ES plėtra
1957 m. įkurta Europos Sąjunga per penkis plėtros etapus išaugo nuo 6 iki 27 valstybių narių. ES plėtra yra svarbus integracijos variklis. Tačiau plėtros politikos kontūrus apibrėžė beprecedenčio masto penktasis plėtros etapas, įvykęs dviem bangom 2004 ir 2007 m., kai į Bendriją buvo priimta 12 naujų valstybių narių. Narystės ES dar laukia paraiškas pateikusios šalys ir Vakarų Balkanų regiono potencialios kandidatės. Pirmoji grupė dalyvauja plėtros procese, o antroji – stabilizacijos ir asociacijos procese.
Sutarties dėl Europos Sąjungos 49 straipsnis ir Kopenhagos kriterijai apibrėžia pagrindines ES plėtros sąlygas. Plėtros proceso tikslas yra parengti paraiškas pateikusias šalis, kad, įstojusios į ES, jos galėtų prisiimti valstybių narių įsipareigojimus, o stabilizacijos ir asociacijos procesu siekiama pamažu priartinti potencialias kandidates prie ES. Šie procesai grindžiami griežtomis sąlygomis, tinkamai atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos šalies poreikius ir nuopelnus, ir palaikomi šiuo tikslu sukurtomis dvišalėmis ir finansinėmis priemonėmis.
-
Vykstanti ES plėtra
ES plėtros strategija, stojančios šalys, šalys kandidatės, Kroatija, Turkija, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, finansinė pagalba, pasirengimo narystei pagalbos priemonė (PNPP), sektorių bendradarbiavimas, Kipro turkų bendruomenė -
2004 ir 2007 m. plėtros etapas
Plėtros istorija, bendrosios nuostatos, sektorių požiūris, 2000–2006 m. pasirengimo narystei priemonės, Phare, ISPA, SAPARD, Bulgarija, Kipras, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija, Čekija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija -
Stabilizacijos ir asociacijos procesas: Vakarų Balkanai
ES plėtros strategija, stabilizacijos ir asociacijos procesas, Europos partnerystės, priemonės, pasirengimo narystei pagalbos priemonė (PNPP), Europos rekonstrukcijos agentūra, dalyvavimas Bendrijos programose, išimtinės prekybos priemonės, sektorių bendradarbiavimas