Prieigos priemonės
Paslaugų priemonės
Kalbų juosta
Naršymo kelias
PrancūzijaES narė nuo: įkūrimo (1952)
Sostinė: Paryžius
Bendras plotas: 550 000 km²
Gyventojų sk.: 64,3 mln.
Valiuta: Euro zonos narė nuo 1999 (€)
Šengeno erdvė: Šengeno erdvės narė nuo 1985
Prancūzija yra didžiausia ES šalis, nusidriekusi nuo Šiaurės jūros iki Viduržemio jūros. Kraštovaizdis labai įvairus: rytinėje ir pietinėje dalyje stūkso kalnai, o Monblano viršukalnė (4810 m) Alpėse yra aukščiausia Vakarų Europoje. Prancūzijos žemumos plyti keturių didžiųjų upių baseinuose: Senos šiaurėje, Luaros ir Garonės į vakarus ir Ronos, tekančios iš Ženevos ežero į Viduržemio jūrą.
Respublikos prezidentas atlieka svarbų politinį vaidmenį. Jis pirmininkauja ministrų tarybos (kabineto) posėdžiams ir atsako už kelias svarbiausias užsienio reikalų bei gynybos sritis. Kasdieninio šalies valdymo gijos yra ministro pirmininko rankose. Prezidentas renkamas tiesioginiais visuotiniais rinkimais penkeriems metams. Parlamentą sudaro Nacionalinė asamblėja, tiesiogiai renkama kas penkeri metai, ir Senatas, kurio narius renka rinkikų kolegija.
Prancūzija turi pažangią pramoninę ekonomiką ir našų ūkininkavimo sektorių. Pagrindinės ūkio šakos – automobilių gamyba, erdvėlaivių pramonė, informacinės technologijos, elektroninė įranga, cheminės medžiagos ir farmacijos gaminiai bei mados industrija.
Prancūzija – daugybės įtakingiausių žemyno rašytojų ir mąstytojų tėvynė: Descartes ir Pascalis XVII amžiuje, Rousseau ir Voltaire'as XVIII a., Balzacas, Baudelaire'as ir Flaubertas XIX a., Sartre'as ir Camus XX a. Per pastaruosius du šimtmečius meno pasauliu ji padovanojo Renoiro, Monet, Cezanne'o, Gauguino, Matisse'o ir Braque'o kūrinius, o kur dar daugybė kitų!
Prancūzų virtuvė yra viena rafinuočiausių Europoje, valgio gaminimas ir valgymas yra prancūzų kultūros ir gyvenimo būdo dalis.