RSS
Abėcėlinė rodyklė
Šis puslapis prieinamas 23 kalbu
Naujos galimos kalbos:  BG - CS - ET - GA - LV - LT - HU - MT - PL - RO - SK - SL

We are migrating the content of this website during the first semester of 2014 into the new EUR-Lex web-portal. We apologise if some content is out of date before the migration. We will publish all updates and corrections in the new version of the portal.

Do you have any questions? Contact us.


Naujų valstybių narių prijungimo procesas

Europos Sąjungos (ES) plėtros procesas turi istorinę funkciją: paversti Europos žemyną taikos, stabilumo ir gerovės erdve. ES laipsniškai įgyvendino procesą, per kurį vadovaujant padedama šalims kandidatėms pasirengti prisiimti ES valstybių narių pareigas, būtent vykdyti pereinamuosius, reformų ir ES teisės bei politikos įgyvendinimo procesus.

SANTRAUKA

Bet kuri Europos valstybė, norinti tapti Europos Sąjungos (ES) nare, privalo gerbti ES bendrąsias vertybes, apibrėžtas ES sutarties 2 straipsnyje: pagarbos žmogaus orumui, laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Be to, ji įsipareigoja šias vertybes remti ES ir palaikydamos santykius su trečiosiomis šalimis.

Stojimo į ES sąlygos nustatytos ES sutarties 49 straipsnyje. Visų pirma valstybė, norinti tapti ES nare, pateikia atitinkamą prašymą Tarybai. Apie tokį prašymą pranešama Europos Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams. Tada Taryba pasikonsultuoja su Komisija ir prašo Europos Parlamento narių balsų daugumos pritarimo. Gavusi pritarimą, Taryba vieningai priima sprendimą dėl priėmimo.

Priėmimo sąlygos ir jam reikalingi sutarčių bei institucijų pritaikymai nustatomi valstybių narių ir šalies kandidatės susitarimu. Šis susitarimas arba stojimo sutartis pateikiama ratifikuoti visoms susitariančioms valstybėms.

Stojimo procesas

Bet kokį stojimo prašymą įvertina speciali Komisijos nuomonė ir Tarybos sprendimas. Taryba suteikia prašymą pateikusiai šaliai šalies kandidatės statusą. Šis statusas nebūtinai padės nedelsiant pradėti derybas dėl stojimo. Kad jos būtų pradėtos, šalis kandidatė privalo įvykdyti tam tikras sąlygas.

Šalis privalo atitikti tinkamumo kriterijus, apibrėžtus 1993 m. Europos Vadovų Tarybos susitikime Kopenhagoje ir papildytus 1995 m. Europos Vadovų Tarybos susitikime Madride. Tai yra:

  • politiniai kriterijai: institucijų stabilumas turi užtikrinti demokratiją, teisinę valstybę, pagarbą žmogaus teisėms ir mažumų teisėms bei šių teisių apsaugą;
  • ekonominiai kriterijai: tvari rinkos ekonomika, gebėjimas atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgų veikimą ES viduje;
  • gebėjimas prisiimti valstybės narės įsipareigojimus, kylančius iš ES teisės ir politikos (arba Bendrijos acquis), įskaitant politinės, ekonominės ir pinigų sąjungos tikslus.

Šalis kandidatė turi būti sukūrusi integracijos sąlygas, pritaikydama savo administracinę struktūrą.

Vakarų Balkanų šalys turi įrodyti, kad pasiekė patenkinamų rezultatų vykdydamos stabilizavimo ir asociacijos procesą (ypač prekybos srityje) ES dar neišnagrinėjus galimų jų prašymų dėl stojimo.

Kitas esminis elementas yra ES pajėgumas priimti (arba pajėgumas integruoti) naujas nares. ES turi galėti priimti naujas nares, gilindama jų integraciją ir užtikrindama savo institucijų bei politikos veikimą. Naujosios narės turi būti savo ruožtu gerai pasirengusios priimti naująjį valstybės narės statusą. Plėtra turi būti remiama valstybių narių ir šalių kandidačių viešosios nuomonės.

Kai šalis kandidatė atitinka šiuos kriterijus, galima pradėti derybas dėl stojimo. Sprendimą pradėti derybas, remdamasi Komisijos nuomone, priima Europos Vadovų Taryba.

Derybos dėl stojimo yra stojimo proceso pagrindas. Per jas aptariamas Bendrijos acquis priėmimas, įgyvendinimas ir taikymas šalyse kandidatėse. Jomis siekiama padėti šalims kandidatėms pasirengti įstojus į ES prisiimti valstybių narių pareigas. Derybos, grindžiamos kiekvienos šalies kandidatės nuopelnais, vykdomos individualiai, taigi jų pasirengimo lygis gali būti nevienodas.

Derybų dėl stojimo eiga grindžiama Komisijos pasiūlymu Tarybos parengtais metmenimis. Juose būsimosios derybos apžvelgiamos turint omenyje kiekvienos šalies kandidatės padėtį ir ypatybes. Derybų metmenis sudaro:

  • derybų principai ir procedūros;
  • klausimai, dėl kurių gali būti deramasi, kaip antai finansiniai aspektai, laikinos nukrypti leidžiančios nuostatos arba apsaugos priemonės, taikomos specifinėms Bendrijos teisyno (acquis) sritims (kaip antai laisvam asmenų judėjimui, struktūrinei politikai ar žemės ūkiui);
  • politinės ir ekonominės reformos;
  • derybų baigties klausimas, kuris lieka atviras;
  • tikslas – įstojimas į ES.

Derybose aptariamas Bendrijos acquis priėmimo klausimas. Jos prasideda nuo parengiamojo etapo arba teisyno (acquis) analizės (patikros, angl. „screening“), kurią atlieka Komisija. Šios patikros tikslas – nustatyti šalies kandidatės pasirengimo lygį, supažindinti ją su teisynu ir, remiantis tam tikrais kriterijais (angl. „benchmarks“), nustatyti derybų skyrius. Šie kriterijai taikomi parengiamiesiems etapams, kurie iš esmės svarbūs, kad padėtų prisitaikyti ateityje ir laikytis sutartinių prievolių remiantis su teisynu susijusiais asociacijos susitarimais. Taryba vieningai nustato šiuos kriterijus arba, remdamasi Komisijos rekomendacijomis, priima sprendimą pradėti atitinkamą derybų skyrių.

Derybos vyksta per dvišales tarpvyriausybines konferencijas, kuriose dalyvauja ES valstybės narės ir šalis kandidatė.

Derybos baigiamos, kai šalis kandidatė atitinka nustatytus derybų skyriaus uždarymo kriterijus (pvz., jeigu deramasi dėl ekonominių skyrių – teisėkūros priemonių, administracinių ar teismo institucijų, iš tiesų įgyvendintų teisyno dalių, veikiančios rinkos ekonomikos kriterijus). Šalis dar turi patvirtinti Komisijos parengtą ir Tarybos vieningai priimtą ES bendrosios pozicijos projektą. Jeigu šalys kandidatės nebeatitinka nustatytų sąlygų, uždaryti derybų skyriai gali būti vėl atidaryti.

Jeigu nuolat šiurkščiai pažeidžiami pagrindiniai ES principai, derybos dėl stojimo gali būti nutrauktos. Tokiu atveju Komisija gali savo iniciatyva arba trečiosios valstybės narės prašymu rekomenduoti sustabdyti derybas ir nustatyti derybų atnaujinimo sąlygas. Taryba, išklausiusi šalį kandidatę, priima tokią rekomendaciją kvalifikuota balsų dauguma.

Uždarius visus derybų skyrius stojimo procesas baigiamas. Stojimas gali būti pradedamas sudarant valstybių narių ir šalies kandidatės susitarimą – stojimo sutartį. Tačiau Taryba, gavusi Komisijos nuomonę ir Europos Parlamento pritarimą, turi vieningai nuspręsti baigti procesą. Stojimo sutartyje nurodoma:

  • derybų dėl stojimo rezultatas, stojimo sąlygos ir apsaugos arba perkėlimo priemonės, taikomos srityse, kurioms reikia skirti daugiau dėmesio;
  • institucijų ir sutarčių pritaikymas, balsų pasiskirstymas Taryboje ir Europos Parlamente, EP narių skaičius, Regionų komiteto narių skaičius ir pan.;
  • stojimo data.

Stojimo sutartį turi ratifikuoti visos ES valstybės narės ir būsimoji valstybė narė. Nuo tada šalis kandidatė laikoma stojančiąja šalimi ir tęsia stojimo procesą, pritaikydama tas sritis, kuriose, atidžiai prižiūrint Komisijai, turi būti pasiekta pažanga.

Stojimo proceso priemonės

Nustatoma kiekvieno stojimo proceso ir kiekvienos šalies kandidatės pasirengimo stojimui strategija. Šioje strategijoje numatoma (toliau išvardytų) priemonių, kuriomis šalys kandidatės remiamos per pasirengimo procesą.

Dialogo ir derybų pagrindas yra ES ir kiekvienos šalies kandidatės dvišaliai susitarimai. Tai, pvz., Asociacijos susitarimas ir Muitų sąjungos susitarimas su Turkija bei Vakarų Balkanų stabilizacijos ir asociacijos susitarimai.

Siekiant konsoliduoti procesą, vyksta ES ir kiekvienos šalies kandidatės politinis ir ekonominis dialogas. Jų rezultatai įtraukiami į derybas dėl stojimo.

Individualus kiekvienos šalies kandidatės veiksmų pagrindas yra Stojimo partnerystės programa. Tokiose programose išsamiai išdėstoma:

  • Kopenhagos kriterijais grindžiami trumpalaikių ir vidutinės trukmės reformų prioritetai;
  • institucijų ir infrastruktūros stiprinimo prioritetai;
  • Europos fondų finansuojama bendra sistema.

Stojimo partnerystės programose nustatomos Nacionalinės acquis priėmimo programos (NAPP). Jose pateikiamas Stojimo partnerystės programų prioritetų įgyvendinimo grafikas, nurodomi tam tikslui skiriami žmogiškieji ir finansiniai ištekliai.

Šalys kandidatės gali dalyvauti ES programose, agentūrų ir komitetų veikloje. Dalyvaudamos šalys kandidatės įneša tam tikrą finansinį indėlį, todėl dalis jo gali būti padengiama pasirengimo narystei finansinės pagalbos lėšomis. Tačiau įsitraukdamos į programas, šalys kandidatės turi tiktai stebėtojo statusą: šių programų įgyvendinimo priežiūros komitetų posėdžiuose jos gali dalyvauti tik tada, jeigu juose svarstomi jų pačių reikalai (švietimas, profesinis mokymas, jaunimas, aplinka, sveikata ir pan.). Jų dalyvavimas agentūrų veikloje skiriasi: kai kada į ją įsitraukiama visateisiškai, kai kada – iš dalies.

Šaliai pateikus prašymą dėl stojimo pradedamas Komisijos vertinimas (angl. „monitoring“) ir trunka tol, kol šalis kandidatė iš tiesų įstoja į ES.

Šiam įvertinimui skiriamos metinės ataskaitos, kuriose Komisija įvertina šalių kandidačių gebėjimus prisiimti valstybių narių įsipareigojimus. Ataskaitose pateikiamas išsamus Kopenhagos kriterijų atitikties įvertinimas, įskaitant atskirą kiekvieno teisyno skyriaus priėmimo ir įgyvendinimo įvertinimą.

Dar dažniau, papildydama savo metinį įvertinimą, Komisija vykdo derybų dėl stojimo eigos stebėsenos procesą. Jis grindžiamas derybų sistema ir juo siekiama įvertinti šalių kandidačių prisiderinimą prie teisyno ir jo įgyvendinimą. Šis įvertinimas reguliariai skelbiamas stebėsenos ataskaitose.

Dialogo su pilietine visuomene tikslas – siekiant pagerinti savitarpio supratimą ir pažinimą į stojimo procesą įtraukti ES ir šalių kandidačių pilietines visuomenes.

Pasirengimo stojimui finansinės pagalbos lėšomis remiama:

  • institucijų reformos ir prisiderinti prie Bendrijos teisyno ir jam įgyvendinti reikalingos infrastruktūros kūrimas;
  • regioninis ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas;
  • regionų plėtra;
  • pasirengimas priimti ES struktūrinių fondų lėšas.

Pasirengimo narystei pagalba ir pasirengimo narystei procesas priklauso vienas nuo kito. Dėl to šią pagalbą reikia pritaikyti atsižvelgiant į šalių kandidačių pasiektą pažangą ir nustatytus naujus prioritetus.

2007–2013 m. Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (PNPP) yra finansinė pagalba šalims kandidatėms bei galimoms šalims kandidatėms iš Vakarų Balkanų regiono.

Be to, šalims kandidatėms gali būti skiriamas tarptautinių finansų institucijų, su kuriomis Komisija yra pasirašiusi susitarimus, bendras finansavimas. Šie susitarimai padeda ne tik stiprinti šių institucijų bendradarbiavimą, bet ir geriau nukreipti pasirengimo narystei procesui skirtas paskolas ir lėšas. Svarbų vaidmenį atlieka ir Europos investicijų bankas (EIB) (DE) (EN) (FR) – oficiali ES finansų institucija.

Kontekstas

Nuo įsteigimo 1957 m. ES išgyveno penkis plėtros etapus. Iš pradžių ją sudarė šešios valstybės narės steigėjos, o šiuo metu ji turi dvidešimt septynias nares.

2004 ir 2007 m. plėtros etapai buvo beprecedenčiai ne tik dėl įstojusių šalių skaičiaus, bet ir dėl jų stojimo iškilusių uždavinių požiūriu. Iš tiesų dėl šių šalių politinės ir ekonominės padėties daugumai jų prireikė didesnio pasirengimo. Be to, pati ES turėjo pasirengti jas priimti. Todėl plėtros procesas tapo nuodugnesnis.

Paskutinį kartą atnaujinta: 16.03.2010
Teisinė informacija | Apie šią svetainę | Paieška | Kontaktai | Į puslapio pradžią