Malta

ES narė nuo: 2004 m.

Sostinė: Valeta

Bendras plotas: 316 km²

Gyventojų sk.: 0,4 mln.

Valiuta: Euro zonos narė nuo 2008 (€)

Šengeno erdvė: Šengeno erdvės narė nuo 2007

Spustelėję ant žemėlapio jį padidinsite

Malta yra septynių salų grupė Viduržemio jūroje. Tik trys didžiausios salos – Malta, Gozo ir Komino – gyvenamos. Salos neaukštos ir akmenuotos, pakrantėse – uolos.

Malta, esanti pačioje Viduržemio jūros širdyje, yra civilizacijų katilas su tūkstančių metų senumo istorija. Šioje šalyje žmonės apsigyveno apie 5200 m. pr. Kr. Iki atsikeliant į salas finikiečiams, kurie pagrindinei salai suteikė pavadinimą Malat , reiškiantį saugų uostą, čia jau gyvavo nemenka priešistorinė civilizacija. Vėliau salos šimtmečius buvo Šv. Jono riterių ordino buveinė, paskui – Britų imperijos dalis. Malta tapo nepriklausoma 1964 m.

Maltos vyriausybei vadovauja lyderis partijos, kuri turi vietų daugumą vienerių rūmų Atstovų Rūmuose, maltiečių kalba – Kamra tar-Rappreżentanti.

Valstybinė kalba yra maltiečių, ji priklauso semitų kalbų grupei, kuriai priklauso ir arabų kalba. Anglų kalba taip pat pripažinta oficialiąja kalba, o nemažai maltiečių dar kalba itališkai.

Turizmas Maltai svarbus, bet saloje taip pat plečiasi paslaugų sektorius.

Tradiciniai Maltos valgiai – tai sriuba (daržovių, žuvies), taip pat makaronų ir tešlos gaminiai. Vienas iš maltiečių virtuvės ypatumų – įdaryti patiekalai. Stuffat Tal-Fenek (triušio troškinys) yra nacionalinis patiekalas.