Transportas, energetika ir aplinka

Transportas ir energetika yra labai svarbūs ES ekonomikos sektoriai. Europiečiai ir vis įvairesni produktai, kurių jie vartoja vis daugiau, per visą žemyną keliauja įvairių rūšių transporto priemonėmis, bet daugiausia kelių transportu.

Stiprėjant ekonomikai, didėja transporto ir energijos poreikis. Bet dėl to didėja spūstys ir sunaudojama daugiau kuro, tad didėja tarša. Šios problemos būdingos visai Europai, todėl reikia ES lygmeniu priimamų sprendimų.

Darnus vystymasis yra pagrindinis ES prioritetas, o į aplinkos apsaugą atsižvelgiama formuojant visų sričių politiką.

Visur keliauti, daug pamatyti

Geležinkeliais ir vidaus vandenų keliais (t. y. upėmis ir kanalais), kurie kadaise buvo labai svarbūs Europoje vežant prekes ir keleivius, dabar vežama tik nedidelė visų prekių ir keleivių dalis. Šiandien trys ketvirtadaliai ES krovinių vežama sausumos keliais. Jais ES keliauja ir daugiau kaip trys ketvirtadaliai keliautojų.

Numatoma, kad kelių transportas liks pati svarbiausia keleivinio transporto rūšis, o oro susisiekimas ateityje ir toliau sparčiai populiarės.

Kad spūsčių būtų kuo mažiau, o aplinka – švaresnė, ES turi skatinti žmones keliauti visuomeniniu transportu, o transporto įmones – vežti krovinius traukiniais, baržomis ir laivais.

Norėdama sumažinti spūstis Europos oro uostuose, ES kuria vieningą visos Europos skrydžių valdymo sistemą („bendras Europos dangus“).

• Keturių rūšių keleivinio transporto naudojimas (ES 25, proc. nuo visos keleivinio transporto naudojimo apimties, 2000 m., 2010 m. ir 2030 m., keleivių skaičius vienam kilometrui)

Patikimas energijos tiekimas

Daugiau kaip pusė ES šalių suvartojamos energijos importuojama. Vis dėlto šalių priklausomybė nuo importo gerokai skiriasi: Kipras, Liuksemburgas ir Malta visiškai priklauso nuo importuojamos energijos, Lenkija ir JK nuo importo priklauso palyginti mažai, o Danija yra vienintelė reali energijos eksportuotoja.

2005 m. bendras ES importuojamos energijos lygis buvo 52,3%. Numatoma, kad vidaus ištekliams mažėjant, šis lygis kils. Šiuo metu maždaug 50% suvartojamų dujų ES gauna iš trijų šalių – Rusijos, Norvegijos ir Alžyro.

Kad sumažintų priklausomybę nuo importo, ES stengiasi kuo veiksmingiau naudoti energiją, plėtoti atsinaujinančiuosius išteklius ir plėsti išorės tiekėjų ratą.

• Importuojama energija (visos suvartojamos energijos dalis proc., ES 27, 2005 m.)

Įgyvendindama strategiją, skirtą kovai su visuotiniu atšilimu dėl iškastinio kuro (ypač anglių ir naftos) deginimo, ES siekia taupyti energiją ir pereiti prie mažiau teršiančių atsinaujinančiųjų išteklių. Deginant iškastinį kurą energijai gauti, į atmosferą išmetamas anglies dvideginis, skatinantis visuotinį atšilimą. ES iškėlė tikslą – iki 2010 m. 21% elektros energijos gauti iš atsinaujinančiųjų šaltinių: vėjo, saulės, vandens, geoterminės ir biologinės masės energijos.

• Iš atsinaujinančiųjų šaltinių gaunama elektros energija (proc., ES 27, 2006 m.)

Aplinkos apsauga

Augant europiečių gerovei, jiems tenka prisiimti naujų įsipareigojimų mažinti atliekų kiekį ir veiksmingiau jas tvarkyti. Šiuo metu vienam ES 27 piliečiui per metus tenka kiek daugiau nei pusė tonos buitinių atliekų. Šios atliekos perdirbamos, išgabenamos į sąvartynus arba sudeginamos.

Daugumoje ES šalių buitinių atliekų iš namų ūkių, biurų ir valstybės institucijų kiekis išlieka toks pats arba mažėja, tačiau kai kuriose vis dar auga. Didžiausias atliekų kiekis vienam gyventojui yra Airijoje, mažiausias – Lenkijoje.

• Metinis buitinių atliekų kiekis vienam gyventojui (kg, ES 27, 2006 m.)

Pagrindinė visuotinio atšilimo priežastis – vadinamosios šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurias į atmosferą išmeta elektrinės, gamyklos, fermos, įvairios transporto priemonės ir namų ūkiai. Šias dujas sudaro anglies dvideginis, išsiskiriantis naudojant iškastinį kurą (anglį, naftą, dujas), ir metanas.

Pagal Kioto protokolą ES 15 įsipareigojo iki 2008–2012 m. išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinti 8%, palyginti su 1990 m. Siekdamos šio tikslo, ES 15 valstybės narės sudarė naštos pasidalijimo susitarimą, pagal kurį besivystančioms valstybėms narėms išmetamųjų dujų normą galima padidinti, o išsivysčiusioms privaloma sumažinti. Siektinos valstybių narių išmetamųjų dujų normos pateiktos lentelėje.

Dešimt valstybių, ES narėmis tapusių nuo 2004 m., turi individualius išmetamųjų dujų mažinimo planus. Tokių planų neturi tik Kipras ir Malta.

Pagal Kioto protokolą Japonija privalo išmetamųjų dujų sumažinti 6%. Jungtinės Amerikos Valstijos Kioto protokolo neratifikavo.

• Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas 2005 m. (proc.), palyginti su 1990 m.