Žemės ūkis
Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) buvo suformuota ankstyvuoju Europos integracijos laikotarpiu, kai valstybės narės įsipareigojo pertvarkyti ir padidinti maisto gamybą, sutrikusią dėl Antrojo pasaulinio karo. Šiandien BŽŪP vis dar atlieka pagrindinį vaidmenį Europos Sąjungoje ne tik todėl, kad apdirbama žemė ir miškai sudaro daugiau kaip 90 proc. Europos Sąjungos teritorijos. Ji tapo mechanizmu, kovojančiu su naujais maisto kokybės, aplinkosaugos ir prekybos iššūkiais. 2003 m. atlikta reforma buvo esminis BŽŪP vystymo etapas, pritaikant politiką naujiems ūkininkų, vartotojų ir planetos reikalavimams. Šis požiūris ir toliau taikomas formuojant būsimą bendrąją žemės ūkio politiką išaugusioje Europos Sąjungoje, dalyvaujančioje pasauliniuose procesuose.
-
Bendrieji pagrindai
Finansavimas, kaimo plėtra, tiesioginė parama, struktūrinės operacijos, konkurencija, informacija ir statistika -
Žemės ūkio produktų rinkos
Tiesioginės paramos programos, bendras žemės ūkio rinkų organizavimas (BRO), sektorinis taikymas, kiti produktai -
Maistas
Maisto kokybė, ekologinis ūkininkavimas, genetiškai modifikuoti organizmai -
Aplinka
Išteklių tvarkymas ir saugojimas, miško ištekliai ir nemaisto produktai, žemės ūkio sukeliama tarša -
Žemės ūkis: ES plėtra
Pasirengimas narystei, tebevykstančios derybos, 2004 ir 2007 m. plėtra
Taip pat žr.
- Europos Sąjungos apžvalgos: žemės ūkis
- Daugiau informacijos: Europos Komisija Žemės ūkis ir kaimo plėtra Generalinis direktoratas