RSS
Abėcėlinė rodyklė
Šis puslapis prieinamas 23 kalbu
Naujos galimos kalbos:  BG - CS - ET - GA - LV - LT - HU - MT - PL - RO - SK - SL

We are migrating the content of this website during the first semester of 2014 into the new EUR-Lex web-portal. We apologise if some content is out of date before the migration. We will publish all updates and corrections in the new version of the portal.

Do you have any questions? Contact us.


2011–2012 m. plėtros strategija

Europos Komisija pristato 2011–2012 metų plėtros strategiją. Ji praneša apie plėtros proceso pažangą Vakarų Balkanuose, Turkijoje ir Islandijoje bei išdėsto ateities prioritetus.

DOKUMENTAS

2011 m. spalio 12 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai 2011–2012 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai (KOM(2011) 666 galutinis – neskelbta Oficialiajame leidinyje).

SANTRAUKA

Plėtros procesas įžengė į naują etapą, daugiausia dėl derybų su Kroatija užbaigimo, kurios priėmimas į Europos Sąjungą (ES) numatytas 2013 metų viduryje. Europos komisija ketina pasinaudoti šia sėkminga patirtimi būsimose derybose su kitomis valstybėmis.

Komunikate apžvelgiama dabartinės ES plėtros darbotvarkė ir išdėstomi 2011–2012 metų strategijos prioritetai, taip pat priemonės, kurių ketinama imtis šiems tikslams pasiekti.

2011–2012 m. plėtros strategijos prioritetai

Plėtros strategijos planuose Komisija siūlo:

  • stiprinti teisinę valstybę ir viešojo administravimo reformą;
  • užtikrinti žiniasklaidos žodžio laisvę;
  • stiprinti regioninį bendradarbiavimą ir susitaikymą Vakarų Balkanuose;
  • remti šalių kandidačių ar galimų kandidačių ekonomikos atsigavimą ir įtraukti jų ekonomiką į strategijos „Europa 2020“ planus;
  • plėtoti transporto ir energetikos tinklus.

Vakarų Balkanų šalių pažanga

Derybos dėl narystės su Kroatija buvo užbaigtos 2011 m. birželio mėn., šaliai atitinkant narystės kriterijus. Stojimo sutartis buvo pasirašyta 2011 m. gruodžio mėn. Atsižvelgiant į būtiną ratifikavimo procedūrų užbaigimą, Kroatija turėtų prisijungti prie ES 2013 m. liepos -ąją.

Buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija ir toliau siekia atitikti politinius kriterijus. Šalis šiuo metu vykdo Parlamento, teismų ir viešojo administravimo reformas. Vis dėlto šalis turėtų stiprinti žiniasklaidos žodžio laisvę ir kovoti su korupcija. Komisija patvirtina savo pasiūlymą pradėti derybas dėl narystės.

Juodkalnija turi šalies kandidatės statusą nuo 2010 m. gruodžio mėn. Nuo to laiko šalis pagerino savo teisės aktų ir institucinę sistemą, tačiau ji turi tęsti kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu politiką. Komisija rekomendavo pradėti derybas dėl narystės.

Albanijoje politinė aklavietė tęsėsi ir prieš, ir po vietinių rinkimų 2011 m. gegužės mėn. Vis dėlto dialogas su Albanijos politinėmis jėgomis gali būti atkurtas iki metų pabaigos. Šalis padarė nedidelę pažangą, susijusią su politiniais narystės kriterijais, bet labiau pažengė kovodama su organizuotu nusikalstamumu.

Nuo 2010 m. spalio mėn. vykusių rinkimų Bosnija ir Hercegovina negalėjo suformuoti vyriausybės, todėl reformų, reikalingų siekiant narystės ES, įgyvendinimas buvo atidėtas. Valdymas šalyje vis dar turi tarptautinį matomumą ir vykdomuosius įgaliojimus.

Kalbant apie Serbiją, Komisija rekomendavo šalies kandidatės statusą su sąlyga, kad ji atnaujins dialogą su Priština ir greitai bei sąžiningai vykdys jau pasiektus susitarimus. Ji taip pat siūlo pradėti narystės derybas su Serbija, kai tik pastaroji padarys didesnę pažangą normalizuojant santykius su Priština. Komisija nustatė, kad Serbija padarė didelę pažangą vykdydama Europos Vadovų Tarybos Kopenhagoje 1993 m. nustatytus kriterijus. Be to, šalis sukūrė veikiančią rinkos ekonomiką ir pasiekė tam tikrą makroekonomikos stabilumo laipsnį. Galiausiai Komisija mano, kad Serbija sugebėtų prisiimti narystės įsipareigojimus, jei ir toliau išlaikytų pažangą.

Kosove (kaip nustatyta Jungtinių Tautų saugumo tarybos 1244 rezoliucijoje) 2010–2011 metais vyko pirmalaikiai parlamento rinkimai, 2011 metų balandžio mėn. buvo paskirtas prezidentas. Čia šalis padarė labai nedidelę pažangą vykdydama savo reformų programą, didesnė pažanga dėl integracijos į ES padaryta prekybos ir nacionalinės tarybos kūrimo srityse. Tačiau organizuotas nusikalstamumas ir korupcija vis dar kelia susirūpinimą. Vis dėlto Komisija pasiūlė priemonių įgyvendinimą, kaip nurodyta 2009 m. komunikate, ypač vizų, prekybos ir dalyvavimo ES programose srityse.

Turkijos pažanga

Ši strategija pabrėžia, kad Turkija jau glaudžiai integruota į ES prekybos ir investicijų, atliktų muitų sąjungoje, sritį. Tačiau šalis ir toliau turi stengtis atitikti politinius narystės kriterijus. Labai svarbu gerbti žmogaus teises, pavyzdžiui, žodžio laisvę, moterų teises ir religijos laisvę.

Tarptautiniu mastu Turkija vaidina pagrindinį vaidmenį kalbant apie 2011 metų įvykius Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Jos santykiai su Kipru tebėra įtempti. Komisija ketina įgyvendinti naują konstruktyvią darbotvarkę, kuri sudarytų sąlygas šioms šalims glaudžiau bendradarbiauti ir bendrauti.

Islandijos progresas

2008–2009 metų periodas Islandijoje pažymėtas ekonomikos žlugimu. Palaipsniui šalis atsigavo ir sugebėjo išsaugoti politinį stabilumą, tai jai leido tęsti stojimo į ES procesą. Islandijos integracijos lygis yra gana aukštas. Komunikate atkreipiamas dėmesys į patenkinamą Islandijos ir ES derybų eigą.

Plėtros proceso paramos elementai

Komisija remia plėtros procesą, naudodama šias priemones:

  • finansinę paramą, daugiausia gaunamą iš pasirengimo narystei pagalbos priemonių (PNPP), kuri sudaro 11,6 milijardo eurų 2007–2013 m.;
  • vizų režimo ir mobilumo liberalizavimą, kuris verčia šalis vykdyti reformas;
  • informaciją ir komunikacijas, kurios leidžia gauti viešosios nuomonės paramą.
Paskutinį kartą atnaujinta: 05.01.2012

Taip pat žr.

Teisinė informacija | Apie šią svetainę | Paieška | Kontaktai | Į puslapio pradžią