Europos Sąjungos Taryba

Į Europos Sąjungos Tarybos, neoficialiai dar vadinamos ES Taryba, posėdžius renkasi visų ES šalių ministrai, kad priimtų teisės aktus ir koordinuotų politiką.

Europos Sąjungos Tarybos nereikėtų painioti su šiais organais:

  • Europos Vadovų Taryba – kita ES institucija, į kurios posėdžius ES vadovai susirenka maždaug keturis kartus per metus, kad aptartų ES politinius prioritetus,
  • Europos Taryba DeutschEnglishfrançaisitaliano – tai visai ne ES organas.

Europos Sąjungos Tarybos veikla

  1. Priima ES teisės aktus.
  2. Koordinuoja ES valstybių narių bendrąsias ekonomikos politikos kryptis.
  3. Pasirašo ES ir kitų valstybių susitarimus.
  4. Tvirtina metinį ES biudžetą.
  5. Formuoja ES užsienio ir gynybos politiką.
  6. Koordinuoja valstybių narių teismų ir policijos pajėgų bendradarbiavimą.

1. ES teisės aktų priėmimas

Taryba ir Parlamentas priima galutinį sprendimą dėl Komisijos siūlomų naujų ES teisės aktų.

2. Ekonomikos politikos koordinavimas

ES valstybės narės nusprendė siekti bendros Europos ekonomikos politikos, kurią koordinuotų visų šalių ekonomikos ir finansų ministrai.

Kitas tikslas – sukurti daugiau darbo vietų ir tobulinti švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos sistemas. Nors kiekviena valstybė atsakinga už savo politiką, jos gali sutarti dėl bendrų tikslų ir mokytis iš viena kitos patirties.

3. Tarptautinių susitarimų pasirašymas

Taryba ES vardu pasirašo įvairiausių sričių susitarimus: aplinkos, prekybos, vystymosi, tekstilės, žuvininkystės, mokslo, technologijų, transporto ir kt.

4. ES biudžeto tvirtinimas

Taryba ir Europos Parlamentas drauge sprendžia, kiek pinigų ir kam ES gali išleisti kiekvienais metais.

5. Užsienio ir gynybos politika

Šalių vyriausybės šias sritis tvarko savarankiškai, bet jos veikia išvien formuodamos bendrą užsienio ir gynybos politiką (vadinamąją bendrąją užsienio ir saugumo politiką). Šioje srityje jos daugiausia bendradarbiauja Taryboje.

ES neturi kariuomenės, bet kad Sąjunga greičiau reaguotų į tarptautinius konfliktus ir gaivalines nelaimes, kai kurios ES šalys skiria karius greitojo reagavimo pajėgoms, kurių užduotis – tik humanitarinis darbas, gelbėjimas ir taikos palaikymas.

6. Teisingumas

ES piliečiai turėtų turėti vienodas galimybes kreiptis į teismą bet kurioje ES vietoje. Teisingumo ministrai Tarybos posėdžiuose siekia užtikrinti, kad vienos ES šalies teismo sprendimai, pavyzdžiui, skyrybų bylose, būtų pripažįstami visose kitose ES šalyse.

Teisingumo ir vidaus reikalų ministrai koordinuoja ES išorės sienų kontrolę ir kovą su terorizmu bei tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu.

Kas yra Tarybos nariai?

Nuolatinių narių nėra. Į kiekvieną Tarybos posėdį visos šalys siunčia ministrus, atsakingus už aptariamą politikos sritį, pavyzdžiui, aplinkos ministrą į posėdį, kuriame aptariami aplinkos klausimai. Tas posėdis bus vadinamas Aplinkos taryba.

Kas pirmininkauja posėdžiams?

Užsienio reikalų ministrų taryba turi nuolatinį pirmininką – ES vyriausiąjį užsienio reikalų ir saugumo politikos įgaliotinį English (en) français (fr) .

Visiems kitiems Tarybos posėdžiams pirmininkauja ES rotacijos tvarka pirmininkaujančios šalies atitinkamos srities ministras.

Pavyzdžiui, Estijai pirmininkaujant ES visiems Aplinkos tarybos posėdžiams pirmininkaus Estijos aplinkos ministras.

2011–2020 m. pirmininkaujančios valstybės narės

  • 2011 m. sausio–birželio mėn. – Vengrija
  • 2011 m. liepos–gruodžio mėn. – Lenkija
  • 2012 m. sausio–birželio mėn. – Danija
  • 2012 m. liepos–gruodžio mėn. – Kipras
  • 2013 m. sausio–birželio mėn. – Airija
  • 2013 m. liepos–gruodžio mėn. – Lietuva
  • 2014 m. sausio–birželio mėn. – Graikija
  • 2014 m. liepos–gruodžio mėn. – Italija
  • 2015 m. sausio–birželio mėn. – Latvija
  • 2015 m. liepos–gruodžio mėn. – Liuksemburgas
  • 2016 m. sausio–birželio mėn. – Nyderlandai
  • 2016 m. liepos–gruodžio mėn. – Slovakija
  • 2017 m. sausio–birželio mėn. – Malta
  • 2017 m. liepos–gruodžio mėn. – Jungtinė Karalystė
  • 2018 m. sausio–birželio mėn. – Estija
  • 2018 m. liepos–gruodžio mėn. – Bulgarija
  • 2019 m. sausio–birželio mėn. – Austrija
  • 2019 m. liepos–gruodžio mėn. – Rumunija
  • 2020 m. sausio–birželio mėn. – Suomija

Balsavimas

ES Tarybos sprendimai paprastai priimami kvalifikuota balsų dauguma. Kuo valstybėje daugiau gyventojų, tuo daugiau ji turi balsų, bet iš esmės balsų skaičius apskaičiuojamas valstybių, kuriose mažiau gyventojų, naudai.

  • Italija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija – 29 balsai,
  • Ispanija ir Lenkija – 27
  • Rumunija – 14
  • Nyderlandai – 13
  • Belgija, Čekija, Graikija, Portugalija ir Vengrija – 12
  • Austrija, Bulgarija ir Švedija – 10
  • Kroatija, Airija, Danija, Lietuva, Slovakija ir Suomija – 7
  • Estija, Kipras, Latvija, Liuksemburgas ir Slovėnija – 4
  • Malta – 3

IŠ VISO: 352

Tarybai balsuojant taikoma kvalifikuotos balsų daugumos procedūra. Kvalifikuota balsų dauguma yra, jeigu:

  • dauguma (kartais net du trečdaliai) iš 28 ES šalių balsuoja „už“,
  • surenkami ne mažiau kaip 260 iš galimų 352 balsų.

Be to, valstybė narė gali paprašyti patikrinti, ar dauguma atstovauja ne mažiau kaip 62 % visų gyventojų. Jei taip nėra, pasiūlymo priimti negalima.

Balsuojant dėl opių klausimų, pavyzdžiui, dėl saugumo ir išorės reikalų bei mokesčių, Tarybos sprendimai turi būti priimami vienbalsiai. Tai reiškia, kad sprendimą vetuoti gali ir viena šalis.

Nuo 2014 m. bus pradėta naudoti vadinamoji dvigubos daugumos balsavimo sistema.

Kad pasiūlymas būtų priimtas, jį palaikyti turės dvejopa dauguma: dauguma valstybių (ne mažiau kaip 15) ir dauguma visų ES gyventojų (pritariančių valstybių gyventojai turi sudaryti ne mažiau kaip 65 % ES gyventojų).


 Papildoma informacija

 Siuntos

KONTAKTAI

Bendra informacija

Kreipkitės nemokamu tel.
00 800 6 7 8 9 10 11 Informacija apie skambučius

Siųskite klausimus e. paštu

Lankymasis ES institucijose ir jų kontaktiniai duomenys, kontaktinė informacija žiniasklaidai

Padėkite mums tobulinti tinklalapį

Ar radote reikiamą informaciją?

TaipNe

Kokios informacijos ieškojote?

Turite pasiūlymų?