I. Keliauti, gyventi ir dirbti Europoje

Svarbiausia Europos piliečio laisvė yra teisė keliauti po Europos Sąjungą, dirbti ir gyventi bet kurioje jos vietoje. Ši teisė numatyta Mastrichto sutarties pilietybės skyriuje.

ES yra priėmusi direktyvą, nustatančią aukštojo mokslo kvalifikacijų tarpusavio pripažinimo sistemą. Ši direktyva taikoma visoms ne mažesnės kaip trejų metų trukmės universitetinėms studijoms. Ji grindžiama abipusio pasitikėjimo nacionalinėmis švietimo ir mokymo sistemomis principu.

Bet kuris ES šalies pilietis gali teikti gydymo, švietimo ir kitas viešąsias paslaugas, išskyrus išimtinai valstybės institucijoms pavestą veiklą (policija, ginkluotosios pajėgos, užsienio reikalai ir t. t.), bet kurioje Europos Sąjungos vietoje. Kas gali būti išmintingiau, nei įdarbinti mokytoją britą mokyti anglų kalbos Romoje arba skatinti abiturientą belgą laikyti valstybės tarnybos egzaminą Prancūzijoje?

Nuo 2004 m. nacionalinės institucijos po ES keliaujantiems Europos piliečiams gali išduoti Europos sveikatos draudimo korteles – taip paprasčiau apmokamos gydymo išlaidos, susirgus kitoje šalyje.

II. Kaip piliečiai gali naudotis savo teisėmis

Europiečiai nėra tik vartotojai ar ekonominių ir socialinių procesų dalyviai. Jie taip pat yra Europos Sąjungos piliečiai ir turi tam tikrų politinių teisių. Pagal Mastrichto sutartį visi Sąjungos piliečiai, neatsižvelgiant į tautybę, turi teisę balsuoti ir kelti kandidatūrą vietos rinkimuosetoje ES valstybėje, kurioje jie nuolat gyvena, ir Europos Parlamento rinkimuose .

Taip ES tampa artimesnė savo piliečiams. Sąjungos pilietybė yra įtvirtinta Steigimo sutartyje, kurioje teigiama, kad „kiekvienas asmuo, turintis valstybės narės pilietybę, yra Sąjungos pilietis. Sąjungos pilietybė ne pakeičia valstybės pilietybę, o ją papildo.“

III. Pagrindinės teisės

1999 m. įsigaliojusi Amsterdamo sutartis sustiprino pagrindinių teisių sampratą. Sutartyje buvo nustatyta veiksmų, kurių imamasi ES šalies, pažeidusios savo piliečių pagrindines teises, atžvilgiu, procedūra. Taip pat išplėsta nediskriminavimo principo samprata – į ją įtraukti ne tik tautybės, bet ir lyties, rasės, religijos, amžiaus bei lytinės orientacijos klausimai.

Galiausiai Amsterdamo sutartimi ES piliečiams suteikta teisė plačiau naudotis Europos institucijų oficialiais dokumentais ir taip pagerinta ES skaidrumo politika.

Europos Sąjungos įsipareigojimas gerbti savo piliečių teises patvirtintas 2000 m. gruodžio mėn. Nicoje, iškilmingai paskelbus Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją . Ją parengė Konventas, sudarytas iš nacionalinių ir Europos Parlamento narių, nacionalinių vyriausybių atstovų ir Komisijos nario. Šešių Chartijos antraštinių dalių – Orumas, Laisvė, Lygybė, Solidarumas, Pilietinės teisės ir Teisingumas – 54 straipsniuose skelbiamos Europos Sąjungos pagrindinės vertybės ir pilietinės, politinės, ekonominės ir socialinės ES piliečių teisės.

Įvadiniuose straipsniuose kalbama apie žmogiškąjį orumą, teisę į gyvybę, į asmens neliečiamybę, teisę į žodžio ir sąžinės laisvę. Skirsnyje apie solidarumą apibūdinamos naujos socialinės ir ekonominės teisės:

• teisė streikuoti;
• darbuotojų teisė gauti informaciją ir konsultuotis;
• teisė derinti šeimos gyvenimą ir profesinę veiklą;
• teisė į sveikatos apsaugą, socialinę apsaugą ir socialines paslaugas visoje Europos Sąjungoje.

Chartija remia vyrų ir moterų lygybę, nustato teisę į duomenų apsaugą, draudžia eugeniką ir žmonių reprodukcinį klonavimą, nustato teisę į aplinkos apsaugą, vaikų ir pagyvenusių žmonių teises, teisę į gerą administravimą.

IV. Europa – tai kultūra ir švietimas

Bendrumo ir bendro likimo jausmo negalima sukurti dirbtinai. Jis gali atsirasti tik iš bendro kultūrinio suvokimo – štai kodėl Europai dabar reikia sutelkti dėmesį ne tik į ekonomiką, bet ir į švietimą, pilietiškumą ir kultūrą.

Viena iš šios veiklos dalių – ES švietimo ir mokymo programos . Šiomis programomis skatinamas moksleivių ir studentų mokymasis užsienyje, dalyvavimas bendroje tarptautinėje mokyklų veikloje, kalbų mokymasis ir t. t. Mokyklų ir švietimo organizavimo bei konkrečių mokymo programų klausimai tebesprendžiami nacionaliniu ar vietos lygmeniu.

Mokymosi visą gyvenimą ES programos: numatomi 2007–2013 m. programavimo laikotarpio duomenys.

ES kultūros programos „Culture“ ir „Media“ skatina įvairių šalių programų rengėjų, organizatorių, transliuotojų ir menininkų bendradarbiavimą. Tai padeda sukurti daugiau Europos TV programų ir filmų ir išlygina Europos ir JAV produkcijos pusiausvyrą.

V. Ombudsmenas ir peticijos teisė

Siekiant priartinti ES prie piliečių, Europos Sąjungos sutartimi įsteigtas ombudsmeno postas. Ombudsmeną skiria Europos Parlamentas visai savo kadencijai. Ombudsmenas nagrinėja skundus, susijusius su ES institucijų ir organų veikla. Skundus gali pateikti kiekvienas ES pilietis ar ES valstybėje narėje gyvenantis asmuo arba kiekviena ES valstybėje narėje įsteigta organizacija. Ombudsmenas stengiasi padėti taikiai išspręsti ieškovo ir susijusios institucijos arba organo ginčą.

Dar viena svarbi ES piliečių ir institucijų sąsaja – kiekvieno valstybėje narėje nuolat gyvenančio asmens teisė pateikti peticiją Europos Parlamentui.

VI. Piliečių dalyvavimas

„Piliečių Europos“ idėja yra labai nauja. Jau yra tam tikrų bendrą Europos tapatybę atspindinčių simbolių: Europos pasas (išduodamas nuo 1985 m.), Europos himnas (L. van Bethoveno Odė džiaugsmui) ir Europos vėliava (12 auksinių žvaigždžių ratas mėlyname fone). Nuo 1996 m. visose ES šalyse išduodamas ES vairuotojo pažymėjimas, taip pat sukurtas ES šūkis „Suvienijusi įvairovę“, o gegužės 9 d. buvo paskelbta Europos diena.

Nuo 1979 m. Europos Parlamento nariai renkami tiesiogiai visuotiniuose rinkimuose. Taip tiesiogiai su žmonių norais susijęs Europos vienijimosi procesas įgauna daugiau demokratinio teisėtumo. Sustiprinus Europos Parlamento vaidmenį, įsteigus tikrai europietiškų politinių partijų ir paprastiems piliečiams sudarius geresnių galimybių per nevyriausybines organizacijas ir kitas savanoriškas asociacijas pareikšti nuomonę ES politikos formavimo klausimais, Europa galėtų tapti dar demokratiškesnė.

Euro banknotų ir monetų įvedimas 2002 m. turėjo didelę psichologinę reikšmę. Dabar daugiau kaip du trečdaliai ES piliečių tvarko savo asmeninį biudžetą ir santaupas eurais. Kadangi prekių ir paslaugų kainos nurodomos eurais, vartotojai gali jas tiesiogiai palyginti su kainomis kitose valstybėse narėse. Šengeno sutartis (kurią galiausiai turėtų pasirašyti visos ES šalys) panaikino muitinės tikrinimą prie beveik visų ES vidaus sienų, todėl ES piliečiai gali jaustis priklausą bendrai geografinei teritorijai.

„Mes vienijame ne valstybes, bet žmones“, – 1952 m. kalbėjo Žanas Monė. Todėl ir šiandien svarbiausias ES institucijų uždavinys yra visuomenės informavimas apie ES ir jos piliečių įtraukimas į ES veiklą.