2001 m. rugsėjo 11 d. užgrobti reisiniai lėktuvai nukreipiami į Pasaulio prekybos centro bokštus dvynius Niujorke ir į Pentagono pastatą Vašingtone. Žūsta beveik 3 000 žmonių. ES šalys tvirtai remia Jungtinių Valstijų kovą su tarptautiniu terorizmu.
2002 m. sausio 1 d.
Pasirodo eurų banknotai ir monetos. Jų spausdinimas, kaldinimas ir platinimas 12 šalių – didžiulė logistinė operacija. Juk tai daugiau kaip 80 mlrd. monetų. Banknotai visose šalyse vienodi. Monetų aversas, kuriame nurodyta monetos vertė, bendras visoms šalims, o reverse pavaizduotas valstybės simbolis. Tiek banknotai, tiek monetos cirkuliuoja laisvai. Atsiskaityti suomiškomis ar kitokiomis eurų monetomis perkant bilietą Madrido metro yra visiškai įprasta.
2003 m. kovo 31 d.
Vykdydama savo užsienio ir saugumo politiką, ES dalyvauja taikos palaikymo operacijose Balkanuose: pirmiausia Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, vėliau Bosnijoje ir Hercegovinoje. Abiem atvejais ES vadovaujamos pajėgos pakeičia NATO dalinius. Viduje ES nusprendžia iki 2010 m. sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo visiems piliečiams erdvę.
2004 m. gegužės 1 d.
Aštuonios Vidurio ir Rytų Europos šalys – Čekijos Respublika, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija – įstoja į ES, taip pagaliau nutraukdamos pasaulio galingųjų susitarimą prieš šešis dešimtmečius Jaltoje padalyti Europą. Kipras ir Malta taip pat įstoja į ES
Valstybės narės: Airija, Austrija, Belgija, Danija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Suomija, Švedija ir Vokietija.
Naujosios valstybės narės: Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija.
Šalys kandidatės: Bulgarija, Rumunija ir Turkija.
2004 m. spalio 29 d.
25 ES šalys pasirašo Sutartį dėl Konstitucijos Europai . Ji skirta demokratiniam sprendimų priėmimui ir valdymui 25 ir daugiau valstybių narių turinčioje ES supaprastinti. Šia sutartimi taip pat sukuriama ES užsienio reikalų ministro pareigybė. Sutartis įsigalios, kai ją ratifikuos visos 25 ES valstybės narės.
2005 m. vasario mėn. įsigalioja Kioto protokolas – tarptautinė sutartis, kuria siekiama mažinti visuotinį atšilimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. ES nuosekliai vadovavo pastangoms sumažinti klimato pokyčių poveikį. Jungtinės Valstijos Kioto protokolo nėra pasirašiusios.
Komunikacijų revoliucija tęsiasi. Dauguma mokyklų ir namų ūkių turi prieigą prie sparčiojo interneto. Teksto žinutės ir SMS yra mėgstamiausias jaunimo būdas palaikyti nuolatinį ryšį. Plokšti plačiaekraniai televizoriai ir DVD grotuvai tampa populiariausiomis namų pramogomis.
2007 m. sausio 1 d.
Prie ES prisijungia dar dvi Rytų Europos šalys –Bulgarija ir Rumunija. Dabar ES bus 27 valstybės narės. Kroatija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija ir Turkija yra kandidatės į ES valstybes nares.
Valstybės narės: Airija, Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija ir Vokietija.
Naujosios valstybės narės: Bulgarija ir Rumunija.
Šalys kandidatės: Kroatija , Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija ir Turkija .
2007 m. gruodžio 13 d.
27 ES šalys pasirašo Lisabonos sutartį, iš dalies pakeičiančią ankstesniąsias sutartis. Ji sukurta siekiant, kad ES taptų demokratiškesnė, veiksmingesnė ir skaidresnė ir todėl gebanti spręsti visuotinius sunkius uždavinius, tokius kaip klimato kaita, saugumas ir tvarioji plėtra. Visos ES valstybės narės patvirtina Lisabonos sutartį ir ji įsigalioja 2009 m. gruodžio 1 d.
2008 m. rugsėjis
Didžiulė finansų krizė smogia pasaulio ekonomikai. Problemos prasideda nuo būsto paskolų JAV. Keli Europos bankai taip pat patiria sunkumų. Krizė paskatina artimesnį ekonominį bendradarbiavimą tarp šalių.
