I. Siekiant 1993 m. nustatyto tikslo

a) Bendrosios rinkos ribost

1957 m. Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartyje buvo numatyta panaikinti Bendrijos vidaus muitus ir sukurti bendrą muitų tarifų sistemą, taikomą iš EEB nepriklausančių šalių įvežamoms prekėms. Šis tikslas pasiektas 1968 m. liepos 1 d.

Tačiau muitai tėra tik vienas tarptautinės prekybos apsaugos priemonių aspektas. Aštuntąjį dešimtmetį kurti bendrąją rinką trukdė kitos prekybos kliūtys. Laisvą žmonių, prekių ir kapitalo judėjimą ribojo techninės normos, sveikatos ir saugos standartai, nacionalinės taisyklės dėl teisės verstis tam tikromis profesijomis.

b) 1993 m. tikslas

1985 m. birželio mėn. Žako Deloro (Jacques Delors) vadovaujama Komisija paskelbė baltąją knygą, kuria buvo siekiama per septynerius metus panaikinti visas fizines, technines ir mokestines laisvo judėjimo Bendrijoje kliūtis. Šia baltąja knyga buvo siekiama paskatinti pramonės ir prekybos plėtrą didelėje bendroje ekonominėje erdvėje, prilygstančioje JAV rinkai.

Bendrajai rinkai sukurti sąlygas sudarė 1987 m. liepos mėn. įsigaliojęs Suvestinis Europos aktas. Jame, be kitų dalykų, buvo numatyta:

• išplėsti Bendrijos galias tam tikrose politikos srityse (socialinės politikos, mokslinių tyrimų, aplinkos);
• taikant plataus masto teisinę programą, kurią įgyvendinant būtų priimta šimtai direktyvų ir reglamentų, iki 1992 m. pabaigos palaipsniui sukurti bendrą rinką;
• Ministrų Tarybos posėdžiuose dažniau taikyti balsų daugumos principą.

II. Bendroji rinka šiandien

a) Fizinės kliūtys

Panaikintas bet koks prekių tikrinimas ES pasienio kontrolės punktuose ir žmonių tikrinimas muitinės punktuose. Prireikus policija kartais atlieka atsitiktines patikras (tai – kovos su nusikalstamumu ir narkotikais dalis).

Šengeno sutartimi , kurią 1985 m. pasirašė pirmoji ES šalių grupė ir prie kurios vėliau prisijungė kitos šalys (išskyrus Airiją, Jungtinę Karalystę, Kiprą, Bulgariją ir Rumuniją), reglamentuojamas policijos bendradarbiavimas ir bendra prieglobsčio ir imigracijos politika. Ja siekiama visiškai nustoti tikrinti ES vidaus sienas kertančius žmones (Žr. 10 skyrių „Laisvė, saugumas ir teisingumas“).

b) Techninės kliūtys

Daugeliui produktų ES šalyse yra taikomas abipusio nacionalinių taisyklių pripažinimo principas. Bet koks vienoje valstybėje narėje teisėtai pagamintas ir parduotas produktas gali būti pateikiamas į visų kitų šalių rinkas.

Abipusio pripažinimo ar teisės naudotis arba verstis tam tikromis profesijomis (teisės, medicinos, turizmo, bankininkystės, draudimo ir pan. sričių) nacionalinių taisyklių koordinavimas sudarė sąlygas liberalizuoti paslaugų sektorių. Tačiau žmonių judėjimo laisvė dar toli gražu nėra visiškai įgyvendinta. Vis dar yra kliūčių žmonėms keliauti į kitą ES valstybę arba ten dirbti tam tikrą darbą.

Buvo imtasi priemonių darbuotojų judumui pagerinti ir ypač užtikrinti, kad išsilavinimą patvirtinantys diplomai ir kvalifikacijos pažymėjimai (santechnikų, dailidžių ir pan.), įgyti kurioje nors ES valstybėje, būtų pripažįstami ir kitose valstybėse.

Atvėrus nacionalines paslaugų rinkas, nacionalinių telefono skambučių kainos sumažėjo iki tokio lygio, koks buvo prieš 10 metų. Taikant naująsias technologijas, telefono funkcijas vis dažniau atlieka internetas. Dėl konkurencijos labai sumažėjo pigių skrydžių Europoje bilietų kainos.

c) Mokestinės kliūtys

Mokestinės kliūtys buvo sumažintos, iš dalies suderinus nacionalines PVM normas. Investicijų pajamų apmokestinimas buvo reglamentuojamas valstybių narių ir tam tikrų kitų šalių (įskaitant Šveicariją) susitarimu, įsigaliojusiu 2005 m. liepos mėn.

d) Viešosios sutartys

Neatsižvelgiant į tai, ar viešosios sutartys yra sudaromos nacionalinių, regionų ar vietos valdžios institucijų, dabar pasiūlymus joms gali teikti dalyviai iš visų ES valstybių, nes priimtos direktyvos dėl daugelio sektorių, taip pat ir vandens, energetikos ir telekomunikacijų, paslaugų, prekių ir darbų.

III. Pradėti darbai

a) Finansinės paslaugos

Buvo įgyvendintas ES veiksmų planas, kuriame nustatytas tikslas – iki 2005 m. sukurti integruotą finansinių paslaugų rinką. Įmonėms ir vartotojams dėl to sumažės skolinimosi išlaidos, o indėlininkams jų pačių pasirinkti Europos paslaugų teikėjai pasiūlys daugiau investavimo produktų – taupymo planų ir pensijų programų. Sumažinti banko mokesčiai už tarptautinius pervedimus.

b) Administracinės ir techninės laisvo judėjimo kliūtys

ES šalys vis dar dažnai nenoriai pripažįsta viena kitos standartus ir normas, o kartais ir tokią pat profesinę kvalifikaciją. Skirtingos nacionalinės mokesčių sistemos taip pat varžo rinkos integravimą ir veiksmingumą.

c) Piratavimas ir padirbinėjimas

Norint užkirsti kelią piratavimui ir ES produktų padirbinėjimui, reikia taikyti tinkamas apsaugos priemones. Europos Komisijos skaičiavimais šie nusikaltimai kasmet ES kainuoja tūkstančius darbo vietų. Todėl Komisija ir nacionalinės vyriausybės siekia labiau apsaugoti autorių teises ir patentus.

IV. Bendrąją rinką remiančios politikos sritys

a) Transportas

ES veikla daugiausia skirta laisvei teikti paslaugas sausumos transporto srityje, ypač galimybei laisvai naudotis tarptautine transporto rinka ir kitų šalių transporto įmonėms patekti į nacionalines valstybių narių transporto rinkas užtikrinti. Buvo priimta sprendimų dėl konkurencijos sąlygų, ypač susijusių su darbuotojų kvalifikacija ir galimybe patekti į rinką, verslo steigimo ir paslaugų teikimo laisve, vairavimo laiko trukme ir kelių transporto sektoriaus saugumu, suderinimo.

Bendra oro transporto politika turi reaguoti į pasaulinę konkurenciją. Europos oro erdvė liberalizuojama etapais. Dėl šių veiksmų pagrindinės oro linijos gali intensyviau dalytis patirtimi, taip pat galima užtikrinti galimybę naudotis vienai kitos rinkomis ir laisvai nustatyti kainas. Kartu nustatomos apsaugos sąlygos, siekiant atsižvelgti į oro linijų įsipareigojimą teikti viešąsias paslaugas ir suskirstymo į atskiras zonas reikalavimus.

Dėl išaugusios konkurencijos sumažėjo lėktuvų bilietų kainos ir
keliauti tapo lengviau.

Laivybą – vykdomą Europos bendrovių arba laivų su ES nepriklausančios valstybės vėliava – reglamentuoja ES konkurencijos taisyklės. Šiomis taisyklėmis siekiama kovoti su nesąžiningu kainų nustatymu (patogios šalies vėliavos), taip pat siekiama spręsti rimtas problemas, kylančias Europos laivų statybos pramonei.

b) Konkurencija

Tvirtos ES konkurencijos politikos pradžia galima laikyti Romos sutartį. Konkurencijos politika yra esminis laisvosios prekybos Europos bendrojoje rinkoje taisyklių įgyvendinimo rezultatas. Konkurencijos politiką įgyvendina Europos Komisija, kuri kartu su Teisingumo Teismu užtikrina, kad šios politikos būtų laikomasi.

Šios politikos tikslas – neleisti jokiems įmonių susitarimams, jokiai valstybės institucijos teikiamai pagalbai ar jokiai nesąžiningai monopolijai iškreipti laisvos konkurencijos bendrojoje rinkoje.

Bendrovės ar institucijos privalo pranešti Europos Komisijai apie kiekvieną susitarimą, patenkantį į Steigimo sutarties taikymo sritį. Komisija gali tiesiogiai skirti baudą visoms bendrovėms, pažeidusioms konkurencijos taisykles arba nepranešusioms apie susitarimą.

Jeigu buvo neteisėtai suteikta valstybės pagalba arba apie ją nepranešta, Komisija gali reikalauti, kad gavėjas šią paramą grąžintų. Komisijai taip pat būtina pranešti apie visus susijungimus arba perėmimus, dėl kurių suformuotoji bendrovė gali užimti dominuojančią padėtį.

c) Vartotojų politika

Vykdant ES vartotojų politiką ES piliečiams sudaromos sąlygos pirkti prekes bet kurioje valstybėje narėje. Visiems vartotojams užtikrinama vienoda patikima apsauga. Produktai ir maistas išbandomi ir tikrinami, siekiant užtikrinti jų saugumą. ES siekia užtikrinti apsaugą nuo sukčių ir neteisingos ar klaidinančios reklamos. Jūsų teisės yra saugomos, o teisę į žalos atlyginimą turite visada, nesvarbu, kurioje ES šalyje esate ir ar įsigijote prekę parduotuvėje, užsisakėte paštu, telefonu arba internetu.