencijos posėdyje, dėl pasiūlymo iš dalies keisti I priedą“ (COM(2014) 652 final, 2014 10 23)

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo (OL L 347, 2013 12 20, p. 924–947)

2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/18/ES dėl didelių, su pavojingomis cheminėmis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės, iš dalies keičianti ir vėliau panaikinanti Tarybos direktyvą 96/82/EB (Seveso III direktyva) (OL L 197, 2012 7 24, p. 1–37)

paskutinis atnaujinimas 20.02.2017