Europos Sąjungos Teisingumo Teismas

Teisingumo Teismas aiškina ES teisę, kad užtikrintų jos vienodą taikymą visose ES šalyse. Be to, jis sprendžia ES šalių vyriausybių ir ES institucijų teisinius ginčus. Asmenys, įmonės arba organizacijos taip pat gali kreiptis į Teismą, jei mano, kad kuri nors ES institucija pažeidė jų teises.

Sudėtis

Teisingumo Teismą sudaro po vieną teisėją iš kiekvienos ES šalies.

Teismui padeda devyni generaliniai advokatai, kurių užduotis – teikti nuomones Teisme nagrinėjamose bylose. Jie tai turi daryti viešai ir nešališkai.

Kiekvienas teisėjas ir generalinis advokatas skiriamas šešeriems metams ir gali būti paskirtas kitai kadencijai. Ką skirti, sutaria ES šalių vyriausybės.

Kad Teisingumo Teismas galėtų greičiau spręsti daugybę bylų ir teikti piliečiams geresnę teisinę apsaugą, ieškinius, kuriuos pareiškia privatūs asmenys, įmonės ir kai kurios organizacijos, ir su konkurencijos teise susijusias bylas nagrinėja Bendrasis Teismas.

Europos Sąjungos ir jos tarnautojų ginčus sprendžia ES tarnautojų teismas.

Bylų rūšys

Teismas priima sprendimus jam pateiktose bylose. Įprasčiausios šios penkios bylų rūšys:

  1. prašymai priimti prejudicinį sprendimą: kai nacionaliniai teismai prašo Teisingumo Teismo išaiškinti ES teisės nuostatą,
  2. ieškiniai dėl įpareigojimo nevykdymo: pareikšti ES vyriausybėms dėl ES teisės netaikymo,
  3. ieškiniai dėl panaikinimo: dėl ES teisės aktų, kurie laikomi pažeidžiančiais ES sutartis arba pagrindines teises,
  4. ieškiniai dėl neveikimo: ES institucijoms, kurios nesiėmė iš jų reikalaujamų sprendimų,
  5. tiesioginiai ieškiniai: juos kelia asmenys, įmonės arba organizacijos dėl ES sprendimų arba veiksmų.

1. Prejudicinio sprendimo procedūra

Kiekvienos ES valstybės teismai yra atsakingi už tinkamo ES teisės taikymo toje šalyje užtikrinimą. Vis dėlto esama pavojaus, kad įvairių valstybių teismai ES teisę gali aiškinti skirtingai.

Siekiant to išvengti, numatyta prejudicinio sprendimo procedūra. Jeigu valstybės narės teismui iškyla abejonių dėl ES teisės akto aiškinimo ar galiojimo, jis gali, o kartais ir privalo, kreiptis į Teisingumo Teismą patarimo. Šis patarimas vadinamas prejudiciniu sprendimu.

2. Bylos dėl įpareigojimo nevykdymo

Šias bylas gali kelti Komisija, jei ji mano, kad kuri nors valstybė narė nevykdo pagal ES teisę numatytų įpareigojimų. Tokias bylas taip pat gali kelti kita ES valstybė.

Abiem atvejais Teismas nagrinėja jų nurodytus tvirtinimus ir priima sprendimą. Jei nustatoma, kad valstybė kalta, ji turi nedelsdama ištaisyti padėtį. Jei Teismas nusprendžia, kad valstybė nesilaikė jo sprendimo, jis gali skirti baudą.

3. Ieškiniai dėl panaikinimo

Jei kuri nors ES valstybė, Taryba, Komisija ar (tam tikrais atvejais) Parlamentas mano, kad tam tikras ES teisės aktas yra neteisėtas, jie gali prašyti Teismo jį panaikinti.

Ieškinius dėl panaikinimo taip pat gali pareikšti privatūs asmenys, norintys, kad Teismas panaikintų tam tikrą teisės aktą, nes jis jiems, kaip asmenims, turi tiesioginio nepalankaus poveikio.

Jei Teismas nustato, kad atitinkamas teisės aktas buvo priimtas neteisingai arba nėra tinkamai pagrįstas Sutartimis, jis gali jį paskelbti niekiniu.

4. Ieškiniai dėl neveikimo

Sutartyje reikalaujama, kad Parlamentas, Taryba ir Komisija tam tikromis aplinkybėmis priimtų tam tikrus sprendimus. Jei šios institucijos to nedaro, valstybės narės, kitos Bendrijos institucijos ir (tam tikrais atvejais) fiziniai asmenys arba bendrovės gali pateikti Teismui skundą, kad šis neveikimas būtų oficialiai patvirtintas.

5. Tiesioginiai ieškiniai

Asmuo ar įmonė, patyrę žalą dėl Bendrijos ar jos institucijų darbuotojų veiksmų ar neveiklumo, gali pateikti ieškinį Bendrajam Teismui dėl kompensacijos.

Kaip nagrinėjamos bylos?

Kiekvienai Teismo bylai nagrinėti paskiriamas teisėjas ir generalinis advokatas.

Teismo bylos nagrinėjamos dviem etapais: rašytiniu ir žodiniu.

1. Rašytinis etapas

Pirmiausia, visos dalyvaujančios šalys už bylą atsakingam teisėjui įteikia rašytinius pareiškimus. Tuomet teisėjas parengia šių pareiškimų ir bylos teisinio pagrindo santrauką.

2. Žodinis etapas

Antras etapas – viešas teismo posėdis. Priklausomai nuo bylos sudėtingumo, ją gali nagrinėti trijų, penkių ar trylikos teisėjų kolegija arba visas Teismas. Teismo posėdyje išklausomi abiejų šalių advokatų argumentai, o teisėjai ir generalinis advokatas gali jiems pateikti klausimų.

Tuomet generalinis advokatas pareiškia savo nuomonę. Po to teisėjai kartu aptaria bylą ir paskelbia sprendimą.

Generaliniai advokatai turi pateikti nuomonę byloje, tik jeigu Teismas laikosi nuomonės, kad ta byla iškeliamas naujas teisės klausimas. Teismas nebūtinai laikosi generalinio advokato nuomonės.

Teismo sprendimai priimami balsų dauguma ir skelbiami viešo posėdžio metu. Teismo posėdžiai dažnai transliuojami („Europe by Satellite“ Englishfrançais).

Bendrasis Teismas bylas nagrinėja panašiai, išskyrus tai, kad generalinis advokatas nepateikia nuomonės.