Kalbų mokymasis

Europos Sąjunga aktyviai skatina piliečius mokytis kitų Europos kalbų – tiek dėl galimybių judėti bendroje rinkoje, vadovaujantis profesiniais ar asmeniniais interesais, tiek ir dėl skirtingų kultūrų kontaktų ir abipusio supratimo. Sąjunga taip pat skatina vartoti regionines ar nacionalinių mažumų kalbas, kurios nėra oficialios ES kalbos, bet kuriomis valstybėse narėse kalba iki 50 milijonų žmonių – jos yra mūsų kultūros paveldo dalis.

Sugebėjimas suprasti daugiau negu vieną kalbą ir jomis bendrauti, jau dabar būdingas daugumai žmonių pasaulyje, yra pageidautinas visų Europos piliečių bruožas. Kitų kalbų mokymasis ir kalbėjimas jomis mus skatina labiau vertinti kitus žmones, jų kultūrą ir požiūrius, didina pažinimo įgūdžius ir gerina gimtosios kalbos mokėjimą, suteikia galimybių naudotis laisve dirbti ar mokytis kitoje valstybėje narėje.

Neseniai atlikto Eurobarometro tyrimo duomenimis, pusė Europos Sąjungos piliečių teigia galį bendrauti bent viena negimtąja kalba. Įvairių šalių ir visuomenės grupių jų skaičius nevienodas: 99% liuksemburgiečių, 93% latvių ir maltiečių bei 90% lietuvių moka bent vieną kalbą, kuri jiems nėra gimtoji, o didžioji dalis Vengrijos (71%), Jungtinės Karalystės (70%), Ispanijos, Italijos ir Portugalijos (po 64%) gyventojų moka tik gimtąją kalbą. Užsienio kalbų moka daugiau vyrų, jaunimo ir miesto gyventojų negu atitinkamai moterų, vyresnio amžiaus žmonių ir kaimo gyventojų.

Daugiau informacijos rasite Europos švietimo ir mokymo interneto svetainėje.