RSS
Abėcėlinė rodyklė
Šis puslapis prieinamas 23 kalbu
Naujos galimos kalbos:  BG - CS - ET - GA - LV - LT - HU - MT - PL - RO - SK - SL

We are migrating the content of this website during the first semester of 2014 into the new EUR-Lex web-portal. We apologise if some content is out of date before the migration. We will publish all updates and corrections in the new version of the portal.

Do you have any questions? Contact us.


Profesinės kvalifikacijos pripažinimo sistema

Šia direktyva įkuriama profesinės kvalifikacijos pripažinimo sistema, siekiant suteikti darbo rinkoms lankstumo, toliau liberalizuoti paslaugų teikimą, skatinti labiau automatinį kvalifikacijos pripažinimą ir supaprastinti administracines procedūras.

DOKUMENTAS

2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo [Žr. iš dalies keičiantį (-čius) aktą (-us)].

SANTRAUKA

Ši direktyva taikoma visiems Europos Sąjungos (ES) valstybių narių piliečiams, norintiems savarankiškai arba pagal darbo sutartį užsiimti reglamentuojama profesine veikla * valstybėse narėse, išskyrus valstybę narę, kurioje įgijo savo profesinę kvalifikaciją.

Šia direktyva atskiriamos sąvokos „laisvė teikti paslaugas“ ir „įsisteigimo laisvė“, remiantis Teisingumo Teismo nustatytais kriterijais: paslaugų teikimo trukme, dažnumu, reguliarumu ir tęstinumu.

LAISVĖ TEIKTI PASLAUGAS

ES pilietis, teisėtai įsisteigęs kurioje nors valstybėje narėje, gali teikti laikinas arba vienkartines paslaugas kitose valstybėse narėse, prisistatydamas savo originalia profesine kvalifikacija ir neprivalėdamas prašyti šios kvalifikacijos pripažinimo. Tačiau jei toje valstybėje narėje profesija nėra reglamentuojama, paslaugų teikėjas privalo pateikti įrodymų, kad turi bent dvejų metų profesinę patirtį.

Priimančioji valstybė narė gali pareikalauti paslaugų teikėjo prieš pradedant teikti paslaugas jos teritorijoje pateikti kasmet atnaujinamą deklaraciją, kurioje be kita ko būtų nurodyta informacija apie draudimo apsaugą ir kitus dokumentus, įrodančius pilietybę, teisėtą įsisteigimą, profesinę kvalifikaciją ir t. t.

Jei valstybė narė reikalauja pro forma registracijos kompetentingoje profesinėje asociacijoje, tai turi įvykti automatiškai. Gavusi minėtąją deklaraciją, kompetentinga valdžios institucija privalo nusiųsti pareiškėjo bylą profesinei organizacijai. Profesijų, kurios yra susijusios su visuomenės sveikata arba sauga ir nėra automatiškai pripažįstamos, atvejais valstybė narė gali pagal proporcingumo principą patikrinti paslaugų teikėjo profesinę kvalifikaciją.

Jei paslauga teikiama naudojantis įsisteigimo valstybės narės profesiniu vardu arba formaliu paslaugų teikėjo kvalifikacijos dokumentu *, priimančiosios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos gali pareikalauti paslaugų teikėjo pateikti gavėjams tam tikrą informaciją, ypač susijusią su draudimo apsauga nuo finansinės rizikos, susijusios su profesine atsakomybe.

Tiek laikinų paslaugų, tiek nuolatinio įsisteigimo kitose valstybėse narėse atvejais, atitinkamos valdžios institucijos privalo užtikrinti veiksnų keitimąsi informacija, susijusia su rimtomis aplinkybėmis, kurios kyla dėl asmens įsisteigimo jų teritorijose ir kurios gali turėti pasekmių vykdant atitinkamą profesinę veiklą. Šis keitimasis informacija turi vykti pagal galiojančius asmens duomenų apsaugos teisės aktus.

ĮSISTEIGIMO LAISVĖ

„Įsisteigimo laisvė“ taikoma, kai profesionalas naudojasi faktine laisve įsisteigti kitoje valstybėje narėje, siekdamas joje reguliariai vykdyti profesinę veiklą.

Bendroji kvalifikacijos pripažinimo sistema

Bendroji sistema taikoma profesijoms, neaprašytoms konkrečiomis pripažinimo taisyklėmis, ir tam tikrose situacijose, kai profesionalas neatitinka kitose pripažinimo sistemose išdėstytų sąlygų. Ši sistema yra pagrįsta tarpusavio pripažinimo principu neapribojant teisės taikyti kompensuojamąsias priemones, jei atitinkamo asmens įgytas profesinis rengimas * reikšmingai skiriasi nuo priimančiojoje valstybėje narėje taikomų reikalavimų. Kompensuojamieji mechanizmai gali būti adaptacijos laikotarpis * arba tinkamumo testas *. Jei nėra konkrečių taisyklių, pasirinkti leidžiama susijusiam asmeniui.

Jei valstybėje narėje prieiga prie kurios nors profesijos arba jos praktikavimas yra reglamentuojama, t. y. norint ją užsiimti reikia įgyti konkrečią profesinę kvalifikaciją, tos valstybės narės kompetentinga institucija privalo suteikti prieigą prie tos profesijos ir leisti ja praktikuoti tomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos jos piliečiams. Tačiau pareiškėjas privalo turėti kitoje valstybėje narėje įgytą profesinio rengimo kvalifikaciją, liudijančią tokio paties lygio arba vienu lygiu žemesnį profesinį mokymą, nei reikalaujama priimančiojoje valstybėje narėje.

Kita vertus, jei siekiant prieigos prie profesijos pareiškėjo kilmės valstybėje narėje nereikalaujama konkrečios profesinės kvalifikacijos, priimančiojoje valstybėje narėje, kur ši prieiga reglamentuojama, privaloma kartu su kvalifikacija pateikti įrodymų apie bent dvejų metų darbo visu etatu profesinę patirtį, įgytą per pastaruosius dešimt metų.

Direktyvoje išskiriami penki profesinės kvalifikacijos lygiai:

  • kompetenciją patvirtinantis dokumentas, išduotas kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos, liudijantis, kad turėtojas įgijo pagrindinių žinių, atitinkančių pradinį ar vidurinį išsilavinimą, arba baigė rengimo kursą, kuris nėra pažymėjimui ar diplomui gauti reikalingos programos dalis, arba išlaikė specialų egzaminą be išankstinio pasirengimo, arba įgijo trejų metų profesinę patirtį;
  • pažymėjimas, atitinkantis vidurinio lygio techninio ar profesinio pobūdžio rengimą, arba bendrojo pobūdžio vidurinio lygio rengimą su papildomu profesinio rengimo kursu;
  • diplomas, patvirtinantis, kad sėkmingai baigtas bent vienerių metų trukmės povidurinis rengimas arba atsakomybe ir pareigomis atitinkamas profesinis rengimas;
  • diplomas, patvirtinantis, kad sėkmingai baigtas aukštasis arba universitetinis bent trejų metų, bet ne daugiau kaip ketverių metų, trukmės rengimas;
  • diplomas, patvirtinantis, kad sėkmingai baigtas aukštasis arba universitetinis bent ketverių metų trukmės rengimas.

Toliau išvardytais trim atvejais priimančioji valstybė narė gali nuspręsti pripažinti kvalifikaciją tik tuo atveju, jei pareiškėjas įvykdo kompensuojamąsias sąlygas (tinkamumo testą arba ne ilgesnį nei trejų metų adaptacijos laikotarpį):

  • rengimas buvo bent vieneriais metais trumpesnis nei reikalaujama priimančiojoje valstybėje narėje,
  • rengimas apėmė iš esmės skirtingus dalykus nei tie, kuriems skirtas formalaus rengimo įrodymas, kurio reikalaujama priimančiojoje valstybėje narėje,
  • profesija priimančiojoje valstybėje narėje apima vieną ar daugiau reglamentuojamos profesinės veiklos rūšių, kurių nėra atitinkamoje profesijoje pareiškėjo kilmės valstybėje narėje, ir šį skirtumą sudaro specifinis rengimas, kuris apima iš esmės skirtingus dalykus nei tie, kuriuos mokėsi pareiškėjas.

Ši direktyva suteikia atstovaujamosioms profesinėms asociacijoms teisę nacionaliniu ir Europos lygmenimis siūlyti bendras platformas, skirtas kompensuoti reikšmingus valstybių narių rengimo reikalavimų skirtumus. Šios platformos – tai būdas užtikrinti, kad susijusiems asmenims nebus taikomos papildomos priemonės, tuo pačiu užtikrinant tinkamą kvalifikacijos lygį. Platforma yra tarsi iš anksto apibrėžta kompensuojamoji priemonė. 2010 m. pabaigoje Komisija pateiks Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie bendrąsias platformas.

Automatinio kvalifikacijų pripažinimo sistema, pagal kurią pripažįstamos kvalifikacijos, patvirtintos profesine patirtimi užsiimant konkrečia pramonės, amatų arba prekybos veiklos rūšimis

Direktyvoje (II skyriuje) išvardytos pramonės, amatų ir prekybos veiklos rūšys, kurių kvalifikacijos, patvirtintos profesine patirtimi, yra automatiškai pripažįstamos pagal nurodytas sąlygas.

Veiksniai, į kuriuos atsižvelgiama pripažįstant profesinę patirtį, yra jos trukmė ir forma (dirbant savarankiškai arba pagal darbo sutartį). Taip pat atsižvelgiama į ankstesnį rengimą, pagal kurį profesinės patirties reikalavimai gali būti sumažinti. Tačiau ankstesnis rengimas turi būti patvirtintas valstybės narės pripažintu pažymėjimu arba pažymėjimu, kurį kompetentinga profesinė organizacija pripažino visiškai galiojančiu.

Užsiimant šiomis profesinės veiklos rūšimis, taikomos sąlygos, išdėstytos:

  • IV priedo I sąraše, kuriame išvardyti įvairūs sektoriai, kaip antai tekstilės, chemijos ir naftos pramonės, spausdinimo, gamybos, statybos ir t. t.;
  • IV priedo II sąraše, kuriame išvardyti sektoriai, kaip antai transporto priemonių gamyba, su transportu susijusios veiklos rūšys, pašto paslaugos, telekomunikacijos, fotografijos studijos ir t. t.;
  • IV priedo III sąraše, kuriame išvardyti sektoriai, kaip antai restoranai ir viešbučiai, asmeninės, bendruomeninei teikiamos ir poilsio organizavimo paslaugos ir t. t.

Gydytojo, slaugytojo, gydytojo odontologo, veterinarijos gydytojo, akušerio, vaistininko ir architekto profesinės kvalifikacijos automatinio pripažinimo sistema

Rengimo kvalifikacijos automatinis pripažinimas pagal minimalių mokymo sąlygų koordinavimą apima šias profesijas: gydytojo, už bendrąjį slaugymą atsakingo slaugytojo, gydytojo odontologo, veterinarijos gydytojo, akušerio, vaistininko ir architekto (direktyvos III skyrius).

Siekiant užtikrinti pripažinimą, direktyvoje išdėstytos kiekvienai šių profesijų taikomos minimalios rengimo sąlygos, įskaitant minimalią studijų trukmę. Valstybėse narėse išduodamų direktyvą atitinkančių formalių kvalifikacijos dokumentų sąrašas pateikiamas V priede. Šie kvalifikacijos dokumentai suteikia turėtojams teisę užsiimti savo profesine veikla visose valstybėse narėse.

Direktyva suteikia valstybėms narėms teisę pripažinti visų šių profesijų neakivaizdinį rengimą, jei šių mokymų bendra trukmė, lygis ir kokybė yra ne mažesni nei ištisinio dieninio rengimo.

Neribojant konkrečių įgytų teisių, taikomų atitinkamoms profesijoms, ypač architektams (VI priedas), net jei valstybių narių piliečių turima šių profesinės veiklos rūšių formali kvalifikacija neatitinka visų aprašytų rengimo reikalavimų, visos valstybės narės privalo pripažinti ją pakankamu įrodymu. Tačiau šie kvalifikacijos dokumentai turi liudyti, kad turėtojas sėkmingai baigė rengimą, prasidėjusį iki V priede nurodytų atskaitos datų. Be to, kartu turi būti pateikiami įrodymai, kad kvalifikacijos turėtojas per pastaruosius penkerius metus bent trejus metus iš eilės užsiėmė atitinkama veikla.

Profesinės kvalifikacijos tarpusavio pripažinimo procedūra

Priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai reikia pateikti asmeninį prašymą ir atitinkamus dokumentus bei pažymėjimus. Kompetentinga institucija privalo per vieną mėnesį patvirtinti gavusi prašymą ir pareikalauti trūkstamų dokumentų. Iš esmės, sprendimą privalu priimti per tris mėnesius nuo viso prašymo gavimo datos. Tačiau jei atvejis priklauso bendrajai kvalifikacijos pripažinimo sistemai, terminą galima pratęsti vienu mėnesiu. Jei prašymas atmetamas, turi būti įvardytos tokio sprendimo priežastys. Jei prašymas atmetamas arba sprendimas nepriimamas iki nurodyto termino, galima kreiptis į nacionalinį teismą.

Valstybių narių piliečiai privalo turėti galimybę naudoti jiems suteiktą vardą, ir galbūt sutrumpintą jo formą, taip pat priimančiosios valstybės narės atitinkamą profesinį vardą. Jei priimančiojoje valstybėje narėje profesiją reglamentuoja asociacija arba organizacija (žr. I priedą), valstybių narių piliečiai, norėdami naudoti profesinį vardą, privalo tapti tos organizacijos arba asociacijos nariais.

Valstybės narės turi teisę reikalauti iš pareiškėjo kalbos žinių, reikiamų užsiimti profesine veikla. Ši sąlyga turi būti taikoma proporcingai, kad kalbos testai nebūtų privalomi visiems, norintiems užsiimti profesine veikla.

Siekiant supaprastinti aukščiau išdėstytų sąlygų taikymą, direktyvoje skatinamas priimančiosios ir kilmės valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų glaudus bendradarbiavimas. Be to, raginama įgyvendinti šias nuostatas:

  • visos valstybės narės privalo paskirti koordinatorius, kad direktyva būtų taikoma vienodai;
  • valstybės narės privalo paskirti informacijos centrus, kurių užduotis būtų teikti piliečiams visą reikiamą informaciją apie profesinės kvalifikacijos pripažinimą ir padėti jiems ginti savo teises, ypač bendraujant su valdžios institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl kvalifikacijos pripažinimo;
  • valstybės narės privalo paskirti atstovus į profesinės kvalifikacijos pripažinimo komitetus;
  • Komisija privalo tinkamai konsultuotis su susijusių profesinių grupių ekspertais.

Valstybės narės privalo kas dvejus metus teikti Komisijai ataskaitas dėl sistemos taikymo. Jei taikant kurią nors direktyvos nuostatą kurioje nors srityje kyla didelių sunkumų, Komisija turi ištirti tuos sunkumus bendradarbiaudama su atitinkama valstybe nare.

Nuo 2007 m. spalio 20 d. Komisija kas penkerius metus parengs ataskaitą dėl direktyvos įgyvendinimo.

Kontekstas

Ši direktyva buvo parengta remiantis 2001 m. Stokholmo Europos Vadovų Tarybos rekomendacijomis, kuriomis Komisija buvo paraginta sukurti vienodesnę, skaidresnę ir lankstesnę sistemą, atsižvelgiant į Lisabonos strategijos tikslus.

Direktyva viename tekste jungia tris direktyvas dėl bendrosios profesinės kvalifikacijos pripažinimo sistemos (diplomų, pažymėjimų ir kitų ilgalaikės trukmės aukštojo mokslo baigimą įrodančių dokumentų pripažinimas (DA) (DE) (EL) (EN) (ES) (FR) (IT) (NL) (PT) (FI) (SV), kitų diplomų, pažymėjimų ir kitų profesinį rengimą bei kvalifikacijos kėlimą įrodančių dokumentų pripažinimas (DA) (DE) (EL) (EN) (ES) (FR) (IT) (NL) (PT) (FI) (SV) ir amatų, prekybos bei tam tikrų paslaugų teikimo kvalifikacijos pripažinimo mechanizmas (DA) (DE) (EL) (EN) (ES) (FR) (IT) (NL) (PT) (FI) (SV)).

Taip pat ji jungia dvylika sektorių direktyvų dėl gydytojų (DA) (DE) (EL) (EN) (ES) (FR) (IT) (NL) (PT) (FI) (SV), slaugytojų (direktyva 77/452/EEB), dantų gydytojų (direktyva 78/686/EEB), veterinarijos gydytojų (direktyva 78/1026/EEB), akušerių (direktyva 80/154/EEB), architektų (DA) (DE) (EL) (EN) (ES) (FR) (IT) (NL) (PT) (FI) (SV) ir vaistininkų (vaistininkų diplomų tarpusavio pripažinimas (DA) (DE) (EL) (EN) (ES) (FR) (IT) (NL) (PT) (FI) (SV) ir farmacijos kvalifikacija (DA) (DE) (EL) (EN) (ES) (FR) (IT) (NL) (PT) (FI) (SV)) profesijų.

Šis teisės aktas neapima direktyvų dėl teisininkų paslaugų teikimo (direktyva 77/249/EEB) ir teisininkų įsisteigimo, nes jos susijusios ne su profesinės kvalifikacijos pripažinimu, o su leidimu užsiimti teisininko praktika.

Pagrindiniai dokumente vartojami terminai
  • Reglamentuojama profesija – tai profesinės veiklos rūšis arba profesinės veiklos rūšių grupė, kuria verčiantis (arba verčiantis vienu iš jos būdų) pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas tiesiogiai arba netiesiogiai reikalaujama specifinės profesinės kvalifikacijos turėjimo; visų pirma vertimosi būdu laikomas profesinio vardo, kurio naudojimas įstatymais ir kitais teisės aktais leidžiamas tik turintiesiems tam tikrą profesinę kvalifikaciją, naudojimas.
  • Formalios kvalifikacijos įrodymas – tai diplomai, pažymėjimai ir kiti dokumentai, išduoti valstybės narės institucijos, paskirtos pagal tos valstybės narės įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, ir patvirtinantys sėkmingą profesinio rengimo, įgyto daugiausia Bendrijoje, baigimą.
  • Reglamentuojamas rengimas – tai bet koks rengimas, specialiai skirtas siekiant užsiimti tam tikra profesija, ir susidedantis iš kurso ar kursų ir, jei taikytina, papildytas profesiniu rengimu arba stažavimusi ar profesine praktika. Profesinio rengimo, stažavimosi ar profesinės praktikos struktūra ir lygis nustatomi atitinkamos valstybės narės įstatymais ir kitais teisės aktais arba kontroliuojami ar tvirtinami tuo tikslu paskirtos institucijos.
  • Adaptacijos laikotarpis – tai vertimasis reglamentuojama profesija priimančiojoje valstybėje narėje, prisiėmus atsakomybę kvalifikuotam tos profesijos atstovui, tokio prižiūrimos praktikos laikotarpio metu leidžiant papildomai mokytis. Toks prižiūrimos praktikos laikotarpis turi būti vertinamas.
  • Tinkamumo testas – tai pareiškėjo profesinių žinių patikrinimas, kurį atlieka priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos, norėdamos įvertinti pareiškėjo gebėjimą užsiimti reglamentuojama profesija toje valstybėje narėje. Tinkamumo testui atlikti kompetentingos institucijos parengia dalykų sąrašą, kurių nėra pareiškėjo turimame formalios kvalifikacijos įrodymo dokumente.

NUORODOS

Dokumentas Įsigaliojimo data Perkėlimo į valstybių narių teisę terminas Oficialusis leidinys
Direktyva 2005/36/EB

2005 10 20

2007 10 20

OL L 255, 2005 9 30

Iš dalies keičiantis(-ys) aktas(-ai) Įsigaliojimo data Perkėlimo į valstybių narių teisę terminas Oficialusis leidinys
Direktyva 2006/100/EB

2007 1 1

2007 1 1

OL L 363, 2006 12 20

Reglamentas (EB) Nr. 1137/2008

2008 12 11

-

OL L 311, 2008 11 21

Paskesni direktyvos 2005/36/EB daliniai pakeitimai ir pataisos buvo įterpti į pagrindinį tekstą. Šis jungtinis tekstas yra tiktai dokumentinio pobūdžio.

DALINIS PRIEDŲ PAKEITIMAS

II priedas – 11 straipsnio c punkto ii papunktyje minėtos specialios struktūros kursų sąrašas:
Direktyva 2006/100/EB [Oficialusis leidinys L 363, 2006 12 20];
Reglamentas (EB) Nr. 1430/2007 [Oficialusis leidinys L 320, 2007 12 6];
Reglamentas (EB) Nr. 755/2008 [Oficialusis leidinys L 205, 2008 8 1];
Reglamentas (EB) Nr. 279/2009 [Oficialusis leidinys L 93, 2009 4 7].

III priedas – 13 straipsnio 2 dalies trečiojoje pastraipoje minimo reglamentuoto švietimo ir rengimo sąrašas:
Reglamentas (EB) Nr. 1430/2007 [Oficialusis leidinys L 320, 2007 12 6].

V priedas – Pripažinimas remiantis minimalių mokymo sąlygų koordinavimu:
Tarybos Direktyva 2006/100/EB [Oficialusis leidinys L 363, 2006 12 20].

VI priedas – Įgytos teisės, taikomos pripažįstamoms profesijoms pagal minimalių mokymo sąlygų koordinavimą:
Tarybos Direktyva 2006/100/EB [Oficialusis leidinys L 363, 2006 12 20].

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2007 m. kovo 19 d. Komisijos sprendimas 2007/172/EB, kuriuo įsteigiama profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatorių grupė [Oficialusis leidinys L 79, 2007 3 20].
Šios ekspertų grupės vaidmuo yra palengvinti direktyvos taikymą ir sukurti su kvalifikacijomis susijusią reglamentuojamų profesijų vidaus rinką. Komisija konsultuojasi su šia grupe, kurią sudaro nacionaliniai koordinatoriai, pakaitiniai nariai ir Komisijos atstovas.

Paskutinį kartą atnaujinta: 19.01.2010
Teisinė informacija | Apie šią svetainę | Paieška | Kontaktai | Į puslapio pradžią