EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Biudžeto politikos priežiūra

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo

KOKS ŠIO REGLAMENTO TIKSLAS?

  • Šiuo reglamentu nustatoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis. Tai yra prevencinės priemonės, skirtos užtikrinti biudžetinę drausmę, reikalingą sklandžiam Europos Sąjungos (ES) veikimui.
  • Reglamentas yra taikomas ne tik ES šalims, kurios įsivedė bendrą valiutą, bet ir toms, kurios to dar nepadarė.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

  • Šiuo reglamentu siekiama stebėti ir koordinuoti ES šalių biudžeto politiką. Tai yra prevencinė priemonė, skirta užtikrinti biudžetinę drausmę ES.
  • Tuo tikslu kiekvienų metų pradžioje numatomas Europos semestras, padedantis ES šalims nustatyti tinkamą biudžeto politiką. ES šalys teikia Europos Komisijai stabilumo (euro zonos šalys) ir konvergencijos programas (euro zonai nepriklausančios šalys), kuriose nustatyti vidutinės trukmės biudžeto tikslai. Komisija vertina šias programas, o Taryba teikia kiekvienai šaliai skirtas konkrečias rekomendacijas.

Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras

  • Europos semestras yra šešių mėnesių laikotarpis, per kurį nagrinėjama ES šalių biudžeto politika.
  • Semestro pradžioje Taryba nustato pagrindinius ES ekonominius uždavinius ir pateikia ES šalims strategines politikos gaires, kurių reikia laikytis.
  • Vėliau pagal šias gaires ES šalys turi parengti:
  • Europos semestro pabaigoje, po programų įvertinimo Taryba kiekvienai ES šaliai išsiunčia rekomendacijas. Taryba, remdamasi Komisijos vertinimu, pateikia savo nuomonę prieš ES šalims pradedant rengti galutinį ateinančių metų biudžetą.

Vidutinės trukmės biudžeto tikslai

  • Kiekviena ES šalis turi struktūriniu požiūriu apibrėžtą vidutinės trukmės tikslą dėl biudžeto deficito. ES šalys turi skirtingus tikslus. Jie yra griežtesni tose šalyse, kurios turi didesnių įsiskolinimų ir numatomų išlaidų, susijusių su senėjančia visuomene.
  • ES šalių, kurios įsivedė eurą ir kurios dalyvauja valiutų kurso mechanizme (VKM II), tikslas yra nuo -1 % BVP iki pusiausvyros arba teigiamo saldo.
  • Tikslai gali būti peržiūrėti, jei vykdoma didelė struktūrinė reforma, arba kas trejus metus, kai skelbiamos prognozės, leidžiančios atnaujinti numatomas išlaidas, susijusias su senėjančia visuomene.

Daugiašalė priežiūra: stabilumo ir konvergencijos programos

  • Stabilumo ir konvergencijos programos yra Tarybos daugiašalės priežiūros pagrindas. Ši Sutarties dėl ES veikimo 121 straipsnyje numatyta priežiūra turėtų ankstyvoje stadijoje užkirsti kelią perviršiniam valstybės biudžeto deficitui ir skatinti ekonominės politikos koordinavimą.
  • Kiekviena ES šalis turi pateikti Tarybai ir Komisijai stabilumo (euro zonos šalys) arba konvergencijos programą (euro zonai nepriklausančios šalys).
  • Stabilumo arba konvergencijos programose turi būti pateikta ši informacija:
    • vidutinės trukmės biudžeto tikslas ir planuojami pertvarkymai, kad šis tikslas būtų pasiektas;
    • valdžios sektoriaus balansas, išreikštas kaip BVP procentinė dalis, tikėtinas valstybės skolos santykio vystymasis, planuojamas valdžios sektoriaus išlaidų augimas ir valdžios sektoriaus pajamų augimas, atsižvelgiant į nepakitusią politiką, ir kiekybinės diskrecinės priemonės pajamų srityje;
    • informacija apie numatomas išlaidas, susijusias su senėjančia visuomene, ir kitas galimas išlaidas (kaip antai valstybės garantijas), kurios gali turėti didelį poveikį valdžios sektoriaus sąskaitoms;
    • informacija apie programų atitiktį bendroms ekonominės politikos gairėms ir nacionalinėms reformų programoms;
    • pagrindinės prielaidos, kuriomis grindžiamos ekonomikos perspektyvos ir kurios gali turėti įtakos stabilumo ir konvergencijos programų įgyvendinimui (augimas, užimtumas, infliacija ir kiti svarbūs kintamieji);
    • biudžeto programų ir kitų ekonominės politikos priemonių (įgyvendinamų ar planuojamų), kurios yra svarbios siekiant programos tikslų, vertinimas ir analizė;
    • pagrindinių ekonominių prielaidų pokyčių poveikio biudžeto būklei ir įsiskolinimams analizė;
    • kur tinkama, bet kokių nukrypimų nuo planuojamų pertvarkymų, reikalingų vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti, priežastys.
  • Be to, konvergencijos programose turi būti nurodytas šių tikslų ir kainų bei valiutų kursų stabilumo santykis ir pinigų politikos vidutinės trukmės tikslai.

Stabilumo ir konvergencijos programų tikrinimas

  • Taryba, remdamasi Komisijos ir Ekonomikos ir finansų komiteto vertinimais, tikrina šalių programose numatytus vidutinės trukmės biudžeto tikslus. Visu pirma ji tikrina:
    • ar tikslas yra grindžiamas realiomis ekonominėmis prielaidomis;
    • ar įgyvendinamos arba planuojamos priemonės yra pakankamos tikslui pasiekti;
    • ar planuojamų pertvarkymų vertinime matyti, kad atitinkama šalis siekia pagerinti savo (cikliškai pakoreguotą) kasmetinį biudžeto balansą;
    • ar atitinkamos šalies metinis valdžios sektoriaus išlaidų augimas nėra per didelis, t. y. vidutinės trukmės laikotarpiu neviršyta bazinė palūkanų norma.
  • Vertinimo metu Taryba turi atsižvelgti į pagrindinių struktūrinių reformų, visų pirma pensijų reformų, įgyvendinimą.
  • Taryba turi patikrinti programą per tris mėnesius nuo jos pateikimo. Gavusi Komisijos rekomendaciją ir pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu Taryba pateikia savo nuomonę apie programą. Jei Taryba mano, kad reikia stiprinti programos tikslus ir turinį, atitinkamos šalies prašoma pakoreguoti programą.

Perviršinio deficito vengimas: išankstinio įspėjimo mechanizmas

  • Vykdant daugiašalę priežiūrą Taryba stebi stabilumo ir konvergencijos programų įgyvendinimą pagal ES šalių pateiktą informaciją ir Komisijos bei Ekonomikos ir finansų komiteto atliktus vertinimus.
  • Komisija, nustačiusi rimtą nukrypimą nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslo ar planuojamų pertvarkymų, kurie padėtų pasiekti tą tikslą, teikia atitinkamai šaliai rekomendacijas, kaip išvengti perviršinio deficito (išankstinio įspėjimo mechanizmas, Sutarties dėl ES veikimo 121 straipsnio 4 dalis).
  • Be to, Tarybos priimtos rekomendacijos gali būti skelbiamos viešai.

Europos Komisijos rekomendacijos

  • 2015 m. Komisija savo komunikate paaiškino, kaip ji ketina pritaikyti Stabilumo ir augimo pakto taisykles, kad sustiprintų struktūrinių reformų, investicijų ir fiskalinės atsakomybės ryšį siekiant kurti darbo vietas ir užtikrinti augimą ES.
  • Šios gairės turėjo tris pagrindinius tikslus:

NUO KADA TAIKOMAS ŠIS REGLAMENTAS?

Reglamentas taikomas nuo 1998 m. liepos 1 d.

KONTEKSTAS

  • Remiantis Stabilumo ir augimo pakto taisyklėmis, ES šalys turi vykdyti tinkamą biudžeto politiką, kad išvengtų perviršinio valdžios sektoriaus deficito, kuris gali kelti pavojų ES ekonominiam ir finansiniam stabilumui.
  • 2011 m. buvo įgyvendintos Stabilumo ir augimo pakto plataus masto reformos. Priimtos naujos priemonės yra svarbus žingsnis garantuojant biudžetinę drausmę, skatinant ES ekonomikos stabilumą ir užkertant kelią kitai krizei.
  • Dabar Stabilumo ir augimo paktą sudaro šeši teisėkūros procedūra priimti aktai (vadinamasis šešių dokumentų rinkinys), kurie įsigaliojo 2011 m. gruodžio 13 d., ir kiti du aktai (dviejų dokumentų rinkinys), kurie įsigaliojo 2013 m. gegužės 30 d.:
  • Daugiau informacijos žr.:

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL L 209, 1997 8 2, p. 1–5)

Paskesni Reglamento (EB) Nr. 1466/97 daliniai pakeitimai buvo įterpti į pagrindinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1173/2011 dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje (OL L 306, 2011 11 23, p. 1–7)

2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1174/2011 dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniams makroekonominiams disbalansams naikinti euro zonoje (OL L 306, 2011 11 23, p. 8–11)

2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (OL L 306, 2011 11 23, p. 25–32)

2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1177/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (OL L 306, 2011 11 23, p. 33–40)

2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyva 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms (OL L 306, 2011 11 23, p. 41–47)

2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 472/2013 dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo (OL L 140, 2013 5 27, p. 1–10)

2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 473/2013 dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų (OL L 140, 2013 5 27, p. 11–23)

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „Geriausias pasinaudojimas lankstumu, kurį suteikia galiojančios stabilumo ir augimo pakto taisyklės“ (COM(2015) 12 final, 2015 1 13)

paskutinis atnaujinimas 18.04.2017

Top