RSS
Abėcėlinė rodyklė

We are migrating the content of this website during the first semester of 2014 into the new EUR-Lex web-portal. We apologise if some content is out of date before the migration. We will publish all updates and corrections in the new version of the portal.

Do you have any questions? Contact us.


Apie augimą, darbo vietas

Archyvai
Užimtumas ir socialinė politika

Lisabonos strategija, pradėta 2000 metais, siekė, kad Europos „žinių ekonomika nuo dabar iki 2010-ųjų būtų labiausiai konkurencinga ir dinamiškiausia pasaulyje, galinti užtikrinti tvarų ekonomikos augimą su daugiau ir geresnių darbo vietų bei didesne socialine sanglauda“. Vidurio laikotarpio peržiūra parodė, kad rezultatai, geriausiu atveju, yra prasti. Produktyvumo ir ekonomikos augimo atotrūkis tarp Europos ir jos partnerių dar labiau padidėjo – prie to prisidėjo ir gyventojų senėjimo problema.
Europos Vadovų Taryba nusprendė atgaivinti Lisabonos strategiją per augimo ir užimtumo partnerystę. Šios partnerystės tikslas tebėra tvarus vystymasis. Tačiau kad jį pasiektų, Europa turi sutelkti dėmesį į mažesnį prioritetų skaičių. Iš tiesų, pasiekus didesnį augimą ir įgyvendinus tvarią plėtrą, sukūrus daugiau ir geresnių darbo vietų, atsiranda priemonių, reikalingų siekiant patenkinti didesnes ambicijas ekonomikos, socialinėje ir aplinkosaugos srityse.

  • PADARYTI, KAD EUROPA TAPTŲ PATRAUKLI VIETA INVESTUOTOJAMS
    Skatinant augimą ir kuriant darbo vietas didinti Europos patrauklumą investuoti. Atsižvelgiant į svarbų mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) indėlį kuriant darbo vietas ir plėtrą, Europa pirmiausia turi pašalinti kliūtis, kurios trukdo kurti MVĮ ir skatinti verslumą. Be to, nepaisant pažangos nuo Lisabonos strategijos pradžios, vis dar nepakanka rizikos kapitalo, prieinamo besikuriančioms įmonėms, o dabartiniai mokesčių įstatymai trukdo išlaikyti pelną savo įmonės kapitalui didinti.
    • Užtikrinti atviras ir konkurencingas rinkas Europoje ir už jos ribų
      Konkurencija vidaus rinkoje skatina produktyvumą ir naujoves. Europos konkurencijos politika yra svarbi kuriant konkurencingesnes rinkas. Ji turėtų būti vykdoma išsiplėtusioje Europoje ir kai kuriose rinkose, kurios neparodė viso savo potencialo. Reikia pašalinti kliūtis konkurencijai ir perskirstyti valstybės pagalbą naujovėms, moksliniams tyrimams, plėtrai ir rizikos kapitalui. Prekybos už Europos Sąjungos ribų politika turi užtikrinti, kad Europos įmonės pateks į trečiųjų šalių rinkas laikantis įstatymų, užtikrinančių sąžiningą konkurenciją.
    • Gerinti Europos ir nacionalinį reglamentavimą
      Teisės aktų supaprastinimas padeda įmonėms, ypač mažoms ir vidutinėms (MVĮ), panaikinant nereikalingus dokumentus. Europos Komisija ir valstybės narės jau ėmėsi daug iniciatyvų siekdamos sumažinti administracines išlaidas. Gaunama nauda yra Europos įmonių produktyvumas ir konkurencingumas, jų prisitaikymo, inovacijų ir darbo sąlygų potencialas. Tampa lengviau kurti naujas įmones.
    • Plėsti ir tobulinti Europos infrastruktūrą
      Investicijos į transportą turi atitikti visuomenės ekonominius, socialinius ir aplinkos poreikius. Moderni infrastruktūra yra svarbus veiksnys įmonėms pritraukti, nes ji palengvina mainus ir mobilumą. Be to, klimato kaita atkreipia dėmesį į tvaresnio mobilumo poreikį. Intermodalumu pirmiausia siekiama pakeisti transporto priemones į labiau tausojančius aplinką, saugesnius ir veiksmingiau energiją naudojančius modelius. Taip pat naujos technologijos suteikia galimybę naudotis efektyvesniu transportu.
  • ŽINIOS IR INOVACIJA, AUGIMO VEIKSNIAI
    Žinios ir inovacija yra labai svarbūs produktyvumo augimui. Šis produktyvumo augimas yra lemiamas veiksnys Europoje, nes pasaulinėje konkurencijoje jis susiduria su konkurentais, kurie naudojasi pigia darbo jėga ir gamtos ištekliais.
    • Didinti ir gerinti investicijas į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą
      ES tikslas 3 % BVP, kurių 1 % būtų iš viešojo, o 2 % – iš privataus sektoriaus, toli gražu nėra pasiektas. Šiuo atžvilgiu valstybės pagalbos reformos jaunoms ir novatoriškoms įmonėms palengvina prieigą prie rizikos kapitalo ir finansavimo. 7 bendrąja mokslinių tyrimų programa siekiama remti privataus sektoriaus investicijas į svarbiausias technologijas. Be to, bendras fiskalinis požiūris į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą skatina įmones daugiau investuoti į MTTP.
    • Palengvinti sąlygas naujovėms bei informacinėms ir ryšių technologijoms (IRT) priimti
      Kad moksliniai tyrimai turėtų įtakos augimui, būtina, kad jų rezultatai virstų naujovėmis. Skatinant glaudesnį universitetų ir įmonių bendradarbiavimą galima geriau perduoti idėjas, mainais įmonėms aktyviau finansuojant universitetus. Todėl moksliniai tyrimai yra kokybiškesni ir rentabilesni. Bendroji konkurencingumo ir inovacijų programa remia veiksmus, kuriais siekiama skatinti naudoti informacines, aplinkosaugos technologijas ir atsinaujinančius energijos šaltinius.
    • Darnaus vystymosi inovacijos
      Inovacijų ir technologijų plėtra yra pagrindinis elementas siekiant užtikrinti aplinkai palankų ekonomikos augimą ir išteklių tvarumą (ypač energijos išteklių). Aplinkosaugos technologijų plėtra taip pat gali atverti naujas rinkas, o tai skatintų verslo konkurencingumą ir užimtumą.
    • Prisidėti kuriant stiprią Europos pramonės bazę
      Europos pramonės technologinis potencialas ne visada iki galo išnaudojamas. Bendras Europos požiūris į mokslinių tyrimų, reglamentavimo ir finansavimo iššūkius padėtų realizuoti didelio masto projektus ir juos geriau pritaikyti visuomenės poreikiams. Be to, viešojo sektoriaus finansinis įnašas gali prisidėti tvariai tobulinant prekes bei paslaugas ir kartu stiprinant Europos konkurencingumą tarptautiniu mastu. „Galileo“ projektas ir mobilieji telefonai yra geros partnerytės pavyzdys.
  • SUKURTI DAUGIAU IR GERESNIŲ DARBO VIETŲ
    Europai reikia daugiau ir geresnių darbo vietų. Demografiniai pokyčiai turi didelės įtakos rezultatams užimtumo srityje, todėl būtina į juos pažvelgti iš ekonominės ir socialinės perspektyvos.
    • Pritraukti daugiau žmonių į darbo rinką ir modernizuoti socialinės apsaugos sistemas
      Valstybės narės privalo nustatyti užimtumo lygį 2008 ir 2010 m. ir imtis priemonių įgyvendinti savo nacionalines reformų programas. Užimtumo gairės padeda pasirinkti efektyviausius instrumentus. Uždavinys – pritraukti ir išlaikyti daugiau žmonių darbo rinkoje: ypatingas dėmesys skiriamas jauniems ir vyresnio amžiaus žmonėms. Tokiu atveju taip pat būtinos pensijų sistemos ir sveikatos priežiūros reformos, kad būtų užtikrintas jų tvarumas ir saugi socialinė apsauga.
    • Gerinti darbuotojų ir įmonių galimybes prisitaikyti ir padidinti darbo rinkos lankstumą
      Sparčiai kintant ekonomikai reikia prisitaikyti darbuotojams, kurie privalo turėti galimybę tobulinti savo įgūdžius, siekiant patenkinti sparčiai augančių sektorių poreikius. Prie tokio lankstumo turi prisidėti socialinė apsauga, taip pat apimanti kaitos laikotarpius. Socialinės apsaugos sistemos turi būti modernizuojamos, kad galėtų įveikti šiuos naujus iššūkius. Kad būtų geriau reaguojama į rinkos poreikius, labai svarbu šalinti kliūtis, trukdančias darbo jėgos mobilumui.
    • Didinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą gerinant išsilavinimą ir kvalifikacijas
      Švietimas ir mokymas yra pagrindiniai ekonomikos, kur žinios yra labai svarbios, elementai, nes jie skatina augimą ir užimtumą – taip parengiami aukštos kvalifikacijos ir lengvai prisitaikantys darbuotojai. Jie taip pat stiprina socialinę sanglaudą ir aktyvų pilietiškumą. Kad švietimas ir mokymas būtų prieinami visuotinai, turėtų užtikrinti Europos švietimo ir mokslo bei mokymosi visą gyvenimą įstaigos pagal pasaulinius kokybės standartus nuo dabar iki 2010 m.
    • ES sanglaudos politika 2007–2013 m. ir struktūrinių bei sanglaudos fondų vaidmuo
      Bendrijos strateginėse gairėse nustatyti sanglaudos politikos prioritetai. Šios gairės nurodo sritis, kuriose sanglaudos politika gali prisidėti prie Lisabonos strategijos tikslų bei skatinti integruotą ekonomikos augimą ir užimtumą. Tuomet nacionalinės programos ir projektai, kurie priklauso nuo struktūrinių ir sanglaudos fondų, yra orientuoti į augimą, užimtumą, inovacijas ir žinių ekonomiką, fizinės infrastruktūros kūrimą.

Taip pat žr.

  • Papildoma informacija Europos Komisijos tinklalapyje: „Apie augimą, darbo vietas: visi kartu už Europos ateitį“.
Teisinė informacija | Apie šią svetainę | Paieška | Kontaktai | Į puslapio pradžią