1950 m. gegužės 9 d. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas
Šumanas (Robert Schuman) pirmą kartą viešai išdėstė idėjas, kuriomis
pagrįstas Europos Sąjungos sukūrimas. Todėl gegužės 9 d. laikoma ES gimtadieniu.

1. 1950 m. gegužės 9 d. paskelbtoje Šumano deklaracijoje buvo pasiūlyta sukurti Europos anglių ir plieno bendriją (EAPB) . Ši mintis įgyvendinta 1951 m. balandžio 18 d., pasirašant Paryžiaus sutartį. Šia sutartimi šešios šalys steigėjos (Belgija, Vokietijos Federacinė Respublika, Prancūzija, Italija, Liuksemburgas ir Nyderlandai) sukūrė bendrą anglių ir plieno rinką. Taip buvo siekiama užtikrinti tautų, patyrusių pergalę ar pralaimėjimą Antrajame pasauliniame kare, taiką ir suvienyti jas lygiomis teisėmis, bendradarbiaujančias bendrose institucijose.

2. Vėliau, 1957 m. kovo 25 d., šešios valstybės narės, pasirašydamos Romos sutartį, nusprendė sukurti Europos ekonominę bendriją (EEB) , grindžiamą didesne bendra prekių ir paslaugų rinka. 1968 m. liepos 1 d. šios valstybės panaikino visus tarpusavio muitus, o septintajame dešimtmetyje pradėjo vykdyti bendrą politiką, įskaitant prekybos ir žemės ūkio srities, politiką.

3. Šis sumanymas buvo toks sėkmingas, kad netrukus prie Bendrijų nusprendė prisijungti Danija, Airija ir Jungtinė Karalystė. Pirmoji plėtra – nuo šešių iki devynių Sąjungos narių – įvyko 1973 m. Tuo pat metu buvo pradėta įgyvendinti nauja socialinė ir aplinkos apsaugos politika, o 1975 m. buvo įsteigtas Europos regioninės plėtros fondas (ERPF).

4. 1979 m. birželio mėn. Europos bendrija žengė svarbų žingsnį – įvyko pirmieji tiesioginiai visuotiniai rinkimai į Europos Parlamentą. Šie rinkimai rengiami kas penkeri metai.

5. 1981 m. prie Bendrijos prisijungė Graikija , 1986 m. jos pavyzdžiu pasekė Ispanija ir Portugalija. Įstojus šioms šalims, Bendrija išsiplėtė į Pietų Europą. Tai paskatino išplėsti jos regioninės pagalbos programas.

6. Devintojo dešimtmečio pradžioje pasaulio ekonomika išgyveno nuosmukį. Dėl to kilo „europesimizmo“ banga. Bet viltys sugrįžo 1985 m., kai Žako Deloro (Jacques Delors) vadovaujama Europos Komisija paskelbė baltąją knygą, kurioje įsipareigota iki 1993 m. sausio 1 d. sukurti bendrąją Europos rinką. Šis ambicingas tikslas buvo įtrauktas į Suvestinį Europos aktą , kuris buvo pasirašytas 1986 m. vasario mėn., o įsigaliojo 1987 m. liepos 1 d.

7. 1989 m. griuvus Berlyno sienai, iš esmės pasikeitė Europos politinė situacija. Tai paskatino Vokietiją 1990 m. spalio mėn. susivienyti, o iš sovietų valdžios išsivadavusias Vidurio ir Rytų Europos šalis – pasirinkti demokratinį kelią. Tarybų Sąjunga nustojo egzistavusi 1991 m. gruodžio mėn.

Tuo metu valstybės narės aptarė naująją Europos Sąjungos sutartį, kurią 1991 m. gruodžio mėn. Mastrichte priėmė Europos Vadovų Taryba (t. y. valstybių prezidentai ir (arba) ministrai pirmininkai). Ši sutartis įsigaliojo 1993 m. lapkričio 1 d. Buvusias integruotas Bendrijos struktūras papildžius vyriausybių bendradarbiavimu, buvo sudaryta sutartis dėl Europos Sąjungos (ES) sukūrimo.

8. Naujas Europos dinamiškumas ir besikeičianti geopolitinė žemyno situacija paskatino dar tris šalis – Austriją, Suomiją ir Švediją – 1995 m. sausio 1 d. tapti ES narėmis.

1989 m. nugriauta Berlyno siena, o senasis Europos padalijimas
po truputį išnyko.

9.Tuo metu ES rengėsi iki šiol įspūdingiausiam pasiekimui – bendrai valiutai. Europiečiai patiria globalizaciją. Naujosios technologijos ir vis intensyviau naudojamas internetas ne tik keičia šalių ekonomiką, bet ir kelia socialinių ir kultūrinių uždavinių.

Europiečiai patiria globalizaciją. Naujosios technologijos ir vis intensyviau naudojamas internetas ne tik keičia šalių ekonomiką, bet ir kelia socialinių ir kultūrinių uždavinių.

2000 m. kovo mėn. ES priėmė Lisabonos strategiją , skirtą ES ekonomikai modernizuoti ir suteikiančią ES galimybę konkuruoti pasaulio rinkose su kitais svarbiais rinkos dalyviais, pavyzdžiui, JAV ir naujosiomis pramoninėmis šalimis. Lisabonos strategija siekiama skatinti inovacijas ir verslo investicijas ir pritaikyti Europos švietimo sistemas taip, kad jos tenkintų informacinės visuomenės poreikius.

Nedarbas ir didėjančios išlaidos pensijoms nuolat slegia šalių ekonomiką, todėl būtina kuo skubiau imtis reformų. ES piliečiai vis dažniau kreipiasi į vyriausybes, prašydami rasti praktinių tokių problemų sprendimo būdų.

10. Išsiplėtusi iki 15 valstybių narių, Europos Sąjunga netrukus pradėjo rengtis naujai neregėto masto plėtrai . Dešimtojo dešimtmečio viduryje priimamos į ES pasiprašė buvusios sovietinio bloko šalys (Bulgarija, Čekija, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Vengrija), Tarybų Sąjungai priklausiusios trys Baltijos respublikos (Estija, Latvija ir Lietuva), viena iš buvusių Jugoslavijos respublikų (Slovėnija) bei dvi Viduržemio jūros regiono valstybės (Kipras ir Malta).

ES pritarė galimybei stabilizuoti Europos žemyną ir suteikti progą jaunoms Europos demokratinėms valstybėms pasinaudoti žemyno susivienijimo pranašumais. 1997 m. gruodžio mėn. prasidėjo derybos dėl būsimos narystės. 2004 m. gegužės 1 d. į Sąjungą įstojus 10 iš 12 šalių kandidačių, ES išsiplėtė iki 25 valstybių narių. 2007 m. sausio 1 d. į ES įstojo Bulgarija ir Rumunija followed on 1 January 2007.