RSS
Abėcėlinė rodyklė
Šis puslapis prieinamas 23 kalbu
Naujos galimos kalbos:  BG - CS - ET - GA - LV - LT - HU - MT - PL - RO - SK - SL

We are migrating the content of this website during the first semester of 2014 into the new EUR-Lex web-portal. We apologise if some content is out of date before the migration. We will publish all updates and corrections in the new version of the portal.

Do you have any questions? Contact us.


Kioto protokolas dėl klimato kaitos

Kioto protokolas, perimantis Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos nuostatas, yra vienas svarbiausių tarptautinių teisinių dokumentų, skirtų kovai su klimato pokyčiais. Jame numatyti įsipareigojimai, kuriuos prisiima industrinės šalys, siekdamos sumažinti tam tikrų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, prisidedančių prie planetos klimato atšilimo, išmetimą. Susitarta 2008–2012 m. sumažinti išsivysčiusių šalių šiltnamio efektą sukeliančių dujų bendrą išmetimą mažiausiai 5 proc., palyginti su 1990 m. lygiu.

DOKUMENTAS

2002 m. balandžio 25 d. Tarybos Sprendimas 2002/358/EB dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo patvirtinimo Europos Bendrijos vardu ir bendro jame numatytų įsipareigojimų vykdymo.

SANTRAUKA

1991 m. vasario 4 d. Taryba leido Komisijai Europos Bendrijos vardu dalyvauti derybose dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos, priimtos Niujorke 1992 m. gegužės 9 d. Kaitos konvencija Bendrijos vardu patvirtinta 1993 m. gruodžio 15 d. Tarybos sprendimu 94/69/EB. Sprendimas įsigaliojo 1994 m. kovo 21 d.

Bendroji konvencija reikšmingai prisidėjo įtvirtinant tarptautinės kovos su klimato kaita pagrindinius pricipus. Joje suformuluotas ir bendros, bet diferencijuotos atsakomybės principas. Konvencija taip pat daug prisidėjo prie klimato kaitos keliamų problemų pripažinimo pasauliniu mastu. Vis dėlto konvencijoje nenumatyti detalūs, nustatyto kiekio kiekvienos šalies įsipareigojimai, skirti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimui mažinti.

Todėl konvenciją pasirašiusios šalys dar pirmosios konferencijos, įvykusios 1995 m. kovo mėn. Berlyne, metu nusprendė suderinti protokolą, kuriame būtų numatytos išmetimo sumažinimo priemonės industrinėms šalims po 2000 metų. Po ilgų derybų 1997 m. gruodžio 11 d. Kiote buvo priimtas Kioto protokolas.

Bendrija pasirašė protokolą 1998 m. balandžio 29 d. 2001 m. gruodžio mėn. Laekeno Europos Vadovų Taryba patvirtino Sąjungos siekį, kad Kioto protokolas įsigaliotų iki Pasaulio viršūnių susitikimo darnaus vystymo klausimais 2002 m. rugpjūčio 26–rugsėjo 4 d. Johanesburge. Siekiant įgyvendinti minėtą tikslą, šis sprendimas aprobuoja protokolą Bendrijos vardu. Valstybės narės įsipareigoja deponuoti savo ratifikacijos dokumentus tuo pačiu metu kaip Bendrija ir, kiek įmanoma, ne vėliau kaip 2002 m. birželio 1 d.

Šio sprendimo II priede išdėstyti įsipareigojimai riboti ir mažinti išmetamus teršalus, dėl kurių Europos Bendrija ir jos valstybės narės sutarė pirmajam 2008–2012 m. įsipareigojimo laikotarpiui.

Kioto protokolo turinys

Kioto protokolu reguliuojamas šešių rūšių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas:

  • anglies dioksidas (CO2);
  • metanas (CH4);
  • azoto suboksidas (N2O);
  • hidrofluorangliavandeniliai (HFC);
  • perfluorangliavandeniliai (PFC);
  • sieros heksafluoridas (SF6).

Protokolas yra reikšmingas žingsnis kovojant su planetos klimato atšilimu, nes jame numatyti privalomi ir nustatyto kiekio planai, kaip riboti ir mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

Visos bendrąją konvenciją pasirašiusios šalys (t. y. industrinės valstybės) bendrai įsipareigoja sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą tiek, kad bendras išsivysčiusių šalių išmetimas 2008–2012 m. sumažėtų mažiausiai 5 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Protokolo B priede nurodyti kiekvienos pasirašiusios šalies nustatyto kiekio įsipareigojimai.

Valstybės, priklausiusios ES iki 2004 m., 2008–2012 metais privalo bendrai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 8 proc.. Valstybės, įstojusios į ES po 2004 m., įsipareigoja šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą sumažinti 8 proc. Išimtys taikomos Lenkijai ir Vengrijai (6 proc.), taip pat Maltai ir Kiprui, t. y. šalims, kurios neįrašyti į bendrosios konvencijos I priedą.

Iki 2008 m. pasirašiusios šalys įsipareigoja pasiekti pažangą įgyvendindamos įsipareigojimus vėliausiai iki 2005 m. ir galėdamos pateikti tos pažangos įrodymų.

Pasirašiusios šalys, vertindamos HFC, PFC ir SF6 išmetimą, gali kaip lyginamąjį pasirinkti 1995 m. kiekį.

Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus protokole siūloma visa seka priemonių:

  • stiprinti arba pradėti įgyvendinti nacionalinę išmetimo mažinimo politiką (didinti energetinį efektyvumą, plėtoti darnaus žemės ūkio praktikas, plėsti atsinaujinančios energetikos sektorių ir kt.);
  • bendradarbiauti su kitomis protokolą pasirašiusiomis šalimis (keistis patirtimi arba informacija, koordinuoti valstybių narių vidaus politiką išduodant išmetimo leidimus, vykdant bendro įgyvendinimo ir švarios plėtros mechanizmo projektus).

Pasirašiusios valstybės įsteigia žmonių sukelto išmetimo nacionalinio vertinimo sistemą ir imasi visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (nereglamentuotų Monrealio protokolu) šalinimo absorbentais vėliausiai prieš metus iki prasidedant pirmajam įsipareigojimo laikotarpiui.

Antrajam įsipareigojimo laikotarpiui skirtų įsipareigojimų peržiūra numatyta vėliausiai 2005 m.

Europos Sąjunga ratifikavo Kioto protokolą 2002 m. gegužės 31 d. Pats protokolas įsigaliojo 2005 m. vasario 16 d., kai jį ratifikavo Rusija. Kai kurios industrinės šalys, pvz., JAV ir Australija, protokolą atsisakė ratifikuoti.

NUORODOS

Dokumentas Įsigaliojimo data Perkėlimo į valstybių narių teisę terminas Oficialusis leidinys

Sprendimas 2002/358/EB

2002 5 2

-

OL L 130, 2002 5 15

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2006 m. gruodžio 14 d. Komisijos sprendimas 2006/944/EB, nustatantis išmetamųjų teršalų kiekį Europos Bendrijoje ir kiekvienoje valstybėje narėje pagal Kioto protokolą, remiantis sprendimu 2002/358/EB (Oficialusis leidinys L 358, 2006 12 16).
Pakeistas:
2010 m. gruodžio 15 d. Komisijos sprendimu 2010/778/ES (Oficialusis leidinys L 332, 2010 12 16).

Paskutinį kartą atnaujinta: 04.04.2011
Teisinė informacija | Apie šią svetainę | Paieška | Kontaktai | Į puslapio pradžią