RSS
Abėcėlinė rodyklė
Šis puslapis prieinamas 22 kalbu
Naujos galimos kalbos:  BG - CS - ET - LV - LT - HU - MT - PL - RO - SK - SL

We are migrating the content of this website during the first semester of 2014 into the new EUR-Lex web-portal. We apologise if some content is out of date before the migration. We will publish all updates and corrections in the new version of the portal.

Do you have any questions? Contact us.


Reikalavimai valstybių narių biudžeto sistemoms

Šia direktyva nustatomos išsamios taisyklės, susijusios su valstybių narių nacionalinių biudžeto sistemų ypatumais. Šios taisyklės yra biudžeto priežiūros sistemos Europos Sąjungoje (ES) dalis. Jos yra būtinos siekiant užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi stabilumo ir augimo pakte numatytų įpareigojimų.

DOKUMENTAS

2011 m. lapkričio 8 d. direktyva 2011/85/UE dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms (OL L 306, 2011 11 23).

SANTRAUKA

Ši direktyva taikoma valstybių narių nacionalinėms biudžeto sistemoms. Šios biudžeto sistemos reiškia priemonių, taisyklių ir institucijų, kuriais paremta valstybės narės vykdoma valdžios sektoriaus biudžeto politika, rinkinį.

Tokiu būdu direktyva galioja taisyklėms, taikomoms kai kuriems biudžeto sistemų elementams, visų pirma:

  • biudžeto apskaitos ir statistinės atskaitomybės sistemos;
  • taisyklės ir procedūros, kuriomis reglamentuojamas biudžeto planavimui skirtų prognozių rengimas;
  • kiekvienai šaliai būdingos skaitinės fiskalinės taisyklės, pavyzdžiui įsiskolinimo arba deficito ribojimas;
  • vidutinės trukmės biudžeto sistemos.

Apskaitos ir statistinės atskaitomybės sistema

Valstybės narės turi būti įdiegusios nacionalines viešojo sektoriaus apskaitos sistemas, kurios visapusiškai ir nuosekliai aprėpia visus valdžios sektoriaus subsektorius.

Šios apskaitos sistemos turi leisti valstybėms narėms užtikrinti reguliarų biudžeto duomenų, susijusių su valdžios sektoriumi, publikavimą.

Be to, valstybių narių nacionalinės apskaitos sistemoms turi būti taikoma vidaus kontrolė ir atliekamas jų nepriklausomas auditas.

Biudžeto planavimo prognozės

Valstybės narės turi pagrįsti savo biudžeto planavimą kiek galima tikroviškesnėmis makroekonominėmis ir biudžeto prognozėmis. Šios prognozės apima pagrindinių fiskalinių kintamųjų analizę skirtingų augimo ir palūkanų normų prielaidų atvejais.

Valstybės narės viešai skelbia ne tik savo makroekonomines ir biudžeto prognozes, bet ir metodus ir parametrus, kuriais tokios prognozės grindžiamos. Jos taip pat nurodo, kuri institucija atsakinga už šių prognozių rengimą.

Valstybių narių prognozės vėliau lyginamos su Komisijos parengtomis prognozėmis. Pastaroji taip pat privalo paskelbti metodiką, prielaidas ir atitinkamus parametrus, kuriais tos prognozės paremtos. Dideli valstybių narių ir Komisijos prognozių skirtumai apibūdinami pagrindžiant.

Skaitinės fiskalinės taisyklės

Kiekviena valstybė narė nustato jai būdingas skaitines fiskalines taisykles, kuriomis taip pat grindžiama ES biudžeto priežiūra. Tokiomis taisyklėmis siekiama išvengti perviršinio viešojo deficito ir per didelės skolos susidarymo.

Kiekvienai šaliai būdingose fiskalinėse taisyklėse patikslinami šie elementai:

  • siektinų rodiklių apibrėžimas ir taisyklių taikymo sritis;
  • veiksminga ir laiku atliekama taisyklių laikymosi stebėsena, pagrįsta patikima ir nepriklausoma analize, kurią atliktų nepriklausomos įstaigos arba nuo valstybių narių fiskalinių institucijų funkciškai nepriklausomos įstaigos;
  • taisyklių nesilaikymo pasekmės.

Vidutinės trukmės biudžeto sistemos

Valstybės narės sukuria vidutinės trukmės biudžeto sistemą. Ši sistema apibrėžiama kaip nacionalinių biudžeto procedūrų visuma, kuria biudžeto politikos kūrimas pratęsiamas ilgesniam nei vienerių metų fiskalinio planavimo laikotarpiui. Pagal šią sistemą patvirtinamas bent trejų metų fiskalinio planavimo laikotarpis. Biudžeto sistema apima toliau išvardytas procedūras:

  • visapusiški ir skaidrūs daugiamečiai biudžeto tikslai, pavyzdžiui, išreikšti valdžios sektoriaus deficitu ar viešąja skola;
  • visų pagrindinių valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų straipsnių projekcijos;
  • numatytos vidutinės trukmės politikos, darančios poveikį valdžios sektoriaus finansams, aprašymas;
  • vertinimas, kaip numatyta politika gali paveikti ilgalaikį tiesioginį valdžios sektoriaus finansų tvarumą.

Kontekstas

Stabilumo ir augimo paktas yra taisyklių visuma, užtikrinanti ekonomikos ir biudžeto priežiūrą Europos lygiu. Pakto tikslas yra užtikrinti ekonominį ir finansinį ES stabilumą.

Todėl valstybės narės turi užtikrinti patikimą biudžeto politiką, kad būtų išvengta perviršinio viešojo deficito susidarymo, kuris galėtų kelti pavojų ekonominiam ir finansiniam ES stabilumui.

2011 m. buvo įvykdyta plataus masto stabilumo ir augimo pakto reforma. Priimtos naujos priemonės yra svarbus etapas, garantuojantis biudžeto discipliną, suteikiantis stabilumo Europos ekonomikai ir apsaugantis nuo naujos krizės Sąjungoje.

Todėl stabilumo ir augimo paktas nuo šiol apjungia šešis teisės aktus, įsigaliojusius 2011 m. gruodžio 13 d.:

  • reglamentą (ES) Nr. 1173/2011 dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje;
  • reglamentą (ES) Nr. 1174/2011 dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniams makroekonominiams disbalansams naikinti euro zonoje;
  • reglamentą (ES) Nr. 1175/2011, kuriuo keičiamos biudžeto būklės priežiūros procedūros;
  • reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo;
  • reglamentą (ES) Nr. 1177/2011, kuriuo keičiama perviršinio deficito procedūra;
  • šią direktyvą Nr. 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms.

NUORODOS

DokumentasĮsigaliojimo dataPerkėlimo į valstybių narių teisę terminasOficialusis leidinys
Direktyva 2011/85/UE

2011 12 13

-

OL L 306, 2011 11 23

Paskutinį kartą atnaujinta: 17.02.2012
Teisinė informacija | Apie šią svetainę | Paieška | Kontaktai | Į puslapio pradžią