Branduolinės saugos konvencija

 

DOKUMENTAI, KURIŲ SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Branduolinio saugumo konvencija. Europos atominės energijos bendrijos deklaracija pagal Branduolinio saugumo konvencijos 30 straipsnio 4 dalies iii punkto nuostatas

Sprendimas 1999/819/Euratomas dėl Europos atominės energijos bendrijos (Euratomas) prisijungimo prie Branduolinės saugos konvencijos

KOKS ŠIOS KONVENCIJOS IR ŠIO SPRENDIMO TIKSLAS?

• Branduolinės saugos konvencija yra tarptautinė konvencija, kuria siekiama pagerinti branduolinę saugą visame pasaulyje. Šią konvenciją yra pasirašiusios visos ES šalys. Europos atominės energijos bendrijos (Euratomo) sutartimi įsteigta Bendrija dalijasi jurisdikcija su ES šalimis konvencijos reglamentuojamose srityse.
• Sprendimu patvirtinamas Europos atominės energijos bendrijos (Euratomo) prisijungimas prie konvencijos. Jis buvo iš dalies keistas 2004 m., atsižvelgiant į naujų valstybių narių prisijungimą prie ES.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Euratomo atsakomybė

• Euratomas neturi branduolinių įrenginių, kaip apibrėžta konvencijoje.
• Branduolinių įrenginių sauga yra pagrindinė ES šalies, kurios teritorijoje buvo pastatytas įrenginys, licencijos savininko pareiga.
• Euratomo atsakomybė pagal konvenciją yra paremta Euratomo sutarties (II antraštinės dalies 3 skyrius), susijusios su darbuotojų ir plačiosios visuomenės apsauga nuo jonizuojančiosios spinduliuotės pavojaus, kaip patvirtino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (Sprendimas C-29/99).

Tikslai

• Konvencija siekiama:
  • pasiekti ir išlaikyti aukštą branduolinės saugos lygį, įtvirtinant nacionalines priemones ir techninį bendradarbiavimą;
  • sukurti ir išlaikyti veiksmingas apsaugos priemones branduoliniuose įrenginiuose dėl radiologinio pavojaus tam, kad būtų apsaugoti žmonės ir aplinka;
  • užkirsti kelią branduolinėms avarijoms ir sumažinti jų pasekmes.
• Konvencija nenustatomi išsamūs saugos standartai, tik įsipareigojimas taikyti pagrindinius branduolinių įrenginių saugos principus.

Taikymo sritis

Konvencija taikoma stacionarių civilinių atominių elektrinių saugai, įskaitant radioaktyviųjų medžiagų saugyklas bei apdirbimo ir perdirbimo įrenginius, pastatytus toje pačioje aikštelėje ir tiesiogiai susijusius su branduolinės elektrinės veikimu.

Įgyvendinimas

• Konvencijos šalys yra įsipareigojusios sukurti įstatyminę, norminę ir administracinę bazę branduolinių įrenginių saugai užtikrinti, kurioje numatyta:
  • pakankamų nacionalinių saugos taisyklių ir reikalavimų sukūrimas;
  • branduolinių įrenginių licencijavimo sistema ir branduolinio įrenginio veikimo neturint licencijos uždraudimas;
  • kontrolės ir įvertinimo sistema. Prieš įrenginio pastatymą ir viso jo veikimo metu turi būti atliktas išsamus ir sisteminis įvertinimas;
  • priemonės, užtikrinančios licencijavimo taisyklių ir sąlygų vykdymą (licencijų galiojimo sustabdymą ar atšaukimą ir pan.).
• Šalys turi įsteigti nepriklausomą kontroliuojantį organą, kuris išduotų licencijas ir užtikrintų teisingą taisyklių įgyvendinimą. Šio organo pareigos turi būti veiksmingai atskirtos nuo bet kurios kitos organizacijos, kurios užduotis yra skatinti ar naudoti branduolinę energiją, pareigų.
• Licencijų savininkai turi nustatyti politiką, kurioje prioritetas teikiamas saugai, ir sudaryti kokybės užtikrinimo programą, kad užtikrintų, jog reikalavimai bus vykdomi. Taip pat turi būti imamasi avarinių priemonių, kuriose būtų išsamiai aprašytos atitinkamų institucijų, pavyzdžiui, ligoninių, informavimo procedūros.
• Kiekviena konvencijos šalis privalo pateikti kitoms šalims pranešimą apie priemones, kurių ji ėmėsi vykdydama savo įsipareigojimus pagal konvenciją. Pranešimai yra peržiūrimi per reguliarius susitariančiųjų šalių susitikimus.

Įrenginių sauga

• Už eksploatavimo licencijų branduoliniams įrenginiams išdavimą atsako kontroliuojantis organas. Konvencijoje nurodomas kiekvieno įrenginio gyvavimo etapo (aikštelės parinkimo, projektavimo, statybos ir veikimo) vertinimo kriterijus.
• Renkantis aikštelę, be kita ko, reikia atsižvelgti ir į jos poveikį įrenginio saugai ir įrenginio poveikį žmonėms bei aplinkai. Taip pat turi būti konsultuojamasi su kitomis netoliese esančiomis susitariančiosiomis šalimis, jei įrenginys gali turėti joms pasekmių.
• Projektuojant ir statant turi būti imamasi saugos priemonių, siekiant apsaugoti nuo radioaktyviųjų medžiagų išmetimo, o naudojami metodai ir įranga turi būti patikrinti patyrimo ar atliekant tikrinimą.
• Leidimas eksploatuoti branduolinį įrenginį yra pagrįstas saugos analize ir paleidimo eksploatacijai programa. Įrenginio valdymas turi atitikti nacionalinių institucijų nustatytas taisykles. Taip pat turi būti įdiegtos duomenų rinkimo ir analizės programos.
• Be to, kiekvienas įrenginys privalo turėti avarinius planus aikštelės ribose ir už jos ribų, kad būtų galima apsaugoti darbuotojus, plačiąją visuomenę, aplinką ir pan. esant radiologiniam pavojui.

Organizaciniai klausimai

Šalys susitinka ne rečiau kaip kartą per trejus metus. Šiuose susitikimuose Euratomui atstovauja Europos Komisija. Jų metu šalys praneša apie priemones, kurių jos ėmėsi vykdydamos sutarties įsipareigojimus. Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) organizuoja konvencijos šalių susitikimų sekretoriatą.

ĮSIGALIOJIMO DATA

Konvencija įsigaliojo 1996 m. spalio 24 d.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

• Branduolinė sauga (Europos Komisija);
• Branduolinės saugos konvencija (Tarptautinė atominės energijos agentūra).

PAGRINDINIAI DOKUMENTAI

Branduolinio saugumo konvencija. Europos atominės energijos bendrijos deklaracija pagal Branduolinio saugumo konvencijos 30 straipsnio 4 dalies iii punkto nuostatas (OL L 318, 1999 12 11, p. 21–30)

1999 m. lapkričio 16 d. Komisijos sprendimas 1999/819/Euratomas dėl Europos atominės energijos bendrijos (Euratomas) prisijungimo prie 1994 m. Branduolinės saugos konvencijos (OL L 318, 1999 12 11, p. 20)

Vėlesni Sprendimo 1999/819/Euratomas daliniai pakeitimai buvo įterpti į pagrindinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2009 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 2009/71/Euratomas, kuria nustatoma Bendrijos branduolinių įrenginių branduolinės saugos sistema (OL L 172, 2009 7 2, p. 18–22)

Žr. konsoliduotą versiją.

paskutinis atnaujinimas 12.05.2020