Prieigos priemonės
Paslaugų priemonės
Kalbų juosta
Naršymo kelias
VengrijaES narė nuo: 2004 m.
Sostinė: Budapeštas
Bendras plotas: 93 000 km²
Gyventojų sk.: 10 mln.
Valiuta: forintas (Ft)
Šengeno erdvė: Šengeno erdvės narė nuo 2007
Vengrija yra žemyninė valstybė, apsupta daugelio kaimynių – Slovakijos, Ukrainos, Rumunijos, Serbijos, Kroatijos, Slovėnijos ir Austrijos. Didžioji teritorijos dalis – lygumos, šiaurėje yra neaukštų kalnų. Populiarus turistų traukos centras Balatono ežeras yra didžiausias Vidurio Europoje.
Etninių vengrų protėviai priklausė madjarų gentims, 896 metais atsikėlusioms į Karpatų baseiną. Vengrija tapo krikščioniška karalyste valdant Šv. Steponui, 1000 metais. Vengrų kalba nepanaši į jokias kitas kaimyninių šalių kalbas ir tik tolimais ryšiais susijusi su suomių ir estų kalbomis.
Sostinė Budapeštas anksčiau buvo du atskiri miestai: Buda ir Peštas. Įsikūręs abiejuose Dunojaus krantuose Budapeštas yra turtingos istorijos bei kultūros ir gydomaisiais šaltiniais garsus miestas. Vengrija turi vienerių rūmų parlamentą, arba nacionalinę asamblėją, kurios 386 narius rinkėjai renka kas ketveri metai.
Vengrijoje nėra gausu gamtinių išteklių (yra šiek tiek boksitų, anglies ir gamtinių dujų), bet čia derlinga dirbama žemė. Vengrijos vynais mielai mėgaujamasi visoje Europoje. Vienos iš pagrindinių šalies eksportuojamų prekių yra elektros ir elektroninė įranga, mašinos, maisto produktai ir cheminės medžiagos.
Vengrija yra labai muzikali šalis, kurios tradicinė liaudies muzika įkvėpė jos didžiuosius kompozitorius Lisztą, Bartóką ir Kodály. Tarp kitų garsių vengrų paminėti Albertas Szentas Györgyi, atradęs vitaminą C, rašytojas ir Nobelio premijos laureatas Imre Kertészas bei režisierius Istvánas Szabó, kurio sukurtas filmas apdovanotas Oskaru.