Europos Komisija

Sudėtis

27 Komisijos nariai, po vieną iš kiekvienos ES šalies, penkerius savo kadencijos metus yra politiniai Komisijos vadovai. Kiekvienas Komisijos narys atsakingas už tam tikrą politikos sritį, kurią jam skiria Komisijos pirmininkas.

Dabartinis Europos Komisijos Pirmininkas – José Manuelis Barroso, kurio antra kadencija prasidėjo 2010 m. vasarį.

Pirmininką skiria Europos Vadovų Taryba. Sutarusi su paskirtuoju Komisijos pirmininku Taryba taip pat skiria kitus Komisijos narius.

Visų Komisijos narių, įskaitant pirmininką, paskyrimui turi pritarti Europos Parlamentas. Per savo kadenciją jie yra atskaitingi Parlamentui, kuris vienintelis gali paleisti Komisiją.

Einamuosius Komisijos reikalus tvarko jos darbuotojai – administratoriai, teisininkai, ekonomistai, vertėjai raštu ir žodžiu, sekretoriai ir kt., dirbantys Komisijos padaliniuose, kurie vadinami generaliniais direktoratais (GD).

Komisija gali būti vadinami 27 atskiri Komisijos nariai, nuolatiniai darbuotojai arba visa institucija.

Paskirtis

Komisija atstovauja visos ES interesams ir juos gina. Ji prižiūri ir įgyvendina ES politiką tokiais būdais:

1. Siūlo naujus teisės aktus Parlamentui ir Tarybai.
2. Administruoja ES biudžetą ir skiria lėšas.
3. Kartu su Teisingumo Teismu užtikrina ES teisės įgyvendinimą.
4. Atstovauja ES tarptautiniu mastu, pavyzdžiui, derėdamasi dėl ES susitarimų su kitomis valstybėmis.

1. Naujų teisės aktų siūlymas

Komisija turi iniciatyvos teisę: ji gali siūlyti naujus teisės aktus, kad apsaugotų ES ir jos piliečių interesus. Ji tai daro tik tais klausimais, kurių negalima veiksmingai spręsti nacionaliniu, regionų ar vietos lygmeniu (subsidiarumo principas).

Siūlydama teisės aktą Komisija stengiasi atsižvelgti į kuo įvairesnius interesus. Konkrečiais siaurų sričių klausimais ji konsultuojasi su ekspertais įvairiuose komitetuose ir darbo grupėse. Ji taip pat rengia viešas konsultacijas.

Komisijos padaliniai parengia siūlomo naujo teisės akto projektą. Jei bent 14 iš 27 Komisijos narių jam pritaria, projektas siunčiamas Tarybai ir Parlamentui. Apsvarsčiusios projektą ir jį iš dalies pakeitusios, šios institucijos nusprendžia, ar jį priimti kaip teisės aktą.

2. ES biudžeto administravimas ir lėšų skyrimas

Kartu su Taryba ir Parlamentu Komisija ES finansinėje programoje nustato bendruosius ilgalaikius ES išlaidų prioritetus. Be to, ji rengia metinį biudžetą, kurį tvirtina Parlamentas bei Taryba, ir prižiūri, kaip, pavyzdžiui, agentūros ir nacionalinės bei regionų valdžios institucijos leidžia ES lėšas. Kaip Komisija administruoja biudžetą, tikrina Audito Rūmai.

Komisija administruoja ES politikos (pvz., žemės ūkio ir kaimo plėtros) ir programų (tokių kaip studentų mainų programa „Erasmus“) finansavimą.

3. ES teisės įgyvendinimo užtikrinimas

Kaip „sutarčių sergėtoja“, Komisija tikrina, ar visos valstybės narės tinkamai taiko ES teisę.

Jei Komisija mano, kad kurios nors šalies vyriausybė ES teisę taiko netinkamai, ji pirmiausiai išsiunčia oficialų raštą ir paprašo šalies ištaisyti padėtį. Jei nėra kitos išeities, Komisija šiuo klausimu kreipiasi į Teisingumo Teismą. Teismas gali skirti baudas, o jo sprendimų ES šalys ir institucijos privalo laikytis.

4. Atstovavimas ES tarptautiniu mastu

Tarptautinėse organizacijose, tokiose kaip Pasaulio prekybos organizacija, Komisija kalba visų ES šalių vardu.

Be to, ji derasi dėl ES tarptautinių susitarimų, tokių kaip Kotonu susitarimas (ES ir besivystančių Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalių susitarimas dėl pagalbos ir prekybos).

Būstinės

Komisija įsikūrusi Briuselyje ir Liuksemburge. Ji turi biurus (atstovybes) kiekvienoje ES šalyje ir delegacijas kitų pasaulio šalių sostinėse.